Kauno apygardos teismo nutartis

2008-11-18 · Civilinė byla Nr. 2A-871-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-18
Bylos Nr.
2A-871-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Ona Klinavičienė
Civilinė byla Nr.2A-871-527/2008;
pirmos instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 125.3; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovei V. K., atsakovo A. B. atstovei advokatei Onai Klinavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-521-652/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (išvadą byloje teikianti institucija - Alytaus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba).

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 2-4) prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters G. D. tėvas, o G. D. yra atsakovo dukra, nustatyti G. D. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2004-09-01 iki 2007-09-01, iš viso 18 000 Lt, ir nuo 2007-09-01 iki vaiko pilnametystės - po 500 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 163-165) ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra G. D. tėvas, o G. D. yra jo dukra, nustatė nepilnametės G. D. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo G. D. išlaikymui po 450 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2007-08-30) iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant šią išmoką uzufrukto teise disponuoti ieškovei, priteisė iš atsakovo G. D. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-07-12 (t. y. nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-12 sprendimo įsiteisėjimo) iki 2007-08-30 (t. y. iki ieškinio padavimo teisme dienos) po 350 Lt per mėnesį, priteisė iš atsakovo 274 Lt žyminio mokesčio bei valstybei 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, turi įsipareigojimų bankams, jos pajamos sudaro apie 1 600 Lt kas mėnesį, jos sutuoktinis nekilnojamojo turto taip pat neturi, uždirba apie 1 100 Lt per mėnesį, o atsakovas yra savo žmonos D. B. išlaikytinis, taip pat augina nepilnametį vaiką, atsakovo šeimos pajamas Anglijoje sudaro vaikui mokama 18,10 svarų sterlingų pašalpa ir atsakovo žmonos D. B. gaunamos darbo pajamos – 869,00 svarų sterlingų per mėnesį, kas sudaro apie 4 000 Lt. Teismas laikė iš dalies pagrįstais ieškovės pateiktus įrodymus dėl vaiko sveikatos būklės, jo poreikių ir patiriamų išlaidų. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad jo šeima moka būsto paskolą Lietuvoje ir kad gyvenamųjų patalpų Anglijoje nuomos dydis siekia virš 700 svarų. Teismas darė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl abi šalys turi panašias galimybes prisidėti prie dukters G. išlaikymo, todėl iš atsakovo priteisė po 450 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad anksčiau dirbęs ir turėjęs pajamų atsakovas šiuo metu nedirba (neįgalumas nėra nustatytas), nesudaro pagrindo mažinti priteistiną išlaikymui sumą. Išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo teismas priteisė nuo 2007-07-12 iki 2007-08-30, kadangi nuo 2007-06-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo panaikinta S. D. tėvystė G. D. atžvilgiu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 170-172) atsakovas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-04-22 sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą G. D. po 150 Lt kasmėnesinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl šių motyvų:

1) nustatant momentą, nuo kurio atsakovui atsirado pareiga teikti išlaikymą dukrai, svarbu tai, kad atsakovas faktą, kad jis yra biologinis G. tėvas, sužinojo tik atlikus genominę ekspertizę. Iki ekpertizės akto Nr. ES 11/08 (01) gavimo Alytaus rajono apylinkės teisme momento atsakovas neturėjo jokių neginčijamų žinių apie savo tėvystę, su ieškove nebendravo, o 2004 m. su šeima išvyko gyventi į Angliją, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Šiuo atveju CK 3.200 str. netaikytinas, kadangi G. D. turėjo tėvą S. D., nuginčijant tėvystę nebuvo išklausyta pati G. D., savo tėvu laikiusi būtent šį asmenį;

2) teismo priteistas 450 Lt išlaikymas G. D. yra aiškiai per didelis, kadangi teismas netinkamai aiškino vaiko poreikius, t. y. nenustatė konkretaus vaiko (G. D.) poreikių turinio. Teismas netinkamai taikė ir aiškino tėvų turtinės padėties proporcingumo reglamentavimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat turi būti atsižvelgta į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra bedarbis, negaunantis bedarbio pašalpos. Šią aplinkybę patvirtina iš AB banko Snoras teismo iniciatyva gauta informacija, kurioje nurodyta, kad atsakovas vertinamas kaip D. B. išlaikytinis. Atsakovas Anglijoje nedirba, kadangi turi sveikatos problemų dėl regėjimo (tai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų), šeimos pasirinkimu dirba atsakovo sutuoktinė. Atsakovo teigimu, tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (civ. byla Nr. 3K-3-306/2005). Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas viršija minimalią mėnesinę algą (preziumuojant, kad tėvų pareigos lygios – 800=400+400). Apelianto sutinkamas skirti išlaikymas 150 Lt yra didesnis už nustatytą minimalų gyvenimo lygį. LR Gyventojų pajamų garantijų įstatyme apibrėžta minimalaus gyvenimo lygio sąvoka - tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius;

3) teismas neargumentavo išvados, kodėl, jo nuomone, atsakovas neįrodė gyvenamųjų patalpų nuomos Anglijoje dydžio: byloje yra nuomos sutarties fragmentas ir jo vertimas į lietuvių kalbą, kuriame nurodytas nuomos mokesčio dydis - 745 svarai sterlingų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 185-187) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1) atsakovas nepagrįstai nurodė, kad faktą, jog jis yra biologinis Gretos tėvas, sužinojo tik atlikus genominę ekspertizę. Atsakovas nenuginčijo aplinkybės, kad jis ieškovę paliko tuomet, kai ji laukėsi nuo jo kūdikio. Siekdamas įsitikinti tėvyste atsakovas privalėjo elgtis kaip protingas, sąžiningas ir apdairus asmuo. Kilus abejonių dėl tėvystės jis pats privalėjo kreiptis į teismą ir reikalauti atlikti DNR tyrimą. Apelianto teiginiai, kad S. D. teikė išlaikymą G. D. iki 2007m. liepos mėnesio, o ieškovės – kad atsakovas nebendravo su ieškove nuo to laiko, kai ši pasakė apie nėštumą, neeliminuoja įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos, kad vaikus iki jų pilnametystės privalo išlaikyti jų tėvai (CK 3.192 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaiko gimimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.201 str.). Dėl nurodytų aplinkybių visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tik po DNR tyrimų, kurie vienareikšmiškai patvirtino tėvystę, atsirado įstatyminis pagrindas teikti vaikui išlaikymą;

2) atsakovo motyvas, kad teismo priteistas išlaikymas G. D. yra aiškiai per didelis, kadangi teismas netinkamai aiškino vaiko poreikius, nenustatęs konkretaus vaiko (G. D.) poreikių turinio, prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai. Vaiko poreikių turinys buvo pateiktas vaiko poreikių lentelėje. Konkretūs vaiko poreikiai buvo apibūdinti teismo posėdyje - tai atsispindi 2008-03-26 teismo posėdžio protokole (b. l. 137). Teismui taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais remiantis teismas turėjo pagrindą manyti, kad vaiko Gretos poreikiai neapsiriboja vien minimaliais poreikiais maistui ir drabužiams. D. G. turi teisę į normalias buitines sąlygas, būstą bei į reikiamą lavinimą;

Šalies argumentai

3) apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino tėvų turtinės padėties proporcingumo reglamentavimą ir tai, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, nesivadovavo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. CK 3.192 str. 3 d. nurodyta, kad nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis. Teismas nustatė, kad abi šalys turi po du išlaikytinius. Vertinant tėvų turtinę padėtį, reikalinga nustatyti ne tik šiuo metu gaunamas pajamas ir kreditorinius įsipareigojimus, bet ir nuosavybės teise valdomą turtą. Atsakovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Pažymėtina, kad atsakovo nedarbo laikotarpis yra laikinas. Atsakovo pasirinkimas nedirbti leidžia manyti, kad jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Aplinkybė, kad atsakovas Kauno mieste įgijo 200 000 Lt vertės dviejų kambarių butą, kurį išlaiko, taip pat sugeba bankui mokėti kreditą, vienareikšmiškai įrodo, kad jo materialinė padėtis, lyginant su ieškovės, yra žymiai geresnė. Pažymėtina, kad atsakovas vengė teismui teikti įrodymus apie savo šeimos pajamas ir turtą. Atsakovo pateikti raštai yra neoriginalūs, gauti faksu, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdama į šias ribas kolegija taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 dalyje, nenustatyta.

CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvams tenkanti didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui priteisti išlaikymą objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, būtinu pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Kadangi minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 800 Lt, priteisiant išlaikymą G. D., nenustačius šalių sunkios turtinės padėties, kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir pripažinti, kad nepilnametės G. D. būtinus poreikius galėtų patenkinti mažesnis nei 800 Lt išlaikymas per mėnesį, t. y. apelianto nurodyti 500 Lt, kurių turėtų pakakti dukrai išlaikyti vieną mėnesį. Tačiau kolegija nesutinka ir su ieškovės pateikta įrodymais nepagrįsta dukters išlaikymui reikalingų lėšų skaičiuote (1 t., b. l. 88), pagal kurią dukrai išlaikyti per mėnesį reikia apytiksliai 1 000 Lt. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad G. D., kuriai atsakovas privalo teikti išlaikymą, yra 9 metai, kad ji yra moksleivė, lankanti įvairius būrelius ir kuriai reikalingos įvairios mokymosi priemonės, pripažįsta, kad 800 Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama suma G. D. išlaikyti. Kolegijos nuomone, atsakovo siūlomos 150 Lt kasmėnesinės išmokos visiškai neatitinka devynerių metų G. D. poreikių.

CK 3.192 str. 3 d. numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankams, nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neturėjo (b. l. 10-11), jos vidutinis darbo užmokestis pagal 2008-03-27 pažymą buvo 1 878 Lt per mėnesį (iš jų – 1 465 Lt grynosios pajamos) (1 t., b. l. 147), jos sutuoktinis nekilnojamojo turto 2008-03-06 duomenimis taip pat neturėjo (1 t., b. l. 117), o jo vidutinis darbo užmokestis (išmokėta suma) pagal 2008-02-28 pažymą buvo 1 051 Lt per mėnesį (b. l. 118). Be to, ieškovė gauna 104 Lt pašalpą už vaikus iš Socialinės paramos skyriaus bei išlaikymą iš S. D. sūnaus Dominyko, gim. 2000-12-18, išlaikymui po 400 Lt per mėnesį Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1379-292/08 pagrindu. Vadinasi, ieškovės šeimos bendros pajamos per mėnesį bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu siekė 3 020 Lt. Be to, kolegija atsižvelgia ir į tai, jog ieškovė ir jos sutuoktinis po teismo sprendimo priėmimo 2008-06-03 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią iki 2013-05-31 paėmė 8 254,17 eurų vartojimo paskolą (2 t., b. l.39-42), o 2008-07-10 sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto - žemės sklypą su namu ir kitais ūkiniais pastatais, esančius Alytaus rajone, Simne, Žalioji g. 28 (2 t., b. l. 7-8).

Atsakovas, jo teigimu, yra žmonos D. B. išlaikytinis, auginantis nepilnametį vaiką, jo šeimos pajamas Anglijoje sudaro vaikui mokama 18,10 svarų sterlingų pašalpa (1 t., b. l. 155) ir atsakovo žmonos D. B. gaunamos darbo pajamos (869,00 svarų sterlingų per mėnesį), kas šiuo metu sudaro apie 3 578 Lt. Nors atsakovas teigia, jog šeimos pasirinkimu jis nedirba, kadangi turi sveikatos problemų, tačiau įrodymai, kurie patvirtintų tokį atsakovo sveikatos sutrikimo lygį, dėl kurio jis negalėtų dirbti jokio darbo ir gauti už jį darbo užmokestį (didesnį nei gauna jo sutuoktinė), kas leistų garantuoti pilnavertį abiejų atsakovo vaikų išlaikymą, teismui nepateikti. Iš atsakovo pateiktos nuomos sutarties (2 t., b. l. 25-32) matyti, kad patalpų nuomos Anglijoje dydis siekia 745 svarus. Be to, nustatyta, kad atsakovas ir jo sutuoktinė bendrosios nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą Kaune, Kuršių g. 16-18 (1 t., b. l. 144-145), kurį nuomodamas atsakovas taip pat galėtų gauti pajamų. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad šis butas įsigytas už 2007-08-07 būsto paskolos sutartimi Nr. 031-97147 (1 t., b. l. 79-87) iš AB banko Snoras suteiktos 32 000 eurų paskolos, už kurią mokamos nemažos mėnesinės įmokos bankui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra šiek tiek geresnė už atsakovo, kuris, kolegijos nuomone, nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas nei nurodė teismui. Kadangi, kaip jau minėta, 800 Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama suma G. D. išlaikyti, o ieškovė pripažino pati sugebanti per mėnesį teikti 500 Lt išlaikymą savo dukrai, kolegijos nuomone, atsakovas, kurio turtinė padėtis šiuo metu yra šiek tiek sunkesnė už ieškovės, turi būti pajėgus mokėti savo dukrai G. D. 300 Lt išlaikymą per mėnesį. Kolegijos nuomone, atsakovo siūlomas 150 Lt kasmėnesinės išmokos dukrai, atsižvelgiant į šiandieninę Lietuvos situaciją, neužtikrintų elementariausių vaiko poreikių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl priteisto išlaikymo dydžio nepagrįstumo, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, sumažindama iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistą sumą nuo 450 Lt iki 300 Lt (CPK 327 str. 1 d. 3 p., 330 str., 239 str. 1 d.).

Tačiau kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-07-12 iki 2007-08-30 bei išlaikymą nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Apelianto nuomone, išlaikymas galėjo būti priteistas tik nuo 2008-01-09, kai Teismo medicinos instituto ekspertizės aktas patvirtino atsakovo tėvystę. Iš prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1776-652/2007 matyti, kad 2007-06-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad S. D. nėra ieškovės dukters G. D. tėvas. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos, ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 str.). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena, nuo kurios atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą 3 metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). 2008-01-09 Teismo medicinos instituto ekspertizei patvirtinus, kad atsakovas yra G. D. tėvas, kolegijos nuomone, G. D. įgijo teisę į išlaikymo įsiskolinimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (tačiau su sąlyga, kad išieškomo įsiskolinimo laikotarpis nebūtų ilgesnis kaip trys metai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju G. D. tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas kitas asmuo, pripažintina, kad teisė į išlaikymą Gretai atsirado nuo dienos, kai buvo nuginčyta S. D. tėvystė jos atžvilgiu, t. y. įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-12 sprendimui. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios, t. y. nuo 2007-07-12, iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. iki 2007-08-30 (CK 3.200 str.). Tačiau kolegija dėl jau paminėtų argumentų nesutinka su priteisto įsiskolinimo dydžiu (po 350 Lt per mėnesį), kurio apylinkės teismas net nemotyvavo. Kolegija, mažindama priteistiną kasmėnesinę sumą dukters išlaikymui nuo 450 Lt iki 300 Lt, atitinkamai iki 300 Lt per mėnesį mažina ir teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-07-12 iki 2007-08-30, priteisdama 484 Lt (300 Lt x 50 d. : 31 d.).

Kolegija pažymi, jog, ateityje pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201 str.).

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies, pakeičiant tik sprendimo dalį, todėl visumoje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 3 p.), atitinkamai perskirstant ir bylinėjimosi išlaidas - teismo sprendimu iš atsakovo priteistą valstybei žyminį mokestį sumažinant iki 220 Lt (300 x 12 x 0,03 = 108 Lt už išlaikymą per 1 metus; 112 Lt už neįkainotiną reikalavimą, pritaikius ieškinio metu buvusią indeksaciją). Be to, iš atsakovo (laimėjusio 50 procentų apeliacijos, nes prašė priteistą išlaikymą sumažinti nuo 450 Lt iki 150 Lt, t. y. 300 Lt, o sumažinta tik 150 Lt) ieškovei priteistina pusė (t. y. 150 Lt) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, o iš ieškovės priteistina pusė atsakovo turėto už apeliacinį skundą sumokėti 108 Lt žyminio mokesčio, t. y. 54 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p., CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) priteistą nuo 2007-08-30 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai G. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 300 Lt.

Pakeisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymo įsiskolinimą po 350 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2007-07-12 iki 2007-08-30 ir priteisti 484 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Sumažinti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistą žyminį mokestį iki 220 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti atsakovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) 54 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Algirdas RemeikaEgidijus Tamašauskas