- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-782-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00112-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- A. A.
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-782-348/2012
Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00112-2011-9
2012 m. gruodžio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Valdo Vitunsko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei, nuteistajam E. M., nukentėjusiajai A. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl 2012 m. liepos 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš E. M. priteista nukentėjusiajai A. A. 3000 Lt už advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 2d., apie 06 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių tėvams J. ir V. M., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio santykiavimo tikslu, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, t.y., jėga pargriovęs A. A. ant lovos, užguldamas ją visu savo svoriu, laikydamas pirštais suspaudęs jos rankas, tuo padarydamas kraujosruvą kairės rankos žasto priekiniame paviršiuje bei taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, iki kelių numovė jos kelnes ir kelnaites bei grasindamas tuoj pat pavartoti jos atžvilgiu fizinį smurtą, t.y., ją sumušti ir taip palauždamas A. A. valią priešintis, lytiškai santykiavo su A. A. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas be jokių įrodymų. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo ieškoma jokių pėdsakų ant nukentėjusiosios rūbų. Apeliantas pažymi, jog apylinkės teismas be pagrindo ignoravo A. G. teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinę išvadą, jog nukentėjusiosios nurodytu būdu ir aplinkybėmis, praktiškai neįmanoma atlikti lytinių santykių. Apelianto nuomone, ši išvada atitinka LR BPK 20 str. 1 d. numatytus reikalavimus ir turi būti vertinama kaip ir kiti bylos įrodymai.
Taip pat apeliantas nurodo, jog nukentėjusiosios parodymai ir specialisto išvada prieštarauja vieni kitiems. Apelianto teigimu, nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, skirtingose apklausose nukentėjusioji nurodė skirtingas aplinkybes. Be pagrindo teismas vadovavosi ir liudytojų parodymais, kurie apie įvykį sužinojo tik iš nukentėjusiosios pasakojimų, o nevertino liudytojų K. S., A. R., E. V., E. M., J. M. bei V. M. parodymų, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji meluoja. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į SMS žinutes, nes jos buvo rašomos ne nukentėjusiajai, o I. M.. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis įvykio metu buvo girtas. Skundo autoriaus teigimu, nebuvo atsižvelgta į tai, jog nuo 2011-04-02 nukentėjusiosios artimieji jau reikalavo pinigų. Dėl to, suprantama, kad jis turėjo konsultuotis su advokatu.
Taip pat skunde nurodoma, jog teismas neturėjo pagrindo perskaityti liudytojų T. M. ir K. G. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu bei jai vadovautis, nes šie liudytojai buvo apklausti jam ir jo gynėjai nedalyvaujant, neturint galimybės užduoti jiems klausimų. Apelianto nuomone, teismas buvo šališkas, nes neleido prie bylos pridėti rašytinių įrodymų dėl nukentėjusiosios, neapklausė liudytojo, kuris tuo laikotarpiu turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja, t.y., nebuvo objektyvus, visų proceso dalyvių atžvilgiu. Be to, dėl nesuprantamų priežasčių teismas jam paskyrė griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. M. ir jo gynėja advokatė A. B. prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė ir nukentėjusioji A. A. prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė E. M. pritaikyti tinkamai.
Nuteistasis E. M., nesutikdamas su teismo išvada, kad jis padarė LR BK 149 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes atsižvelgė į nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus bei neįvertino A. G. konsultacinės išvados. Šie apelianto skundo argumentai atmetami, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Kolegija konstatuoja, kad įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia apeliantas, buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.
Nepagrįstai skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo, nenustatė objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl nuteistojo kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo smurtinius ir prievartinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina bylos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo metu teisme duoti nukentėjusiosios parodymai. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiosios A. A. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Iš nukentėjusiosios A. A. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu analizės matyti, jog jos parodymai yra iš esmės nuoseklūs, bei juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusiosios A. A. parodymais nustatyta, jog po to, kai jos iš automobilio neišleido kartu su G. Z., ji su kaltinamuoju grįžo prie kaltinamojo namų, kur išlipus iš automobilio norėjo eiti namo, tačiau E. M. ją sulaikė. Prašė dar pabūti, žadėjo, kad netrukus parveš A. R.. Dėl to, ji nurimo ir sutiko palaukti A. R.. Įėjus į E. M. kambarį, pastarasis užrakino duris ir atsisėdo ant lovos prie jos. E. M. pradėjo lįsti prie jos, bandė bučiuoti, tačiau ji prašė nelįsti, paleisti, nes nori namo. Kaltinamasis sakė, kad niekur ji neis ir jėga pargriovė ant nugaros, ant lovos. Pats atsigulė ant jos ir laikė rankas. Ji priešinosi, muistėsi, pradėjo verkti ir prašė paleisti, tačiau jos nepaleido. Po ko E. M. stipriai laikydamas rankas, krūtine prispaudė ją ir rankomis bandė atsegti džinsus ir numauti džinsines kelnes, tačiau maudamas kelnes įplėšė kelnių užtrauktuką ir pačias kelnes. Apatines kelnaites ir džinsus E. M. numovė iki kelių, nes per batus žemiau negalėjo. Ji visą laiką E. M. prašė paleisti, tačiau jos neklausė, sakė, kad pradės šaukti, tačiau E. M. liepė nesipriešinti, nes kitu atveju panaudos jėgą. Suprato, kaip grasinimą ją sumušti, todėl nešaukė, tik garsiai verkė. E. M. nusimovęs kelnes, norėjo savo lytinį organą įkišti jai į makštį, tačiau ji muistėsi ir jam tai nepavyko. Tada E. M. viena ranka užspaudė jai kaklą ir pasakė nebandyti bėgti. Ji prašė paleisti, nes neturi kuo kvėpuoti, tada E. M. nuėmęs nuo kaklo ranką ir vėl kišo savo lytinį organą jai į makštį ir jam tai pavyko padaryti tik iš kelinto mėginimo. Ji visą laiką muistėsi ir savo ranka išstumdavo lytinį organą iš makšties, o jis vis įkišdavo atgal. E. M. dėl to pyko ir sakė, kad nurimtų, nes priešingu atveju ją sumuš. Po kurio laiko išgirdo kaltinamojo sesers beldimą į duris, tuomet E. M. liepė jai rengtis ir pagrasino tylėti. Užsimovė kelnes ir kai tik E. M. atidarė duris, ji išbėgo iš E. M. kambario, tačiau nerado išėjimo ir įbėgo į kambarį, kuriame miegojo moteris. E. M. sesuo ją palydėjo iki durų ir klausė, kas atsitiko. Ji atsakė, kad jos brolis ją išprievartavo. Ji nubėgo pas I. M.. Į namus įsileido G. Z., kuriai pasakė, jog E. M. jos nepaleido bei išžagino. Ryte apie tai pasakojo ir I. M., o mamai pradžioje nieko nesakė, nes bijojo E. M..
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiosios A. A. parodymas patvirtina ir liudytojų G. Z. bei I. M. parodymai, pas kurias nukentėjusioji atbėgo iš E. M. namų. Liudytojas I. Z. patvirtino, kad apie 06.30 val. atėjusi A. A. prašė įsileisti, buvo apsiverkusi, ir sakė, kad ją išprievartavo E. M. ir parodė išplėšą kelinių užtrauktuką. Liudytoja I. M. parodė, jog naktį pabudo nuo verksmo, nuėjusi pažiūrėti rado verkiančią A. A., kuri pasakė, kad ją išprievartavo E. M. ir papasakojo aplinkybes. Tai, kad nukentėjusioji A. A. patyrė smurtą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje A. A. konstatuota kraujosruva kairės rankos žasto priekiniame paviršiuje buvo padaryta kietu buku daiktu, galimai kad suimant plaštaka. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 4-8 paras iki teismo medicinos apžiūros, galimai vienu poveikiu. Su A. A. buvo atlikti lytiniai santykiai maždaug prieš 2-8 paras iki jos apžiūros, tai patvirtina begyjantis, su gausiomis fibrino apnašomis, plyšimas jo mergystės plėvėje. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad iš lytinių organų medžiaga spermos nustatymui paimta nebuvo, nes po įvykio praėję daugiau kaip penkios paros, šis tyrimas yra netikslingas. Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino tyrimą atlikęs specialistas V. V..
Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamojo gynėja advokatė pateikė A. G. teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą. Kolegija konstatuoja, kad išvada specialisto A. G., kuris nėra įtrauktas į specialistų ir ekspertų sąrašą, nėra prisiekęs kaip specialistas bei ekspertas ir prieš atliekant tyrimą nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą, gali būti vertinama tik kaip konsultacinė. Be to, apylinkės teismas šio specialisto išvada pagrįstai nesivadovavo, kadangi ji neatitiko visumos kitų teisme ištirtų įrodymų ir net prieštaravo byloje esantiems objektyviems įrodymams.
Nukentėjusiosios A. A. parodymus patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėti nukentėjusiosios rūbai, tame tarpe ir džinsinės kelnės. Apžiūros metu nustatyta, jog yra sugadintas kelnių užtrauktukas.
Pagal LR BK 149 straipsnį lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Iš auščiau aptartų duomenų matyti, jog nukentėjusioji išreiškė lytinių santykių nenorą prašydama nelįsti, muistydamasi, verkdama. Kad nukentėjusioji priešinosi patvirtina rastas sužalojimas ant jos kūno.
Nepagrįsti skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, netenkino kaltinamojo E. M. ir jo gynėjos prašymų apklausti prašomus asmenis bei pridėti prie bylos duomenis apie nukentėjusiąją, nuosprendį grindė tik dalies liudytojų parodymai ir, kad paskyrė griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras. Kolegija pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu visi tiek kaltinamojo E. M., tiek gynėjos prašymai buvo sprendžiami, dalis jų buvo patenkinta, o dalis motyvuotomis nutartimis atmesta. Apylinkės teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai įvertino visų teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, dėl jų išdėstė motyvuotas išvadas, pasisakė dėl ko vienais parodymais tiki, o kitus atmeta. Nors teisiamojo pasėdžio metu buvo perskaityti liudytojo K. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes šios liudytojo nepavyko surasti, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jais negrindė kaltinamojo kaltės. Be to, kaip matyti iš šio liudytojo parodymo turinio, jis paties įvykio nematė. Dėl to, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo suvaržytos kaltinamojo teisės numatytos LR BPK 44 str. 7 d. Neteisingai skunde nurodoma ir tai, jog apylinkės teismas E. M. paskyrė griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras baigiamosiose kalbos. Iš prokuroro baigiamosios kalbos matyti, jog jis E. M. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 149 str. 1 d. padarymą prašė skirti trejus metus ir devynis mėnesius, o teismas skyrė trejus metus ir šešis mėnesius. Apeliantas skunde tvirtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo paimtas iš nukentėjusiosios tepinėlis dėl spermos tyrimo bei nebuvo tirta pluoštinės medžiagos nuo nukentėjusiosios rūbų. Kolegija pažymi, jog specialistas apžiūrėjęs nukentėjusiąją pasisakė, kad iš lytinių organų medžiaga spermos nustatymui paimta nebuvo, nes po įvykio praėję daugiau kaip penkios paros, šis tyrimas yra netikslingas. Be to, nukentėjusioji parodė, kad E. M. lytinio akto nebaigė. Kolegijos nuomone, dėl šių aplinkybių netikslinga buvo atlikti tyrimą. Taip pat iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji į teisėsaugos institucijas kreipėsi jau po kurio laiko, t.y. praėjus kelioms dienoms, o jos rūbai buvo apžiūrėti 2011-04-11.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog E. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.