Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini) sav., neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2015 m. kovo 8 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), V. S. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neviešai išvadino V. S. asmens garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, užgauliai pažemindamas įžeidė nukentėjusiąją V. S., be to, V. S. pastūmė ir vieną kartą ranka sudavė jai per galvą, tokiais veiksmais savo šeimos narei – motinai V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino visiškai, parodė, kad tą dieną vartojo alkoholį ir parėjęs į namus susipyko su motina, ją galėjo įžeisti bei jos atžvilgiu galėjo panaudoti fizinį smurtą. Pats įvykio aplinkybių dėl girtumo gerai neprisimena. Dėl nusikalstamų veikų gailisi, motinos atsiprašė, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji V. S. parodė, jog tą dieną į namus sūnus grįžo neblaivus, su savimi parsinešė dar alkoholio. Dėl tokios sūnaus būklės jie susipyko, konflikto metu sūnus ją įžeidė, taip pat pastūmė bei ranka sudavė per galvą. Dėl smūgio per galvą juto fizinį skausmą. Po įvykio kalbėjo su sūnumi, šis atsiprašė, jie susitaikė.

Iš pareiškimo (b.l. 5) matyti, jog V. S. kreipėsi į policiją 2015-03-08 bei nurodė, jog ją neblaivus sūnus ją įžeidė vartodamas įžeidžiančiais žodžiais bei viena kartą ranką sudavė per galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 25) matyti, jog A. S. 2015-03-08 17.37 val. nustatytas sunkus girtumas (b.l. 25). Iš laikino sulaikymo protokolo (b.l. 27) matyti, jog A. S. faktinio sulaikymo laikas – 2015-03-08 17.30 val. (duomenys neskelbtini).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. S. tyčia, siekdamas pažeminti motiną, ją neviešai įžeidė išvadindamas įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, be to, ją pastūmė bei sudavė vieną kartą per galvą, taip sukeldamas šeimos nariui fizinį skausmą, todėl A. S. veika pagal BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai. Teismas tik patikslina veikų padarymo laiką, nurodydamas, kad veika padaryta 2015 m. kovo 8 d. apie 17.15 val., nes akivaizdu, jog A. S. 18 val., kaip yra kaltinamas, nusikalstamos veikos padaryti negalėjo, nes jis policijos pareigūnų buvo faktiškai sulaikytas 17.30 val., jam girtumas nustatytas 17.47 val. Tai yra iš esmės reikėtų pripažinti, kad nusikalstamas veikas A. S. padarė jau po to, kai buvo faktiškai sulaikytas ir matant policijos pareigūnams. Šis netikslumas yra laikomas technine klaida, tokiam patikslinimui neprieštaravo ir pats kaltinamasis, šis patikslinimas esminių faktinių bylos aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepasunkino, teisių nesuvaržė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Ištyrus įrodymus nustatyta, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos – vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas nusižengimas, sudarantys idealiąją sutaptį, kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė. A. S. yra neteistas (b.l. 22), tai yra nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri yra reikšmingesnė už sunkinančią aplinkybę, ir nors yra baustas administracine tvarka (b.l. 19-21), daroma išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant nustatytoms visoms Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms ir pagrindams, kaltinamasis atleidžiamas nuo atsakomybės, baudžiamoji byla yra nutraukiama. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 67 str. 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str., jam yra taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokami darbai ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Manoma, jog šios poveikio priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, jog tarnyba dėl A. S. atstovavimo baudžiamojoje byloje patyrė 23,17 Eur dydžio išlaidas (b.l. 42). Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, jog kaltinamasis A. S. kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, jo pajamas sudaro 100 Eur dydžio socialinė pašalpa (kaltinamojo paaiškinimai), pripažįsta, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki bei iš kaltinamojo nepriteisia jo atstovavimo išlaidų, jos padengiamos iš valstybės biudžeto (BPK 51 str. 3 d. pagrindai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja ir A. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindais).

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str., A. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemones: 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šių darbų atlikimui nustatyti 3 mėn. (trijų mėnesių) terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios priemonės įvykdymui nustatyti 5 mėn. (penkių mėnesių) terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. S., iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.