Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir E. R. patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) išmontuoti ir pašalinti atsakovams priklausančios tvoros elementus (įskaitant tvorą laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančius ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,1429 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane M 1:500, koordinačių sistemoje LKS-97 taškais 1-2-3-4-5 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)); 2) pašalinti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,0475 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prie šio žemės sklypo ir ieškovams priklausančio 0,1429 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendros ribos, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 Žemės sklypo plane M 1:500, pažymėta koordinačių sistemoje LKS-97 taškais 1-2-3-4-5 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), esamus objektus - betoninių trinkelių dangą 1 metro atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane M 1:500, pažymėta koordinačių sistemoje LKS-97 taškais 1-2-3-4-5, šuns voljerą, esantį atsakovų žemės sklypo pietryčių kampe, kuris MB „Darnios ribos“ matininko M. G. 2019-07-02 parengtame Žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas stačiakampio su viduje nubrėžtais įstrižais punktyrais formos figūra. Taip pat prašoma, atsakovams neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų per teismo nustatytą laiką, skirti jiems 10 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo (sprendimo) neįvykdymo dieną ieškovų naudai. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2019-07-02 ieškovas V. R. dalyvavo MB „Darnios ribos“ matininkui M. G. matuojant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas ir matavimo metu sužinojo, kad atsakovų tvora yra „įlindusi“ į ieškovams priklausantį žemės sklypą, t. y. ieškovų žemės sklypo kadastrinės ribos su gretimu atsakovų žemės sklypu neatitinka natūroje esančios ir atsakovams nuosavybės teise priklausančios tvoros: tvoros betoninių stulpų konstrukcijos įtvirtintos atsakovų žemės sklype yra nutolusios 0,18-0,26 m nuo sklypo ribos; tvoros metalinių stulpų konstrukcijos yra nutolusios 0,01-0,15 m nuo sklypo ribos; dalis segmentinės tvoros, jungiančios betoninius ir metalinius stulpus, yra ieškovų žemės sklype. Sužinojęs apie nuosavybės teisės pažeidimą, V. R. kreipėsi į advokatą, iš kurio jam tapo žinoma apie kitą pažeidimą, t. y., kad atsakovai savo sklype palei ginčo žemės sklypų bendrą ribą, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta koordinačių sistemoje LKS-97 taškais 1-2-3-4-5, išklojo trinkeles bei sklypo gale (pietryčių kampe) palei tą pačią žemės sklypų bendrą ribą pastatė šuns voljerą su stogo nuolydžiu į ieškovų žemės sklypo pusę, pažeidžiant Statybos techninio reglamento imperatyvius reikalavimus, kad tiesti atitinkamus stogo neturinčius inžinerinius statinius, kaip ir inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, arčiau nei 1 m nuo sklypo ribos, privaloma turėti rašytinius gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus). Atsakovai sutikimų neturi. Visas lietaus vanduo bei šiukšlės atsakovų trinkelėmis bei šuns voljero stogo nuolydžiu nuteka į ieškovų sklypą ir jį teršia. Atsakovams buvo išsiųstos dvi pretenzijos, tačiau jie per nustatytą terminą pažeidimų nepašalino (1 t., b. l. 72-78).

Teismo posėdyje ieškovas V. R. prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Nurodė, kad šiais metais, atlikus sklypų matavimus, sužinojo apie savo teisių pažeidimą, nes riboženklis turėjo būti sukaltas ant atsakovo trinkelių. Buvo apskųstas Statybų inspekcijai, kad neišlaiko atstumo tarp namo ir ribos. Sklypą gavo dovanojimo būdu iš savo mamos ir tada pradėjo namo statybas. Iki tol sklype pastatų nebuvo. Atsakovo konfliktai vyko ir su jo mama, buvo užpiltas griovys, užimta dalis servitutinio kelio. Buvo atsakovo provokacijos nuo pat pradžių. Kadastriniai matavimai, nežino kada jo buvo atlikti, jis visus savo dokumentus turėjo. Riboženkliai nebuvo net sukalti taip, kaip reikėjo. Dokumentus turėjo, buvo leidimas, todėl buvo tikras, kad pas jį viskas tvarkinga. Negali tiksliai pasakyti, kada buvo pastatyta tvora. Likusi tvora tverta vasaros pabaigoje, riboženklis yra jo sklype. Atsakovas per tvorą meta sniegą, lapus, montuoja kameras, grasina jiems ir statybininkams, skundžia jį. Atsakovų šuns voljeras stovi apie 4 metai, tikslios datos pasakyti negali. Nuo voljero stogo nuolydis į jo pusę ir viskas bėga pas jį. Jo sklypas yra žemiau nei atsakovų. Jis išlaikęs visus atstumus, bet įvertinant jo įlindimą, gal tie atstumai ir sumažėję. Šiuo metu atstumai yra nepakankami. Statybos inspekcija nurodo, kad jis negali tęsti statybos darbų, kol nebus išspręsta ši situacija, nes trūksta atstumo, nors pagal statybos leidimą viskas yra teisingai. Buvo padarytas griovys, kad vanduo subėgtų nuo jo sklypo, bet dabar kai pradėjo statybas, griovys buvo užpiltas ir tekantis vanduo iš atsakovo jo netenkina, nes ten jis turės gyventi ir laikys daržą. Jo sklypas anksčiau buvo naudojamas kaip daržas. Kur buvo sklypas, ten buvo servitutinis kelias, buvusi savininkė užsodindavo gėles ir klausdavo ar netrukdys. Po to priklausė kažkokiam bulgarui. Jis pastatė namą ir pirtį, padalino sklypą ir pardavė P. ir B. ir tie sklypai visiškai neturi žemės, todėl atsakovai visokiais būdais bandė viską daryti, užpylinėjo griovį. Neatsimena kada atsakovas klojo trinkeles, pats nematė kai tai vyko. Kai rado išklota, statybų nevykdė, šlubavo mamos sveikata, pasidarė tokį kaip griovį, tuo kanalu keliaudavo į jo užpiltą griovį. Kai buvo trinkelės išklotos ir tvėrė tvorą, sklypas dar priklausė mamai. Bėga vanduo į jo sklypą. Jo žemės sklypo dalies sluoksnis yra nukastas, bet prie tvoros nebuvo kasama (2020-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 53 sek. – val. 47 min. 08 sek.).

Teismo posėdyje atsakovas R. B. prašė atmesti patikslintą ieškinį. Paaiškino, kad nieko nepažeidė. 2008 m. pirko namą. Tvora jau buvo, buvo betonuotas kiemas. Jis keitė trinkeles, 2013 m. statytas šuns voljeras. Kaimynas meluoja. Matavimai buvo atlikti 2008 m., 2009 m., elektrą vedė, kanalizaciją, daryta buvo kelis kartus. Tvora buvo apmūryta, stulpai ir pamatas buvo. Segmentą užtvėrė ir lentelėmis užkalė. Voljero aukštis 1 m 50 cm. Matmenys 2x3 m. Nematė, kad nuo jo stogo bėgtų vanduo, nes ten dar jo sklypas. Dar 20-30 cm iki ribos. Matavimuose buvo kviečiami visados. V. R. dalyvavo, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovų sklype buvo labai stumdomos žemės, vykdomos statybos, vanduo bėga iki dabar. Po jo statybų tvora pavirto į ieškovo pusę. To nefiksavo ir tvoros dar netaisė. Tvora kuo toliau, tuo labiau virsta. Po lietaus bėga iš ieškovo sklypo vanduo (2020-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 51 sek. – 1 val. 17 min. 45 sek.).

Teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovai nedalyvavo. Pateikti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytojas M. G. paaiškino, kad darė atsakovų žemės sklypo matavimus, prijungiant valstybinės žemės dalį. Ieškovui darė topografinę nuotrauką. Prieš atvykstant matuoti, yra iškviečiami kaimyninių sklypų savininkai. Matuojant R. B. sklypą, iškvietė V. R. į matavimus. Dalis V. R. sklypo riboženklių buvo sukalti kito matininko, dalies nebuvo, dėl ko V. R. ir buvo kviestas į matavimus. Buvo neatitikimų dėl faktiškai stovinčios tvoros, dėl ko nepavyko įkalti vieno riboženklio. Jis buvo įkaltas prie tvoros. Nebuvo įkalti gale sklypo riboženkliai. V. R. kitas matininkas darė matavimus prieš tai po pertvarkymo projekto, jis pirmasis ženklino sklypą, prijungė valstybinės žemės dalelytę, tai riboženkliai buvo sukalti nuo įvažiavimo ir vienas riboženklis, kuris buvo prie tvoros įkaltas, turėjo įkaltas toliau, ten kur stovi tvora, bet jis buvo įkaltas prie tvoros, nes į pačią tvorą įkalti neįmanoma. Pati sklypų riba nėra lygi su faktiškai stovinčia tvora, dalis tvoros patenka į V. R. sklypo ribas. Jo matavimais nuo įvažiavimo turėjo kažkur būti 20-25 cm, o į sklypo galą tvora yra jau pilnai patenkanti į R. B. sklypo ribas ir nepažeidžia sklypo ribos, taigi yra nedidelis sklypo ribos ir tvoros persidengimas. Jo vertinimu, tai galėjo nutikti nuo daug ko - nukastos žemės, blogai užtverta buvo ar kad pavirto. Tvoros pavirtimas matomas, pavirtimo kampo negali įvardinti. Jis yra nuo tvoros centro. Nustatė pagal tvoros ašinę liniją. Atliekant matavimus, įrankis yra GPS imtuvas, kuris yra kaip lazda, turinti gulsčiuką. Jis rodo ar tiesiai lygiai, todėl atsistojus prie tvoros gulsčiukas nerodo lygiai. Būna „vaikščiojimas“ ribų pakitimas. Kadastro nuostatai nustato, kad riboženklis gali neatitikti su sklypo koordinate iki 10 cm miesto teritorijoje ir iki 30 cm kaimo teritorijoje. Jei riboženklis kaime būtų įkaltas 30 cm ir neatitiktų plane nurodytos koordinatės, tai nebūtų laikytina klaida. Ankstesni matavimai daryti vietinėje koordinačių sistemoje, kada perdarinėjami nauji geodeziniai matavimai dabartinėje sistemoje būna pats viso sklypo pasislinkimas, tai vadinama konvertavimo klaida - pats sklypo plotas ir atstumai nepasikeičia, bet būna kaip klaida, tai vadinamas „vaikščiojimas“. Darant geodezinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, jie turėtų būti ten kur ir priklauso. Šiuo atžvilgiu tai negalioja, nes abu sklypai buvo matuoti dabartinėje koordinačių sistemoje, tai ta paklaida negalėjo būti (2020-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 19 min. 16 sek. – 1 val. 36 min. 06 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas F. V. R. nurodė, kad atsakovas lenda į jų žemės pusę, užpylė griovį. Viską sužinojo, kai atėjo matuoti. Tvora pastatyta atsakovo. Nekreipė dėmesio, kad vanduo bėgo į daržą, bet dabar yra trinkelės ir viskas bėga į jų pusę. Ten valstybinė žemė buvo. Griovys irgi valstybinė žemė, ten augo jų medeliai, atsakovas juos išrovė ir atsitvėrė. Sklypas žmonos tėvų. Nesuprato kol neatėjo matuoti žemę. Tada paaiškėjo, kad atsakovo tvora jų sklype. Prieš matavimą jau buvo padovanotas sūnui. Atsakovo sklypas yra aukščiau, kai palyja, bėga vanduo. Dabar šuo prie tvoros loja. Kai žmogus gyveno prieš atsakovus, tvoros ir trinkelių nebuvo. Po to tvora užsitvėrė ir trinkeles sudėjo. Iki sūnaus statybų, sklype buvo daržas. Tvora buvo seno šeimininko visai prie namo tvora, o dabar tvora prie daržo (2020-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 38 min. 33 sek. – 1 val. 54 min. 25 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas V. R. paaiškino, kad atsakovas įlindęs į brolio žemę, pasisavino virš aro jo tėvų žemės, nes aplink namą net negalėjo apeiti. Prieš tai buvusio šeimininko tvora buvo lygi su namu. Dažnai nebūna brolio sklype. Kai vaikas buvo, sklype buvo dirbama žemė. Kaimyninis sklypas tada dar nepriklausė atsakovui. Buvo P. žemė, kuris po to ją padalino ir pardavė. Buvo originali betoninė tvora, po to atsakovas ją nukėlė ir pastatė savo tvorą. Atsakovas tvėrė tvorą ir trinkeles dėjo. Sužinojo iš brolio, kad trinkelės sudėtos neteisėtai. Visada brolį skundžia. Kai lietus lyja, bėga vanduo. Matė kaip bėgo vanduo. Yra šuns voljeras, šuo loja, nėra net malonu būti (2020-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 56 min. 10 sek. – 2 val. 6 min. 30 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas V. P. nurodė esąs R. B. kaimynas, ribojasi jų tvoros. Dėl R. B. ir V. R. sklypo ribos nežino. Tvora jau yra seniai, prieš dar 2 savininkus. Tada buvo vielos tinklo tvora. Prieš R. B. buvo dar du savininkai. R. B. pakeitė tvorą kitomis medžiagomis, stulpai buvo, uždėjo skardą ir medį. Pamatai ir stulpai buvo kito savininko. Visas perimetras buvo koks buvo tik pakeitė medžiagas. Buvo metaliniai stulpai ir jie buvo apmūryti. Iš bendrų pokalbių teko girdėti, kad kiti kaimynai turi pretenzijas dėl tos tvoros. Tvora buvo tiesi, pasviro, kai prasidėjo statybos pas V. R., kodėl pasviro nežino. Akivaizdžiai matosi, kad tvora yra pasvirusi. Pas prieš tai buvusį savininką buvo šaligatvinės plytelės, R. B. atsikrausčius 2008-2009 m. buvo pakeistos trinkelės. Turbūt A. R. savininkė to sklypo buvo. Matydavo, jie augino daržoves, prižiūrėdavo tą žemę. Pavasarį, vasarą pastoviai atvažiuodavo. Buvo atvira tvora, nežino kaip galėjo nematyti tvoros, trinkelių. R. B. turi šunį gal nuo 2009-2010 m. V. R. sklype yra nukasta žemė sulig tvora. Iki statybų buvo žemiau, buvo šlaitelis, nelygus paviršius iki tvoros (2021-03-02 teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 42 sek. – 29 min. 23 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja I. P. paaiškino, kad žemės sklypas iki tol, kol jį įsigijo R. B. priklausė keliems savininkams. Pirmiausia, buvo L. Tada buvo atskirta dalis sklypo, ją nusipirko G. L. buvo sudėjęs rusiškas keturkampes plyteles aplink namą ir visame kieme. Po to G. pradėjo statyti vielinę tvorą, stulpus sudėjo. G. pardavė sklypą S., kuris nieko nedarė. Iš S. sklypą nusipirko R. B.. Jis tas senas plyteles pasikeitė ir susidėjo trinkeles. Nuėmė vielą ir sudėjo kitą tvorą - nuo jų pusės metalinę, o kitoje pusėje permatomą. Tvoros pamatai ir stulpai buvo, R. B. nieko nekeitė tik nuo V. R. pusės plytomis apmūrijo. V. R. sklype būdavo daržas. Atvažiuodavo dažnai, daržus prižiūrėdavo. Kai pradėjo namą statyti, atvažiuodavo. Per peršviečiamą tvorą, matosi trinkelės, pjaudavo žolę, turėjo matyti. Pora metrų nuo tvoros dabar ir namą pastatė, tai kaip gali nematyti. Dabar tvora jau baigia nugriūti. Kol namo nebuvo, R. B. sklypas buvo gal 80 cm aukščiau, buvo tvora ir iškart šlaitas. Kai statė namą, sklypą pakėlė, tai tvora dabar griūna,. Jai atrodo, kad nukapstė, neužpylė žemės ir žiemą šalčiai iškėlė stulpus, nuėmė juodžemį, dabar žvyro užpilta, bet viskas išklibėjo. Vis tiek tvorą reikės tvarkyt. Aukščių skirtumas yra likęs (2021-03-02 teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 57 sek. – 56 min. 05 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas M. D. nurodė buvęs R. B. sklype. Tvora buvo tiesi tada, dabar yra pavirtusi. Nežino ar buvo keista tvora. Tvora neturi atsparos, nes greičiausia ten trūksta žemės. Sklypai yra nevienodo aukščio - pas kaimyną yra žemiau. Kiek atsimena tiesiai ėjo tvora. R. B. kieme buvo trinkelės ir šaligatvinės plytelės - priekyje trinkelės, prie terasos šaligatvinės. 2008 m. trinkeles padėjo kloti, klojo dar ir R. B. ir jo tėtis. Šaligatvinės plytelės išliko, priekyje buvo betonas ir ant jo sudėtos trinkelės, betonas jau buvo. Ant to pačio pagrindo klota, pagrindo plotas nesikeitė, nes tvora jau buvo. Atsimena, kad tvoros stulpai buvo. Stulpai ir pats pamatas buvo lygūs. Betono nekapojo. Yra bordiūras, trinkelės žemiau. Trinkelės žemiau už tvoros pamatą. Yra įrengti trapai, kurie surenka vandenį. Jis yra kieme, paviršiuje grotelės, pro kurias subėga vanduo. Padėjo įrengti trapą (2021-03-02 teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 57 sek. – 1 val. 21 min. 54 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja A. S. R. nurodė, kad sklypą padovanojo sūnui. Tvorą tvėrė pirma šeimininkė B. Buvo vielos tinklas, varteliai mediniai. Dabartinis šeimininkas keitė tvorą. Pirmoji savininkė negalėjo pažeisti tvėrimo ribos. Pati darė dokumentus, viskas buvo gerai. Iki dabartinio šeimininko ten buvo gryna žemė. Jis plytelėm išklojo ir įlindo į jos daržą. Užklojo jos žemę plytelėm ir pastatė tvorą. Jau nevaikščiojo ji, kai klojo pamatus. Dokumentus sutvarkė prieš tvoros statymą. Retkarčiais nuvažiuodavo pažiūrėti ar tvarkingas jos daržas, vasarą vieną ar du kartus ne daugiau. Žinojo, kad žmogus tvarkingai prižiūri. Trinkeles matė, bet neatsimena kada. Žino, kad kaimynas turi šunį (2021-03-02 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 26 min. 55 sek. – 1 val. 59 min. 15 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas Z. B. nurodė 15-20 m. dirbęs A. S. R. priklausiusią žemę. Tvorą statė R. B. ir jo tėvas. Kas seniau statė tvorą, nežino. Buvo mediniai stulpai ir viela užtraukta. Dabar stulpai lyg iš plytų padaryti, yra didesni. Atrodo, kad tvora toje pačioje vietoje. Iki tol nebuvo trinkelių, jas dėjo R. B.. Yra žemės aukščių skirtumas. Kai nusipirko, R. B. paaukštino žemės sklypą, ten ir taip gruntas prastas. Nebuvo betoninio pamato. Gal maišyti stulpeliai buvo, negali pasakyti. Kai dirbo žemę, atvažiuodavo tėvas ir sūnus R. R. B. naudotis jam netrukdė. R. B. turėjo vilkinį šunį. Sulodavo, kai eidavo palei tvorą (2021-05-11 teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 19 sek. – 28 min. 52 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas H. Ž. nurodė atlikęs statybos darbus V. R. sklype. Statybas pradėjo 2017 m. birželį. Statybos metu kaimyno tvora palinko į V. R. sklypo pusę. R. B. prašė sustiprinti tvoros pamatus. Sutvirtino, kad negriūtų toliau - užpylė betoną į iškastas duobes, atraminė sienelė gavosi, kad neslinktų pamatai. Metalinės tvoros gale paskutinis stulpelis buvo pasviręs su visu mūru, virš 5 cm, jeigu ne daugiau. Sklypo padėtis yra geologiškai prasta. Tvoros pamatai pastatyti į dulkingą priesmėlį. Turėjo daryti gilesnius pamatus tvorai, kad ji nevirstų. Aukščių skirtumas matosi topo nuotraukoje, kuri daryta 2016 m., skirtumas nuo 50 cm. Statybų metu visa aikštelė buvo išlyginta. Jokiais būdais negalėjo dėl statybos darbų pavirsti tvora. Žemės geologinė padėtis įtakoja pasvirimą. Turėjo pasiekti ne patį vandeningą sluoksnį. Juodžemio nestūmė, kai atvažiavo, jau buvo nustumtas į sklypo vidurį. Gruntas jau buvo paruoštas V. R. (2021-05-11 teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 31 sek. – 1 val. 16 min. 18 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys netenkinamas.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.

Ieškovas 2016-12-09 dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš A. S. R. (1 t., b. l. 51-54). 2019-09-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55-56). Ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1429 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus du žemės sklypus (1 t., b. l. 4).

2017 m. atlikti ieškovų žemės sklypo inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, kurių metu nustatyta, kad inžinerinės geologinės sklypo sąlygos statybai yra vidutiniškos. Sklype aptikti kaičių stipruminių savybių dulkio ir molio gruntai. Žemės kasimo (gręžimo) darbus rekomenduojama vykdyti sausuoju metų laikotarpiu, tada požeminis vanduo darys mažiausią neigiamą įtaką darbų eigai. Požeminių eksploatuojamų patalpų apsaugai nuo sezoninio požeminio vandens reikalinga įrengti drenažą ir hidroizoliaciją (2 t., b. l. 104-113).

2019-01-28 sudarytas ieškovų ir atsakovų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys (2 t., b. l. 39-40).

2019-06-04 parengtas ieškovų žemės sklypo planas pagal geodezinius matavimus, kurių metu buvo sukalti riboženkliai (2 t., b. l. 36, 37-38).

UAB „Matininkas“ nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinės ribos su gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka natūroje esančios ir gretimam sklypui nuosavybės teise priklausančios tvoros: tvoros betoninių stulpų konstrukcijos įtvirtintos atsakovų žemės sklype yra nutolusios 0,18-0,26 m nuo sklypo ribos; tvoros metalinių stulpų konstrukcijos yra nutolusios 0,01-0,15 m nuo sklypo ribos; dalis segmentinės tvoros, jungiančios betoninius ir metalinius stulpus, yra ieškovų žemės sklype. Dėl to neišlaikomas minimalus atstumas tarp ieškovų ir namo ir sklypo ribos (1 t., b. l. 9, 10, 11, 12, 2 t., b. l. 41, 42).

2019-10-23, 2019-12-02 prašymuose ieškovas pareikalavo, kad atsakovas pašalintų pažeidimus per nustatytą terminą (1 t., b. l. 6, 7, 8).

2020-01-29 antstolis Aleksandras Ščiukinas konstatavo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išklotos trinkelės iki pat tvoros (1 t., b. l. 13-21). 2020-06-19 antstolis Aleksandras Ščiukinas konstatavo, kad kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gale yra šuns voljeras, kuris yra prie pat tvoros, voljero stogo nuolydis yra į V. R. sklypo pusę (1 t., b. l. 79, 88).

Pateiktose 2020-12-08 nuotraukose užfiksuotas ieškovų žemės sklypas (2 t., b. l. 43-44), atsakovų tvoros elementai ieškovų žemės sklype (2 t., b. l. 79-81), statybos darbai ieškovų sklype (2 t., b. l. 96-102).

2020 m. lapkričio mėnesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi ieškovo V. R. skundą, nurodė, kad negali konstatuoti, jog tvora, voljeras ir trinkelių dangos aikštelė yra pastatyti ant žemės sklypo ribos, ar peržengiant sklypo ribą. Atsakovų žemės sklypas nepatenka į teritorijas, todėl tvoros, voljero, trinkelių dangos aikštelės statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas (2 t., b. l. 45-47).

Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0475 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-05-31, 2019 m. suformuotas sujungimo būdu po 2019-11-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (1 t., b. l. 47-48). Atsakovams priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2007-05-31 iš Z. S. (1 t., b. l. 49-50).

2004-04-26 atsakovų namų valdos knygoje nurodyta, kad egzistuoja tvora ir betono aikštelė, pastatytos 1998 m., kurių baigtumas 100 procentų (1 t., b. l. 57).

2009-07-09 atsakovo sudarytoje būsto draudimo sutartyje nurodyta, kad egzistuoja tvora su kiemo vartais, kurių statybos metai yra 2009 m. (1 t., b. l. 58).

1996-05-20 namų valdos, tuo metu priklaususios V. L., žemės sklypo ribų plane pažymėta, kad atlikti suderinimai su kaimynais ir regionine kadastro grupe (1 t., b. l. 59).

2008 m. atsakovo gyvenamojo namo prijungimo prie elektros tinklų plane ir IĮ „Kėdainių geodezija“ plane matoma sklypų riba ir atsakovo žemės sklype esanti tvora bei jos stulpeliai (1 t., b. l. 60, 61).

2021-03-01 pažymėtos atsakovų žemės sklypo ribos (2 t., b. l. 123).

Atsakovų pateiktose nuotraukose užfiksuota: ginčo tvora, grunto pagrindas, ieškovų sklype telkšantis vanduo, šiukšlės, ieškovų sklype atliekami statybos darbai (1 t., b. l. 115-121, 2 t., b. l. 4-21), tai, kad atsakovų sklype 2009 m. jau buvo trinkelių danga (2 t., b. l. 58, 59), tai, kad kito atsakovų kaimyno pusėje nėra tvoros nuokrypio (2 t., b. l. 62-76), tai, kad atsakovų sklype įrengtas vandens nubėgimo latakas (2 t. b. l. 125-127).

Atsakovų šuo gimęs 2010 m., iš pradžių buvo laikomas medinėje būdoje (2 t., b. l. 60, 61).

2010-01-05 A. S. R. pateikė prašymą Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui imtis priemonių, kad būtų atlaisvintas bendro naudojimo kelias, kurį kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsitvėrė (2 t., b. l. 120). Institucija, išnagrinėjusi prašymą, nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos atitinka faktinį naudojimą bei nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas. Namų valdų ribos yra teisingos. Bendro naudojimo įvažiavimas yra neužtvertas. Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas trinkeles prie vartelių turi nuimti (2 t., b. l. 121). Architektūros ir urbanistikos skyrius buvo suteikęs leidimą atsakovams įrengti trinkelių dangą įėjimui į sklypą (2 t., b. l. 122).

Atsakovų pateiktuose vaizdo įrašuose matoma: lyjant lietui, ieškovų sklype telkšančios balos, iš namo lietvamzdžių bėgantis vanduo, lietaus vanduo ant atsakovų sklype esančio trinkelių ploto, kieme (1 t., USB raktas).

2021-08-13 teismo ekspertizės akte nurodyta, kad: 1) ginčo tvoros konstrukciniai elementai, turintys tiesioginį sąlytį su žemės paviršiumi (pamatai) atstumais nuo 0,01 metro iki 0,18 metro neatitinka ginčo ribos – užima ieškovų žemės sklypo paviršių; 2) ginčo tvoros konstrukciniai elementai (betoninių stulpų apdailos plytos, betoniniai stogeliai, medinių lentų segmentai, metaliniai segmentai, metaliniai stulpai), esantys virš žemės paviršiaus, atstumais nuo 0,02 metro iki 0,23 metro neatitinka ginčo ribos – užima virš ieškovų žemės sklypo esančią oro erdvę; 3) nagrinėjamu atveju taikytina leistina suminė 0,25 metro paklaida (0,1 m paklaida dėl matavimų būdo / metodikos + 0,15 m paklaida dėl galimų vietinės / valstybinės koordinačių sistemos skirtumų); 4) tiek ieškovo žemės sklypo paviršių, tiek virš jo esančią oro erdvę užimantys ginčo tvoros konstrukciniai elementai pagal vietovėje išmatuotus atstumus neviršija nagrinėjamu atveju taikytinos leistinos suminės 0,25 metro paklaidos, o nustatyti ginčo tvoros ir ginčo ribos neatitikimai nelaikytini pažeidimais bei vertintini kaip dėl objektyvių priežasčių atsiradę skirtumai, atliekant tų pačių vietovės taškų matavimus skirtingu laiku / skirtingais metodais / skirtingose koordinačių sistemose (3 t., b. l. 6-49).

Valstybės įmonė Registrų centras rašte nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro 2021-09-13 duomenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 2019-07-02 parengus Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020-02-24 sprendimą Nr. 9SK-218-(14.9.110.), patvirtinantį žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pertvarkius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu. Žemės sklypo kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2020-02-26. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas M. G. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje bei Nekilnojamojo turto registro elektroniniame dokumentų archyve duomenų kitus statinius: inžinerinius įrenginius, kiemo statinius, įskaitant ir tvoras, trinkelėmis išklotą kiemą ir šuns voljerą, nėra. Žemės sklypo kadastro duomenys iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo sujungimo būdu buvo nustatyti kelis kartus: 1. Nekilnojamojo turto registre 1996-08-14 buvo įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1996-05-20 kadastro duomenys pagal matininko A. V. 1996-05-20 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir Valstybinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo 1996-07-04 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo matavimai atlikti Kėdainių miesto vietinėje koordinačių sistemoje. 2. Nekilnojamojo turto registre 2010-02-20 buvo įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010-01-29 kadastro duomenys pagal UAB „Žemetra“ matininko A. P. 2010-01-29 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir Apskrities viršininko 2010-02-12 įsakymą Nr. 02-06-1285. Žemės sklypo matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. žemės sklypas, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0026 ha), kuris Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020-02-24 sprendimu Nr. 9SK-218-(14.9.110.) buvo sujungtas su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turto registre 2019-10-16 buvo įregistruotas matininko M. G. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 2019-07-02 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-10- 09 sprendimo Nr. 9SK-909-(14.9.110.) suformuoti žemės sklypą pagrindu (3 t., b. l. 67-68).

Valstybės įmonė registrų centras pateikė atsakovų žemės sklypo ir jame esančių statinių kadastro duomenų bylą (3 t., b. l. 71-91).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovai prašo taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, vertindami, kad apie ginčijamą objektų statybą buvo žinoma A. S. R., kartu galimai ir pačiam ieškovui, ne vėliau kaip 2009 m. pradžioje, o asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino.

Nuosavybės teisės turinį sudaro asmens teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ar kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovai šioje byloje gina savo galimai pažeistą jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies naudojimosi teisę, nesusijusią su valdymo netekimu, pareiškę negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ginant naudojimosi daiktu teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo netekimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas kiekvienai tokių pažeidimų dienai iš naujo. Tačiau iki teisės pažeidimo (objektyviojo momento) ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Siekdamas tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, pagal kurį nustatoma konkreti ieškinio senaties termino eigos pradžia pagal subjektyviuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 ir joje cituojamos nutartys).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019 ir joje cituojamos nutartys).

Byloje įrodyta, kad ieškovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Remiantis cituota kasacinio teismo praktika, nustatant, ar yra negatorinio ieškinio tenkinimo antroji sąlyga bei ieškinio senaties termino objektyvusis kriterijus, būtina nustatyti, ar šiuo atveju buvo pažeistos ieškovų naudojimosi daiktu teisės.

Dėl tvoros

Remiantis atsakovo R. B. paaiškinimais, kuriuos patvirtino liudytojų V. P., I. P., M. D., Z. B. parodymai, nustatyta, kad ginčo tvorą tvėrė ankstesnis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Namų valdą įsigijęs atsakovas R. B. tvorą tik rekonstravo, pakeisdamas jos segmentą ir apmūrindamas metalinius tvoros stulpelius. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės sklypų ribos.

1996-05-20 namų valdos, tuo metu priklaususios V. L., žemės sklypo ribų plane pažymėta, kad atlikti suderinimai su kaimynais ir regionine kadastro grupe (1 t., b. l. 59). 2004-04-26 atsakovų namų valdos knygoje nurodyta, kad tvora, pastatyta 1998 m., baigtumas 100 procentų (1 t., b. l. 57). 2008 m. atsakovo gyvenamojo namo prijungimo prie elektros tinklų plane ir IĮ „Kėdainių geodezija“ plane matoma sklypų riba ir atsakovo žemės sklype esanti tvora bei jos stulpeliai (1 t., b. l. 60, 61). 2010 m. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos atitinka faktinį naudojimą bei nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas. Namų valdų ribos yra teisingos (2 t., b. l. 121). 2019-06-04 ieškovų žemės sklypo plane pažymėta ieškovų ir atsakovų sklypų riba. Ieškovų žemės sklypo ribos pažymėtos 4 riboženkliais, iš kurių 2 panaudoti anksčiau įtvirtinti, 2 nauji riboženkliai bei pažymėta, kad ribos parodytos nežymint riboženkliais ten, kur jos nustatytos tvora ir keliu (2 t., b. l. 36, 37-38). 2021-03-01 pažymėtos atsakovų žemės sklypo ribos (2 t., b. l. 123). Ieškovų žemės sklypas buvo paženklintas 2009-09-11. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2009-12-04. Atsakovams priklausantis žemės sklypas, kaip minėta, buvo ženklintas 1996 m. Vadinasi, 2009 m. atliekant žemės sklypo, šiuo metu priklausančio ieškovams, ženklinimą ir kadastrinius matavimus, tvora atsakovų žemės sklype toje pačioje vietoje jau buvo.

Byloje esminę reikšmę turi klausimas, ar egzistuoja leistina paklaida dėl kadastrinių matavimų atlikimo skirtingose koordinačių sistemose.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, 24 punkte yra nurodyta, kad žemės sklypams, kurių plotas yra 0,2 ha arba mažesnis, leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 m², o 44 punkte nurodyta, kad, jeigu žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo savininkui pageidaujant gali būti tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 123 punkte nurodyta, kad, jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Jeigu nesutapimai didesni, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos, o netikslumai taisomi šių Nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka. Šia teisės norma rėmėsi matavimus atlikęs matininkas M. G. (2 t., b. l. 123).

Tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad turi būti taikoma leistina suminė 0,25 m paklaida, dėl kurios esami tvoros ir sklypų ribos neatitikimai nelaikytini pažeidimais (3 t., b. l. 27). Atsakovams šiuo metu priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai 1996 m. buvo atlikti naudojant vietinę Kėdainių miesto koordinačių sistemą. Vietinės koordinačių sistemos buvo perskaičiuotos į valstybinę, numatant paklaidas, pagal kurias leistini ribų nesutapimai Kėdainių mieste yra 0,15 m. Nėra pagrindo sutikti su ieškovų atstovo teiginiu, kad vietinės koordinačių sistemos duomenys nebuvo perkelti į valstybinę sistemą, nes tokių duomenų byloje tiesiog nėra. Valstybės įmonė Registrų centras nenurodė, kad duomenys nebuvo perkelti (3 t., b. l. 67-68). To nenurodė ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Duomenų neperkėlimas būtų traktuotinas kaip Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 115 punkto nesilaikymas, tokia situacija tiesiog negalėjo būti leistina. Todėl šiuo atveju nėra faktinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punktu, nes atsakovų žemės sklypo pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje.

Priešingai, nei mano ieškovų atstovas, teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu vien todėl, kad ieškovų pasiūlyto ir teismo skirto eksperto išvados nėra naudingos ieškovams. Žinoma, kad eksperto kompetencija nėra atlikti teisės normų aiškinimą, tačiau ekspertas kaip specialių žinių turintis tos srities profesionalas įvykdė pareigą nurodyti apie paklaidos taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio 2 dalis). Jei ekspertas tą būtų sąmoningai ar nesąmoningai nutylėjęs, ekspertizės aktas neatitiktų jam keliamų reikalavimų ir netgi būtų pagrindas svarstyti eksperto atsakomybės klausimą. Ieškovai iš esmės nekvestionavo ekspertizės išvadų, neprašė apklausti ekspertą ar skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi, teismas pritaria ekspertizės akto išvadoms ir jų nekartoja.

Negalima nevertinti ir aplinkos faktorių, kurių visuma galėjo lemti tvoros ginčo taškuose pasvirimą/pasislinkimą į ieškovų sklypo pusę. Kaip nurodyta ekspertizės akte, ginčo tvoros pasvirimą į ieškovų žemės sklypo pusę galėjo lemti daugelio priežasčių visuma – ginčo tvoros konstrukcija (jos patikimumas / tvirtumas), pamatų gylis, grunto tipas, gruntiniai vandenys, buvusių įšalų gylis, ieškovų ir atsakovų žemės sklypų paviršiaus aukščių skirtumas), stabilaus pagrindo / atramos nebuvimas ieškovų žemės sklype ir kt. (3 t., b. l. 30). Tvoros įsiterpimas į ieškovų sklypą yra – 0,01 m-0,18 m sąlytyje su žemės paviršiumi ir 0,02 m-0,23 m – virš žemės paviršiaus. Šie atstumai iš esmės yra nežymūs, vertinant pagal minėtą teisės aktuose numatytą leistiną maksimalią paklaidą. Kadangi nustatyta, jog tvora pasvirusi, atsakovai, būdami rūpestingi šeimininkai ir atsakingi turto savininkai, turės imtis priemonių atstatyti tvorą, kad ši nepadarytų niekam žalos. Tačiau tvoros pasvirimas ir įsiterpimas konkrečiuose taškuose keliais centimetrais į ieškovų žemės sklypą nelaikytinas teisės aktų pažeidimu.

Dėl trinkelių

Patikslintu ieškiniu taip pat reikalaujama pašalinti betoninių trinkelių dangą 1 metro atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos. Ieškovai savo teisės pažeidimą grindžia tuo, kad nuo trinkelių dangos iš atsakovų žemės sklypo į jų sklypą patenka lietaus vanduo ir šiukšlės. Trinkelių danga suklota neturint sutikimo.

Atsakovo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovui 2007 m. įsigijus namų valdą, ginčo žemės sklypo vietoje buvo betoninė danga. Atsakovas 2009 m. ant buvusios betono dangos užklojo trinkeles.

Kaip pagrįstai nurodė trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, betoninė trinkelių danga nepasižymi savybėmis, pagal kurias ją būtų galima laikytini statiniu ir priskirti kuriai nors statinių rūšiai pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Iš to seka, kad trinkelių dangos statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, ką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė dar 2020 m. lapkričio mėnesį išnagrinėjusi V. R. skundą (2 t., b. l. 45-47).

Trinkelių dangos statyba nepatenka ir į sąrašą atvejų, numatytų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentų padarinių šalinimas“, kada yra reikalingas besiribojančių sklypų savininkų sutikimas. Pažymėtina, kad šis Statybos techninis reglamentas įsigaliojo tik 2017-01-01, taigi, 2009 m., kai atsakovai klojo trinkeles, apskritai nebuvo tokio reikalavimo. 2009 m. galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijoje taip pat nebuvo normų, kurios būtų nustačiusios, jog betoninė trinkelių danga priskirtina statiniams ir jai būtinas besiribojančių sklypų savininkų sutikimas ar taikytini atstumo reikalavimai.

Darytina išvada, kad nesant teisinio pagrindo priskirti trinkelių dangą statiniams, netaikytinas ir atstumo reikalavimas, kuris teisės aktuose numatytas statiniams kaip reguliavimo objektui, bei reikalavimas gauti besiribojančio sklypo savininko sutikimą.

Įvertinus žodinius ieškovo bei jo atstovo pasisakymus, pateiktus vaizdo įrašus, teismas neturi faktinio pagrindo vertinti, kad dėl atsakovo sklype esamos trinkelių dangos arčiau nei 1 m atstumu iki sklypo ribos yra pažeidžiamos ieškovų teisės. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovų kieme yra lietaus vandens surinkimo įrenginys (šulinys, trapas), į kurį subėga lietaus vanduo. Antra, iš pateiktų vaizdo įrašų negalima daryti net teorinės prielaidos, kad nuo bortelio, skiriančio trinkelių dangą nuo ieškovų sklypo, bėgantis (srovenantis) lietaus vanduo gali užtvindyti ieškovų sklypą ar kitaip padaryti žalą. Vandens srovenimas yra natūralus dėl sklypų aukščių skirtumo. Ieškovų sklypas yra žemiau. Ieškovams baigus namo statybas ir sutvarkius statybos aikštelę, t. y. aplinką, galimai sklypas bus pakeltas ir išnykus aukščių skirtumui, vanduo savaime nenubėgs. Be to, vaizdo įraše bei nuotraukose užfiksuoti ieškovų sklypo paviršiaus nelygumai dėl tebevykstančių statybų, minkštas gruntas, lietvamzdžiais bėgantis vanduo, todėl būtų akivaizdžiai nesąžininga teigti, kad į sklypą vanduo gausiai patenka tik iš atsakovų sklypo. Trečia, manymas, kad atsakovams pašalinus 1 m trinkelių dangos, kažkiek lietaus vandens nenubėgs į ieškovų sklypą, esant sklypų aukščių skirtumui, yra naivus. Ketvirta, vaizdo įraše matomos vėjo suneštos lapų, augalų liekanų sankaupos susidarė vėlgi dėl esamo aukščio skirtumų. Nuotraukose, vaizdo įrašuose nesimato, kad atsakovų sklype netoli sklypų ribos augtų medžiai ar krūmai, kurių lapai galėtų būti atnešami, ar būtų kitas taršos šaltinis. Kiemas išklotas trinkelėmis, yra švarus ir tvarkingas. Ant tvoros pakabintos vazoninės gėlės tokio kiekio šiukšlių natūraliai negali sąlygoti. Nėra pagrindo teigti, kad vaizdo įrašuose matomos gamtinės šiukšlės, kurių, beje, matoma ir ant atsakovų trinkelių dangos, buvo atneštos iš atsakovų žemės sklypo kaip teršiančio šaltinio. Be to, iš nuotraukų matyti, kad bortelio viršus yra pakeltas, todėl šiukšlių patekimas yra apribotas (1 t., b. l. 115-118). Pažymėtina, kad besiribojančio sklypo savininkas (net ne šiuo konkrečiu atveju) negali būti laikomas atsakingu už gamtos reiškinius, t. y., kad gamtoje vėjas nešioja lapus ar kitas šiukšles. Tai prieštarautų protingumo principui.

Nenustačius teisės aktų ir ieškovų teisių pažeidimų, reikalavimas dėl trinkelių dangos pašalinimo netenkinamas.

Dėl voljero

Voljerai pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 21.2 punktą priskiriami nesudėtingiems statiniams – kitiems inžineriniams statiniams – užtvaroms. Jei voljero aukštis ? 1 iki ? 2 m jis priskiriamas I grupei, jei aukštis - > 2 iki ? 5 m aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ? 80 proc. – II grupei. Šis reglamentas įsigaliojo 2017-01-01. Nustatyta, kad atsakovų šuns voljeras pastatytas 2013 m., kada minėto reglamentavimo dar nebuvo. Patikslintame ieškinyje minimi kiti statybos techniniai reglamentai 2013 m. taip pat nebuvo įsigalioję, todėl jais remtis nėra teisinio pagrindo.

2013 m. galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija nenumatė, kad statant inžinerinį statinį būtų reikalingas besiribojančio sklypo savininko sutikimas ir nenustatė imperatyvaus atstumo reikalavimo.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių voljero duomenų, kad būtų galima jį vertinti kaip nesudėtingą statinį – užtvarą bei spręsti, ar jo statyba ir atstumas nuo sklypo ribos atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų koks yra voljero tikslus atstumas nuo sklypų ribos. Nesant įrodymų apie pažeidimą, laikytina, kad teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Ieškovai savo teisės pažeidimą grindžia tuo, kad nuo nuožulnaus voljero stogo į jų sklypą bėga lietaus vanduo, šiukšlės, sklinda nemalonus kvapas.

Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas lietaus vandens bėgimas bei šiukšlių patekimas nuo voljero stogo. Iš esamos vaizdinės medžiagos vertintina, kad aplink voljerą nėra šaltinio, iš kurio ar nuo kurio šiukšlės galėtų patekti ant voljero stogo, o nuo šio – į ieškovų sklypą. Kaip jau buvo minėta, asmuo negali atsakyti už natūralių gamtos reiškinių pasekmes. Antra, iš nuotraukos (1 t., b. l. 120) matyti, kad nuo voljero stogo krašto iki sklypų ribos (riboženklių) dar yra pakankamas atstumas, todėl, įvertinus voljero stogo nuožulnumą bei tai, kad stogo kraštas yra statmenai nukreiptas žemyn, yra pagrindas teigti, kad didžiąja dalimi ar netgi visiškai lietaus vanduo patenka į atsakovų, o ne ieškovų žemės sklypą. Trečia, pagal Lietuvos klimatą, vidutinį kritulių kiekį, neįsivaizduojama situacija, kad lietaus vanduo nuo tokio nuožulnumo voljero stogo galėtų padaryti ženklią žalą (užtvindyti) ieškovų žemės sklypo daliai. Ieškovų atstovo argumentas, kad lietaus vanduo gali sukapoti augalus, kuriuos ieškovai ateityje gali sodinti, vertintinas kaip hipotetinis ir praktiškai sunkiai įmanomas, įvertinus tai, kad augalai turi būti sodinami laikantis tam tikro atstumo nuo ribos. Pagal nuotraukas galima teigti, kad iš esmės fiziškai nėra įmanoma vandeniui nuo voljero stogo, esant atstumui iki paties atsakovų sklypo ribos, nedideliam nuožulnumui, patekti ant ieškovų sklype galimai pasodintų augalų ir juos sunaikinti. Toks aiškinimas prieštarauja protingumo principui.

Ieškovai nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie voljero vidų, t. y. kad šuns laikymo sąlygos pažeidžia higienos sąlygas, kas gali sąlygoti smarvę ar kitokį diskomfortą aplinkiniams gyventojams. Iš esamos nuotraukos (1 t., b. l. 83) nėra pagrindo spręsti apie aplinkos taršą, todėl šis teiginys laikytinas neįrodytu.

Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvadą, kad nenustatyta nei teisės aktų normų, nei ieškovų teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino subjektyviųjų kriterijų. Kiti šalių išdėstyti argumentai dėl ginčo esmės nelaikytini turinčiais teisinę reikšmę, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys ir detalizuojantys dokumentai rodo, kad patirtos 3 000 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą (3 t., b. l. 99-101).

Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovų atsakovams priteisiamos jų turėtos 3 000 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Byloje taip pat susidarė 6,30 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Netenkinus patikslinto ieškinio, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti patikslinto ieškinio.

Priteisti iš ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 (trijų tūkstančių eurų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,30 (šešių eurų 30 ct) Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.