Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-556-114-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-06-25
Bylos Nr.: P-556-114-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Dainius Raižys, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Albektus“
Atsakovas: Neringos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo: D. A. A.

Kategorijos

80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
80.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P556-114/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės ,,Albektus“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A39-1291/2008 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Albektus“ skundą atsakovui Neringos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Albektus“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Albektus“) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. A. A. suteikta teisė atstatyti verandą prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad yra šio gyvenamojo namo bendrasavininkis D. A. A. nebuvo pateikusi atsakovui žemės sklypo, kuriame yra minėtas namas, nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, nes tokių dokumentų neturi. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo gautas pareiškėjo, kaip bendrasavininkio, sutikimas aukščiau nurodytiems statybos darbams. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, išduodamas D. A. A. statybos leidimą, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų, 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1, 15.2, 17, 20.1, 22 punktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad D. A. A. neteisėtus verandos statybos darbus pradėjo vykdyti 2004 metais. Jai už savavališka statybą 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda, o 2004 m. lapkričio 25 d. buvo nurodyta sustabdyti statybos darbus. Kadangi veranda buvo neteisėtas statinys, D. A. A. negalėjo būti išduotas leidimas šį statinį atstatyti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendime nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. balandžio 16 d. išrašų duomenis, šiame name suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai – butai, kurie iki UAB „Albektus“ įsigyjant nuosavybės teisę į butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė trims bendrasavininkiams. UAB „Albektus“ nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. A. – butas Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktu, statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, kartu su kitais dokumentais turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui ir statinio bendraturčių sutikimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas), taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Iš verandos atstatymo projektinės dokumentacijos matyti, kad ji būtų pristatyta prie gyvenamojo namo išorinės sienos, tai yra būtų panaudotos pagrindinės namo konstrukcijos, kurios pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui (butų savininkams) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. UAB „Albektus“ nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) įgijo 2005 m. balandžio 5 d., o į butą (duomenys neskelbtini) – 2005 m. kovo 22 d. D. A. A. prašymą išduoti statybos leidimą pateikė 2005 m. kovo 4 d. Prašyme buvo prierašas, kad R. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), neprieštarauja verandos atstatymui. Tačiau ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2006 m. balandžio 19 d., nesant daugiabučio namo butų savininko UAB „Albektus“ sutikimo. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 punkto nuostatomis, statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, turi pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, o kai statytojas yra žemės sklypo bendraturtis – kito žemės sklypo bendraturčio sutikimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypas, kuriame yra aukščiau nurodytas namas, yra valstybinė žemė, kurios patikėjimo subjektu yra apskrities viršininkas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. birželio 9 d. raštu Nr. GS-730 nurodė, kad neprieštarauja dėl verandos rekonstrukcijos darbų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas statytojui nepateikus statinio bendraturčių sutikimo (tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo interesus), padarė išvadą, jog šis statybos leidimas negali būti pripažintas teisėtu.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 10 d. sprendimu atsakovo Neringos savivaldybės ir trečiojo suinteresuotojo asmens D. A. A. apeliacinius skundus patenkino - Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Albektus“ skundą atmetė.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo, kuriame trečiajam suinteresuotajam asmeniui išduotas leidimas atstatyti verandą, bendraturtis. Verandos atstatymas numatytas valstybei priklausančioje teritorijoje. Todėl pareiškėjo sutikimas statybos leidimui gauti nebuvo reikalingas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas reikalingas tada, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Bendro naudojimo objektai yra bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Tokių objektų rekonstrukcija ginčijamame statybos leidime nenumatyta. Todėl verandos atstatymui prie trečiajam suinteresuotajam asmeniui priklausančio įėjimo į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas pareiškėjo sutikimas taip pat nebuvo reikalingas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nuosavybė į du butus gyvenamajame name, prie kurio trečiajam suinteresuotajam asmeniui išduotas statybos leidimas atstatyti verandą, įregistruota 2005 m. balandžio 18 ir 19 d. Prašymą išduoti statybos leidimą tretysis suinteresuotas asmuo padavė 2005 m. kovo 4 d. Šio prašymo padavimo metu pareiškėjas nebuvo patalpų bendraturtis, todėl ir dėl to jo sutikimo paduodant prašymą statybos leidimui gauti nebuvo reikalingas. Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kadangi išduodant ginčijamą statybos leidimą pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, teismas be pagrindo patenkino pareiškėjo skundą.

IV.

Pareiškėjas UAB ,,Albektus“ 2008 m. spalio 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A39-1291/2008. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktus. Prašyme dėstomi šie argumentai:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kurios yra pripažįstamos ir LVAT praktikoje (2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P248-64/06).

2. Esminis materialinės teisės pažeidimas yra grindžiamas šiomis teisės normomis: 1. Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 23 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų pažeidimu; 2. CK 4.48 straipsnio 2 dalies, 4.75 straipsnio, 4.82 straipsnio 1 dalies pažeidimu; 3. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalies pažeidimu; 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.10 punkto pažeidimu; 5. 2004 m. lapkričio 29 d. „Namo nekilnojamosios kultūros vertybės S177“ laikinojo reglamento 1.4.2., 2.1. punktų pažeidimais; 6. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 17 ir 20.1 punktų pažeidimais; 7. STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 35 punkto pažeidimu.

3. Civilinis kodeksas vienareikšmiškai ir aiškiai įvardina, kas yra laikoma bendrojo naudojimo objektais. Pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitų patalpų savininkais (konkrečiai - D. A. A. ) priklauso pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos ir įranga.

4. LVAT klaidingai aiškino bendrąjį civilinės teisės principą, kad savininkas perima visas teises ir pareigas tokia apimtimi, kokią turėjo ankstesnis savininkas.

5. Pareiškėjas remiasi LVAT 2004 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2-272. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra akivaizdu, jog bendraturčio sutikimas dėl bendro naudojimo objektų rekonstrukcijos yra būtinas, todėl turėtų būti ypatingai svarbu užtikrinti tokios vienodos praktikos formavimą. LVAT nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos, kad bendraturčių teisių apsauga yra garantuojama tuo atveju, jeigu sutikimai būtų duodami bendraturčiams susipažinus su statinio projektu. D. A. A. projektas UAB „Albektus“ iki statybos leidimo išdavimo datos niekada nebuvo pateiktas (iš viso šio projekto tik dalis pateikta bylos nagrinėjimo metu), taigi UAB „Albektus“ neturėjo galimybių įvertinti siekiamą atlikti rekonstrukciją ir juo labiau duoti sutikimą, o LVAT sprendimu ne tik neapgynė UAB „Albektus“ teisėtų interesų, bet ir akivaizdžiai paneigė bendrosios dalinės nuosavybės gynimo principą.

6. LVAT sprendime yra padaryta akivaizdi teisės aiškinimo klaida, nes D. A. A. pagal statybos leidimą ir projektą turi teisę statyti/rekonstruoti ne atskirą objektą, o gyvenamojo namo dalį (bendro naudojimo patalpas, inžinerinius tinklus, bus naudojamos namo pagrindinės konstrukcijos). Gyvenamojo namo konstrukcijos ir bendro naudojimo patalpos yra bendro naudojimo objektai, kurie yra naudojami visų bendraturčių (CK 4.75 str.).

7. LVAT ignoravo faktą, kad veranda yra statoma naudojantis gyvenamojo namo bendrosiomis konstrukcijomis, taip pat tai, kad D. A. A. numatomi atlikti statybos darbai, nurodyti projekte, reiškia bendro naudojimo inžinerinių tinklų, kurie yra gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybė, rekonstrukciją. Teisės aktuose numatytų bendrojo naudojimo objektų sąrašas nėra baigtinis. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.).

8. Pareiškėjas nustatė, kad D. A. A. ketina praplėsti namo rūsį, kuris yra bendroji dalinė UAB „Albektus“ ir D. A. A. nuosavybė ir kurio naudojimosi tvarka šiuo metu nustatinėjama teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Albektus“ v. D. A. A. , VĮ Kretingos miškų urėdija ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Nr. 3-3K-110/228). Taigi visiškai akivaizdu, kad pagal projektą yra numatoma rekonstruoti bendrojo naudojimo patalpas, dėl kurių bendraturčio sutikimas yra būtinas.

9. UAB „Albektus“ ir D. A. A. bendrąja daline nuosavybe priklausantis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1915 m. ir pripažintas kultūros paveldo objektu. Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2001 m. ir nuo šių metų yra saugoma ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu (UNESCO). Šiai kultūros vertybei yra nustatyti paveldosauginiai reikalavimai, kuriuos turi įgyvendinti tiek UAB „Albektus“, tiek D. A. A. Nei pareiškėjo, nei D. A. A. nustatyti kultūros vertybės pažeidimai neturi būti toleruojami. Tačiau LVAT 2008 m. liepos 10 d. sprendimu sudarė sąlygas susiklostyti tokiai situacijai, kai vienas gyvenamojo namo - paveldo objekto - bendraturtis pažeidžia imperatyviai nustatytus paveldosauginius reikalavimus ir tokie pažeidimai yra ginami teismų, o tokiu atveju kitas bendraturtis negali, viena vertus, ginti jam bendrąja nuosavybe priklausančio objekto, antra, turi laikytis tų paveldosauginių reikalavimų, kurių pažeidimą teismas pripažino teisėtu.

10. Neringos miesto savivaldybės pateiktas „Namo nekilnojamosios kultūros vertybės S177“ laikinasis reglamentas yra įregistruotas 2004 m. lapkričio 29 d. Laikinasis reglamentas patvirtintas 2004 m. lapkričio 29 d., D. A. A. dėl prašymo projektavimo sąlygoms gauti kreipėsi 2004 m. gruodžio 21 d., t. y. galiojant reglamentui, todėl jo nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi. Laikinajame reglamente yra patvirtinama, kad verandos, kurios neva atstatymui yra išduotas statybos leidimas, anksčiau niekada nebuvo. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo atstatyti verandą ir juo labiau - iškasti rūsį. Tačiau LVAT 2008 m. liepos 10 d. sprendime tai akivaizdžiai ignoravo, nes net nesiaiškino, ar veranda buvo, ar ne, juo labiau, net nevertino tokios statybos (vadinamo „atstatymo“) įtakos pareiškėjo interesams.

11. Tam, kad būtų leidžiama „atstatyti verandą“, turi būti nustatyta (atlikti tyrinėjimai), kad ta veranda anksčiau yra buvusi. Tokie tyrinėjimai nebuvo atlikti ir tai reiškia, kad nebuvo laikomasi nustatytos tvarkos, susijusios su kultūros paveldo objekto rekonstrukcija/atstatymu.

12. Be aukščiau išdėstytų akivaizdžių materialinės teisės normų pažeidimų, kurie tiesiogiai lėmė neteisingą LVAT sprendimo priėmimą, LVAT padarė ir materialinių teisės normų, susijusių su žemės naudojimosi teisėtumo reikalavimų laikymusi, pažeidimus. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei po 2008 m. liepos 10 d. LVAT sprendimo priėmimo, nebuvo ir nėra pateiktas žemės sklypo detalusis planas (kaip ir joks kitoks D. A. A. teises į žemės sklypą patvirtinantis dokumentas, statinio bendraturčio sutikimas, statinio tyrinėjimo dokumentai).

13. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 punkte numatyta privalomųjų dokumentų sudėtis bendruoju atveju, kai yra rengiamas projektas. Statybos darbus galima pradėti tik turint vykdomosios valdžios kompetentingos institucijos leidimą, statinio projektą bei teisėtai (nuosavybės teise ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais) naudojamą žemės sklypą (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju turi būti taikoma Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto normos antroji dalis, kuri nustato, jog vykdant statybas valstybinėje žemėje turi būti statoma pagal projektavimo sąlygų sąvadą. Žemės sklypas, ant kurio yra gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso valstybei. Dėl šio žemės sklypo su valstybe nėra sudarytos nei žemės nuomos, nei panaudos ar kitokios sutartys. Taip pat nepatvirtintas detalusis planas dėl žemės sklypo dalių paskirstymo ir neįgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.10 punkte numatyta sąlyga. A. A. verandos statybai yra būtina didinti žemės sklypo užstatymo plotą (verandos plotas, numatytas projekte, yra 17 kv.m, statybos leidime yra numatyta 10,42 kv.m), todėl tokiu atveju turėtų būti parengtas naujas detalusis planas ir tik po to gaunamas projektavimo sąlygų sąvadas, rengiamas projektas bei išduodamas statybos leidimas. Taigi nėra patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, todėl net negali būti keliamas klausimas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo.

14. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašto Nr. GS-730 turinys neleidžia daryti išvados, jog ši institucija sutiko, kad žemės sklypo užstatymas būtų padidintas užstatant verandą.

15. LVAT sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A39-1291/2008, prieštarauja LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Pareiškėjas remiasi LVAT 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A5-886/2005, 2005 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A14-05/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-227, 2006 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006. Jeigu LVAT 2008 m. liepos 10 d. sprendimas būtų paliktas galioti, būtų akivaizdus pagrindas formuotis ydingai praktikai - tuomet tektų konstatuoti, kad bendraturčio sutikimas nereikalingas, kai atstatoma gyvenamojo namo dalis, ir tai sudarytų sąlygas formuotis esminiams subjektinių teisių pažeidimams: asmuo galėtų prie gyvenamojo namo ir po gyvenamuoju namu statyti tai, ką jis nori, rekonstruoti viso namo inžinerinę įrangą ir neturėtų gauti bendraturčių sutikimo.

16. Pareiškėjo manymu, ypač turėtų būti užtikrintas praktikos, susijusios su statytojo sąžiningumo nustatymu, vienodas formavimas. Šiuo aspektu yra svarbus LVAT 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A15- 1797/2005. Šiame sprendime LVAT suformavo svarbią taisyklę, kad tuo atveju, kai asmuo statybos leidimo gavimo procese elgėsi sąžiningai, tokia suteikta teisė gali būti atimta tik esant teisės turėtojo nesąžiningumui. Nurodyto sąžiningo statytojo kriterijus ir jo taikymas yra ypatingai svarbus administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą. Akivaizdu, kad D. A. A. ir Neringos miesto savivaldybė atliko nesąžiningus veiksmus pateikiant prašymą išduoti ir išduodant statybos leidimą (be jokių priežasčių net nebuvo prašoma gyvenamojo namo bendraturčio sutikimo, leidžiama niokoti kultūros paveldo objektą neva sukuriant faktus, kad veranda anksčiau buvo ir ji turi būti atstatyta, toleruojamas žemės sklypo užstatyto ploto dalies padidinimas nesilaikant detaliojo plano sprendimų ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Albektus“ prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą (kai pateikti akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį).

Administracinėje byloje buvo iškeltas ginčas dėl 2006 m. balandžio 19 d. statybos leidimo Nr. 11 išduoto verandos atstatymui prie gyvenamojo namo (T 1, b.l. 106) neteisėtumo bei jo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą tuo pagrindu, kad statytojas nepateikė statinio bendratučių sutikimo verandos atstatymui (T 1, b.l. 236). Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog toks sutikimas nereikalingas, kai statyba numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje, kai statyba nėra susieta su bendro naudojimo objektais (T 2, b.l. 41). Taigi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jos tikrinimo ribos buvo pakankamai siauros (buvo reikalingas ar ne bendratučių sutikimas išduodant statybos leidimą verandos atstatymui) bei negali būti išplėstos ir sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo proceso paskirtis – konstatuoti pagrindus arba bent vieną iš pagrindų, išvardintų įstatymų leidėjo Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje, kurie suponuotų konkrečios bylos proceso atnaujinimą ir jos peržiūrėjimą dar kartą. Pastarojo proceso metu byla nėra pakartotinai nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl pareiškėjo argumentai, nepatenkantys į galimo proceso atnaujinimo pagrindo (ų) ribas, atskirai nesvarstyti bei neaptarinėti. Šioje dalyje pasisakytina tik tuo aspektu, ar apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, galėjo padaryti esminį materialinės teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas (redakcija galiojusi Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu). Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas iš tikro nereikalauja žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimo, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Dėl statybos vykdytinos ant valstybinės žemės patikėjimo teise valdomos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos abejonių nekyla. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. birželio 9 d. rašte Nr. GS-730 nurodė neprieštaraujanti dėl verandos rekonstrukcijos darbų (T 1, b.l. 51). Taigi nėra pagrindo teiginiui dėl Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto neteisingo interpretavimo bei pritaikymo pagal tas aplinkybes, kurios nustatytos byloje.

Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bendraturčių sutikimas reikalingas, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. 2006 m. balandžio 19 d. statybos leidime nėra pažymėta, jog atstatoma veranda nuosavybės teise priklauso ne tik D. A., bet ir kitiems asmenims, t. y. skirta naudotis keliems bendraturčiams. Tokios išvados neleidžia daryti ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai, todėl ir šiuo atveju uždarosios akcinės bendrovės sutikimas nebuvo reikalingas.

Kita vertus, kaip teisingai pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartyje, prašymo dėl statybos leidimo išdavimo metu pareiškėjas nebuvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturtis ir jo sutikimas verandos atstatymo darbams akivaizdžiai nebuvo reikalingas.

Dėl išdėstytų priežasčių nėra pagrindo proceso atnaujinimui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Be to, tvirtintina, kad pareiškėjas labiau kelia ne tiek materialinės teisės normų pažeidimo problematiką, kiek skirtingą požiūrį į faktines aplinkybes (jo nuomone, veranda – bendro naudojimo objektas), lemiantį jam palankų tų pačių materialinių teisės normų (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2-3 p.) pritaikymą. Tačiau dar kartą pabrėžtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pakartotinis bylos tikrinimas apeliacine tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti procesą apeliuodamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

LVAT 2005 m. rugsėjo 5 d. baigiamajame teisės akte, priimtame administracinėje byloje Nr. A5-886/2005, konstatuota, kad „ginčijamas statybos leidimas išduotas rekonstrukcijos darbams, kurie bus atliekami ir bendrosios dalinės nuosavybės objektuose“. Kaip jau buvo minėta, administracinėje byloje užbaigtoje 2008 m. liepos 10 d. sprendimu duomenų apie atstatomos verandos priklausomybę nuosavybės teise keliems asmenims nėra. Taigi skiriasi faktinės bylos aplinkybės, o tai reiškia, jog ir teisinis kvalifikavimas negali būti identiškas.

LVAT 2005 m. kovo 23 d. teisės akte, priimtame administracinėje byloje Nr. A14-05/2005, buvo vertinamas bendratučių sutikimo tinkamumas. Apeliacinis skundas tenkintas nustačius, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. kovo 28 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas nesant tinkamo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkių sutikimo, todėl ir panaikintinas, kaip neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadinasi, ir ką tik paminėta administracinė byla bei joje padaryta išvada, atsižvelgiantį abiejų bylų faktines aplinkybes, nenulemia teiginio dėl skirtingos administracinių teismų praktikos formavimo.

LVAT 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A15- 1797/2005, buvo sprendžiamas klausimas, ar padaryti formalūs pažeidimai išduodant statybos leidimą yra pagrindas naikinti pastarąjį teisės aktą. Suformuota pozicija, jog išduotas leidimas statybai nepažeidžiantis nei viešojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, remiantis vien tik formaliais pažeidimais, neturėtų būti naikinamas.

Administracinėje byloje Nr. A39-1291/2008 pažeidimų išduodant statybos leidimą apskritai nenustatyta, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados apie išsiskiriančią teismų praktiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A39-1291/2008 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės ,,Albektus“ prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-1291/2008 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Albektus“ skundą atsakovui Neringos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. A. dėl statybos leidimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėDainius RaižysArūnas Sutkevičius