Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-686-252/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-30Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2A-686-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07132-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
K. R.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 686 - 252 - 2013

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07132-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 118.7; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-249-812-2013 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui K. R., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. R. prašė pakeisti nepilnamečio vaiko B. R. gyvenamąją vietą, nustatytą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2077-755/2011 – nustatyti ją su ieškove, priteisti iš atsakovo K. R. išlaikymą vaikui B. R. – po 500 Lt kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, bei atsakovą iškeldinti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos. Ieškovė 2013-02-14 teismo posėdžio metu, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko valią likti gyventi kartu su tėvu K. R., pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Bute savavališkai gyvena atsakovas su nepilnamečiu sūnumi, todėl ji negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, yra priversta nuomotis kitą butą, be to, atsakovas nemoka butui teikiamų paslaugų mokesčių, dėl ko buvo susidarę dideli įsiskolinimai.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu priėmė ieškovės J. R. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų pakeisti nepilnamečio vaiko B. R. gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui – po 500 Lt kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Be to, motyvuodamas siekiu apsaugoti nepilnamečio B. R. teisę į gyvenamąjį būstą, tuo, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, bei atsižvelgdamas į kitas nustatytas aplinkybes, teismas savo iniciatyva K. R. ir B. R. naudai iki B. R. pilnametystės nustatė ieškovės nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., uzufruktą.

Nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal 1996-10-24 dovanojimo sutartį Nr. VJ-6643. Nuo 2010 m. spalio mėnesio jame gyvena atsakovas su nepilnamečiu sūnumi, ieškovė išsikėlė gyventi atskirai pas sugyventinį. Teismas, atmesdamas prašymą iškeldinti atsakovą, sprendė, kad K. R. po santuokos nutraukimo likus gyventi su nepilnamečiu sūnumi bute tarp jo ir ieškovės, kaip buto savininkės, dėl gyvenimo bute susiklostė ne savavališku gyvenamųjų patalpų užėmimui, o panaudai būdingi santykiai. K. R. bute gyveno tiek santuokos metu su ieškove, tiek po jos nutraukimo, tuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Teismas konstatavo, kad CK 6.642 str. 1 d. pagrindu, norint nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, privalu įspėti kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatytas kitas terminas. Nesant įspėjimo, vienašališkai nutraukti panaudos sutartį negalima. Uzufruktą nustatė CK 3.71 str. nuostatų pagrindu, nes kartu su nepilnamečiu šalių vaiku gyvena jo tėvas – atsakovas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą dalyse, kuriose atmestas ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto bei atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko naudai iki jo pilnametystės nustatytas ieškovės buto uzufruktas, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – atsakovą iškeldinti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo jokių panaudos santykių nėra ir nebuvo. Atsakovas yra tik savavališkai užėmęs gyvenamąją patalpą asmuo, todėl neturi teisės į išankstinį įspėjimą. Kadangi atsakovas priešieškinio nebuvo pareiškęs, uzufrukto nustatyti neprašė, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo atsakovo naudai nustatyti tai, ko jis neprašė. Sprendime išdėstyti motyvai apie nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą yra deklaratyvūs, neindividualizuoti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimas dalyje naikintinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. R., dėl kurio iškeldinimo iš ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. byloje sprendžiamas ginčas, (duomenys neskelbtini) mirė (t. 2, b. l. 104). CPK 48 str. 1 d. nustato, kad tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 str. 7 p.). Taigi procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialinių subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiniame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Kaip minėta, šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens K. R. iškeldinimo iš ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos bei K. R. ir šalių sūnaus B. R. naudai iki B. R. pilnametystės nustatyto šio ieškovės buto uzufrukto. Tai rodo, kad pareikštas reikalavimas yra neatskiriamai susijęs su K. R. asmeniu, reikalavimas kildinamas asmeniui ir jo teisės negali pereiti kitiems asmenims paveldėjimo keliu ar kitu įstatyminiu pagrindu, t. y. K. R. iškeldinimo klausimas yra asmeninė jo prievolė. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į procesinę aplinkybę iš bylos dėl mirties pasitraukusio atsakovo asmeniu, sprendžia, kad pagal byloje pareikštą reikalavimą procesinių teisių perėmimas joje negalimas, ir tai sudaro teisines prielaidas nutraukti civilinę bylą CPK 293 str. 7 p. nurodytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą ir priėmus apeliacinį skundą, prasideda apeliacinis procesas, todėl pirmos instancijos teismo teisėjas nebegali atlikti procesinių veiksmų toje byloje, nepriklausomai nuo to kokia procesinė aplinkybė pasikeitė ar kokie prašymai yra gauti po teismo sprendimo priėmimo. Byla kartu su apeliaciniu skundu, suėjus terminui pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, su paaiškėjusiomis procesinėmis aplinkybėmis(šiuo atveju atsakovo mirtis) turi būti išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 7 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą dalyse, kuriose atmestas ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovą K. R. iš ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios vietos, bei K. R. ir B. R. naudai iki B. R. pilnametystės nustatytas ieškovės nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., uzufruktas, panaikinti ir civilinę bylą šiose dalyse nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė