Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjai L. Č., jos atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovo atstovei Tatjanai Kočegarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde (t. I, b. l. 3-6) paaiškino, kad jos motina Z. K. yra pretendentė į S. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Trakų apskrityje Trakų valsčiuje, Upininkų kaime; pagal dabartinį administracinį - teritorinį suskirstymą Vilniaus mieste, Grigiškėse, Afindevičių gatvėje. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) yra jos teisių perėmėja. Trakų rajono valdybos 1993 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr. 123v „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ nutarta atkurti nuosavybės teisę Z. K., išskirti iki 0,30 ha žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Grigiškių miesto tipo gyvenvietėje, kai bus suprojektuotas gyvenamųjų namų statybos kvartalas. Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. balandžio 17 d. potvarkiu Nr. 297 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Kovo 11-osios g., Grigiškėse (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)) detalusis planas, kuriame nuosavybės teisių grąžinimui suformuoti du sklypai - 0,1424 ha sklypas, plane pažymėtas simboliu G3/1 ir 0,1563 ha žemės sklypas, plane pažymėtas simboliu G3/2. Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 477 Trakų rajono žemėtvarkos skyriui persiųstas prašymas įstatymų nustatyta tvarka skirti sklypus piliečiams nuosavybės teisių atkūrimui. Grigiškes prijungus prie Vilniaus miesto, visa medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. 2000 m. spalio 24 d. priimtas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 01-910 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei C. L.“. Šiuo sprendimu C. L., pareiškėjos motinos seseriai, paskirtas 0,1424 ha sklypas, detaliajame plane pažymėtas simboliu G3/1. Kitas 0,1563 ha sklypas G3/2, pareiškėjos įsitikinimu, turėjo būti skirtas Z. K.. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002 m. liepos 8 d. raštu Nr. 31/02/22-1724 informavo, kad minėtame sklype yra statiniai ir prašė pateikti teisinės statinių registracijos dokumentus. L. Č. skunde nurodo, jog paaiškėjus, kad minėtų statinių teisinė registracija neteisėta ir tai yra tiesioginė kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui skiriant ginčo sklypą, kreipėsi į teismą dėl statinių teisinės registracijos panaikinimo. 2006 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A48-795/2006, pagal kurį panaikinta namų valdos (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, teisinė registracija A. N. vardu. Procesiniame dokumente nurodyta, kad ginčo statinių teisinė registracija A. N. vardu ir paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia pretendentės teises ir teisėtus interesus, dėl ko ji negali įgyvendinti Trakų rajono valdybos 1993 m. balandžio 21 d. potvarkio Nr. 123v „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“. 2007 m. rugpjūčio 7 d. prašymu atsakovui pateikė ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylą. Joje matyti, kad sklype statiniai nenurodyti. 2007 m. sausio 18 d. bei 2007 m. rugpjūčio 31 d. matavimai suderinti su VĮ „Registrų centras“ bei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Nepaisant visų pašalintų kliūčių, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. spalio 29 d. raštu Nr. (31)-1.2-4458-(3.31) informavo, kad į šį sklypą nuosavybės teisės nebus atkuriamos, nes jis bus grąžinamas natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise su kitais kaimo pretendentais, kadangi Upininkų kaime buvo rėžinė žemės naudojimo sistema.

Mano, kad į ginčo sklypą nuosavybės teisės natūra negali būti atkurtos visiems pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi jis detaliuoju planu suformuotas 2000 m. balandžio 17 d. - iki įstatyme nurodytos datos, t. y. iki 2002 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos (toliau - ir Tvarka) 70 p. 5 pastraipos paskutiniajame sakinyje nustatyta, kad valstybės išperkamiems priskiriami žemės sklypai numatyti perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims pagal šio įstatymo 5 str. 2 d., jeigu jie jau iki 2002 m. balandžio 19 d. pagal detaliuosius planus suformuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Analogiškos nuostatos suformuotos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. Pareiškėjos manymu, iš Trakų rajono valdybos 1993 m. balandžio 21 d. potvarkio Nr. 123v „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ susiformavo jos teisės, kurios pasibaigia tik įstatymų nustatyta tvarka jas panaikinus ar nuginčijus. Konkretaus atmatuoto žemės sklypo nesuteikimas vertintinas kaip priimto sprendimo nevykdymas. Jos teises šiuo atveju nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d.: „Pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 str. nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 str. nurodytos institucijos“. L. Č. tvirtina, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. nepateikė jokių prašymų dėl priimto sprendimo pakeitimo ar panaikinimo, todėl Trakų rajono valdybos 1993 m. balandžio 21 d. potvarkis Nr. 123v privalo būti realizuotas. Visos prielaidos tam yra: Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. balandžio 17 d. potvarkiu Nr. 297 turėtos žemės vietoje patvirtintas žemės sklypo, esančio Kovo 11-osios g., Grigiškėse (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)) detalusis planas, 2007 m. sausio 10 d. atliktas sklypo kadastrinių matavimų planas, šis planas suderintas su VĮ „Registrų centras“ bei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Teigia, jog turi pirmumo teisę prieš kitus pretendentus, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės natūra, pasirinkti šį sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Atsakovas aiškina, kad 2003 m. atliekant Afindzevičių, Kovenska Vaka ir Solonicų kaimų teritorijų ribų kartografavimą, nustatyta, kad minėtų kaimų teritorijose buvo rėžinis žemės naudojimas, todėl šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesui nėra svarbu, kurioje vietoje buvusio savininko turėta žemė, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas nesiejamas su buvusio savininko turėta žemės vieta, o tik su rėžinio kaimo ribomis. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise su kitais pretendentais (Tvarkos 106 p.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, turi būti grąžintas natūra proporcingai likusiam atkurti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise su kitais pretendentais, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į Afindzevičių rėžiniame kaime turėtą žemę.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina Z. K., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Trakų apskrities, Trakų valsčiaus, Upininkų kaime (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą Grigiškės, Afindevičių gatvė). Pareiškėja yra mirusios motinos teisių perėmėja.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovo atsisakymo Z. K. vardu atkurti nuosavybės teises į Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. balandžio 7 d. potvarkiu Nr. 297 suformuotą 0,1563 ha sklypą Nr. G3/2 (t. I, b. l. 43-44, 48).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. M. žemę, kuriame kaip pretendentė nurodyta ir pareiškėjos motina, paduotas 1991 m. spalio 11 d. (t. II, b. l. 71).

Prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo metu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentavęs Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (įstatymo 5 str.) (1991 m. birželio 18 d. Nr. I-1454) nenumatė miesto žemės grąžinimo natūra.

Trakų rajono valdybos 1993 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr. 123v Z. K. išskirta iki 0,30 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai Grigiškėse, kai bus suprojektuotas gyvenamųjų namų statybos kvartalas (t. I, b. l. 149). Sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo Z. K. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ pagrindu nebuvo priimtas. Minėto teisės akto galiojimas buvo sustabdytas 1997 m. sausio 16 d. įstatymu Nr. VIII-76.

1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 deklaravo piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimą. Įstatymo 10 str. 1 d. numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais, o pagal įstatymo 21 str. 1 d. piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų.

Byloje esantys duomenys rodo, kad įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pakeista valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. originalioje redakcijoje nustatė iš esmės analogišką galiojusiai pagal ankstesnį įstatymą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo tvarką ir sąlygas:

1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius.

2. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos:

1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Neringos miestą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas visas šio prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha;

2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Neringos miestą, arba piliečių pageidavimu - mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūrinių vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami; neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai <...>.“

Byloje nėra jokių duomenų, kad suteiktino individualiai statybai žemės sklypo tolesnis įforminimas ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimas būtų sustabdytas kompetentingų valdžios institucijų dėl aplinkybių, paneigiančių teisę į suformuotą žemės sklypą; byloje taip pat nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atstatymo procesas nutrūko dėl paties asmens veiksmų ar jo valios. Todėl pradėta nuosavybės teisių atstatymo procedūra turėjo būti toliau tęsiama. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos įgyvendinamos pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą ,,Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką“, kurios 111 p. nagrinėjamu laikotarpiu nustatė, kad kompetentingos institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai - per 6 mėnesius nuo perduodamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę.

Trakų rajono savivaldybės meras 2000 m. balandžio 7 d. potvarkiu Nr. 297 patvirtino sklypo Kovo 11-osios g., Grigiškėse, ribų bei pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties nustatymo detalaus plano projektą. 0,1563 ha sklypas Nr. G 3/2, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra buvusio rėžinio Afindzevičių kaimo ribose, todėl pagal Tvarkos 37 p. šis sklypas laikytinas suformuotu turėtos žemės vietoje, o pareiškėja turi pirmumo teisę pasirinkti šį žemės sklypą.

Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje (adm. byla Nr. A16-748/2007), „pagal materialinių teisės normų galiojimo laiko taisykles, teises nustatantys įstatymai taikomi teisiniams santykiams, kurie susiformavo šių įstatymų galiojimo laiku, taigi galiojusių įstatymų pagrindu atsiradusi asmens reikalavimo teisė turi būti ginama ir negali būti laikoma išnykusia dėl to, kad valdžios institucijos jos laiku ir tinkamai nerealizavo“.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (2002 m. balandžio 2 d. Nr. IX-832) buvo iš esmės pakeistas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo reglamentavimas, papildant 5 str. 2 d. nauju 1 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į miesto žemę gali būti atkuriama ir grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475 buvo pakeista Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, jos 106 p. buvo įtvirtinta taisyklė, kad ,,žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius; laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip“.

Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 297 suplanuotoje teritorijoje yra suformuotas 0,1563 ha žemės sklypas, perduotinas piliečiams atkuriant nuosavybes teises. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. ši faktinė aplinkybė yra pagrindas traktuoti šią žemę kaip išperkamą valstybės ir pretendentams natūra negrąžinamą.

Pagal to paties įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. suformuluotą sąvoką ,,laisvos žemės fondas - žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 str. nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus“.

Kolegija sprendžia, kad kol Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintas detalusis planas galioja, ši teritorija nėra laisva žemė, kuri gali būti grąžinta buvusiems rėžinio kaimo savininkams natūra.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (t. I, b. l. 69-74) panaikino namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, teisinę registraciją A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu. Kitų kliūčių sklypo suteikimui taip pat nėra. Taigi, pagrindas atsisakyti atkurti nuosavybės teises yra visiškai išnykęs.

Tokiu būdu yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Z. K. vardu atkurti nuosavybės teises į Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. balandžio 7 d. potvarkiu Nr. 297 „Dėl detalaus projekto patvirtinimo“ suformuotą 0,1563 ha sklypą Nr. G 3/2.

Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. spalio 19 d. sprendimas adm. byloje Nr. Nr. A14-482/2007).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d.,

nuspren d ė:

pareiškėjos L. Č. skundą patenkinti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Z. K. vardu atkurti nuosavybės teises į Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. balandžio 7 d. potvarkiu Nr. 297 „Dėl detalaus projekto patvirtinimo“ suformuotą 0,1563 ha sklypą Nr. G 3/2.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.