- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- I3-2784-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00896-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
- 21.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. T. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. vasario mėn. sprendimą Nr. 17.2. - 824 „Dėl darbo nuotoliniu būdu“ (toliau- ir Sprendimas), įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą suteikti jam galimybę 2 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu suderinta tvarka bei prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4, 16–17).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2020 m. sausio 14 d. generaliniam prokurorui pateikė prašymą leisti jam dirbti nuotoliniu būdu, kurį 2020 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. K. vizavo teigiamai, o (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini) K. Š. vizavo neigiamai. 2020 m. sausio 21 d. pateikė prašymo papildymą. 2020 m. vasario mėn. sprendimu jo prašymas netenkintas. Sprendimas grindžiamas tuo, kad nėra suderintas su tiesioginiais vadovais S. K. ir K. Š., nes jie prašymą vizavo neigiamai.
Pažymi, kad Sprendimą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu priima Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, o ne apylinkės ar apygardos vyriausieji prokurorai. Atsakyme nurodyta, kad prokuroras turi teikti „vizuotą“ prašymą, tačiau nėra numatyta, kad jiems vizavus prašymą neigiamai, prašymas nebegali būti nagrinėjamas ir tenkinamas. Generalinis prokuroras turi diskrecinę teisę ir priimdamas sprendimą turi objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir argumentus. Jis gali ir nepaisyti vizų. Net jei lemiamą vaidmenį vaidina „vizavimas“, šios vizos turėtų būti objektyvios ir pagrįstos.
Atkreipia dėmesį, kad tiesioginis vadovas S. K. prašymo nevizavo neigiamai. Jis jį vizavo teigiamai, pavartodamas žodį „sutinku“. Nurodė pastabas, prašymą vizuodamas teigiamai, t. y. kad „negali užtikrinti kompiuterinės technikos suteikimo“ ir kad „savo technikos prokuroras naudoti negali“.
Mano, kad nepagrįstas teiginys, kad prokuroras negali naudoti savo kompiuterinės technikos. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) yra numatyta galimybė darbuotojui pačiam finansuoti tokį kompiuterio pritaikymą. Jei prokuratūra negali aprūpinti darbuotojo darbo priemonėmis ir neleidžia jomis apsirūpinti pačiam darbuotojui, tokia pozicija laikytina diskriminuojanti kitų profesijų atžvilgiu bei prieštaraujanti DK. Pažymi, kad prokuroras dirbdamas nuotoliniu būdu, bet kuriuo atveju yra įsipareigojęs dirbti saugiai ir neatskleisti tarnybinės informacijos tretiesiems asmenims, dėl neaišku, kodėl tarnybiniam naudojimui prokuroro lėšomis negali būti pritaikytas jo asmeninis kompiuteris.
Sprendime nurodoma, kad kompiuteriais skirtais (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai disponuoja (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini), be to iš 57 naujų kompiuterių 7 numatoma skirti (duomenys neskelbtini) apygardai. Atkreipia dėmesį, kad visoje Lietuvoje vienintelio pareiškėjo prašymas yra atmestas ir nei vienoje prokuratūroje neiškilo problemos dėl kompiuterio. Mano, kad būtent (duomenys neskelbtini) apygardoje poreikis yra didesnis, todėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai turėtų būti skirti ne 7, o kad ir 8 kompiuteriai. Be to. pažymi, kad yra paskelbta informacija, kad yra nupirktos ir 176 SIM kortelės nešiojamiems kompiuteriams, nuo kurių priklauso bet kurio kompiuterio pritaikymas tarnybiniam naudojimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, buvo ir yra visos galimybės sudaryti sąlygas jam dirbti nuotoliniu būdu jau prašymo pateikimo dieną, net ir nekalbant apie naujus kompiuterius ar korteles jiems.
Akcentuoja, jog dėl pareigūnų S. K. ir K. Š. diskriminacijos ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) E. P. veiksmų, požiūrio ir sprendimų jo atžvilgiu, jis yra praradęs pasitikėjimą jais, abejoja prokuratūros kaip institucijos veiklos teisėtumu ir deklaruojamais veiklos principais. Be to jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes aukštas pareigas užimantys pareigūnai savo įgaliojimus naudoja savo valdžios demonstravimui, ambicijoms patenkinti, ne tik diskriminuodami jį dėl asmeninio ir emocijomis grįsto požiūrio, bet ir grubiai pažeisdami jo šeimos bei vaikų interesus. Anot pareiškėjo, dėl to jis nemiega naktimis, patiria stresą eidamas į darbą ir bendraudamas su kolegomis ir vadovybe.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 6 d. taip pat pateikė ir rašytinius paaiškinimus (b. l. 55-56).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–29).
Atsiliepime nurodo, kad priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų jo panaikinimui.
Nurodo, kad darbas nuotoliniu būdu prokuratūroje nustatomas vadovaujantis DK, Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. I-312 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), ir kitais teisės aktais.
Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) E. T. naudojasi tarnybiniu stacionariu kompiuteriu nustatytoje tarnybos vietoje ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini))- (duomenys neskelbtini)) padalinys (8 prokurorai) turi 1 tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį, skirtą naudoti prokurorų budėjimų metu. Apygardos prokuratūra neturi galimybių suteikti (duomenys neskelbtini) E. T. tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį (saugų dirbti IPS, IBPS, DVS) šio prokuroro darbui. 2020 m. sausio 14 d. prašyme nurodyta aplinkybė, kad prokuratūros Intranete buvo paskelbta apie SIM kortelių ir tarnybinių nešiojamųjų kompiuterių gavimą Generalinėje prokuratūroje, tačiau iš esmės tai nekeičia ankstesnės situacijos. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra (duomenys neskelbtini) E. T. 2020 m. sausio 14 d. prašymo nagrinėjimo dieną nebuvo gavusi nei SIM kortelių, nei tarnybinių nešiojamųjų kompiuterių, kas leistų spręsti prokurorų darbo nuotolinio būdu klausimą, todėl prokuroro prašymas galėtų būti sprendžiamas tik ateityje. Be to, pagal esamą teisinį reguliavimą prokuroras nuotoliniam darbui negali naudoti asmeninio kompiuterio, nes būtina užtikrinti saugaus darbo IPS, IBPS, DVS (apsaugos) reikalavimą. Esamas teisinis reguliavimas numato nuotolinio darbo galimybę ne kitame prokuratūros pastate ar padalinyje, bet namuose.
Kompiuterinės įrangos darbuotojams paskirstymo klausimas priklauso teritorinės prokuratūros vadovų kompetencijai.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog DK yra numatyta galimybė „darbuotojui pačiam finansuoti tokį kompiuterio pritaikymą“, ir nurodo, kad DK 52 straipsnis reglamentuoja nuotolinio darbo tvarką ir sąlygas, tačiau pareiškėjo nurodytos normos šiame straipsnyje nėra.
Negalima naudoti tarnybinės SIM kortelės asmeniniame kompiuteryje.
Nurodo, kad visoje Lietuvos Respublikos prokuratūroje nuotoliniu būdu leista dirbti 20 prokurorų. Du prašymai, įskaitant ir pareiškėjo, buvo atmesti. Atkreipia dėmesį, jog nė vienam prokurorui nėra leista dirbti nuotoliniu būdu, naudojant asmeninius kompiuterius. Be to, visų prokurorų, kuriems leista dirbti nuotoliniu būdu, prašymai buvo suderinti su jų vadovais Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka.
Pažymi, kad pareiškėjas nenurodo ir nepateikia jokių faktinių duomenų, kad jis buvo diskriminuojamas, kad buvo diskriminuojamas būtent dėl kurio nors iš nurodytų požymių ir jam buvo taikomos mažiau palankios sąlygos negu kitiems asmenims. Dėl to jo teiginiai apie diskriminaciją laikytini nepagrįstais nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis.
Pareiškėjas nesuderino darbo nuotoliniu būdu grafiko su tiesioginiu vadovu, todėl teigiamas sprendimas dėl jo prašymo negalėjo būti priimtas ir pagal Aprašo 3 punktą.
Vadovaujasi DK 52 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis ir teigia, jog įvertinus (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. K. ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. Š. vizavimo metu išdėstytas pastabas, darytina išvada, kad nėra galimybės nei tiesioginiam vadovui, nei apygardos vyriausiajam prokurorui tinkamai organizuoti prokurorų darbą. Be to, pareiškėjas nepatenka į DK 52 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kategoriją.
Nurodo, kad Sprendime yra aiškiai išreikšta atsakovės valia – generalinis prokuroras negali priimti sprendimo dėl pareiškėjo prašymo Aprašo 6 punkto nustatyta tvarka, kadangi prašymas nėra suderintas pagal Aprašo 5 punkto nustatytus reikalavimus. Generalinis prokuroras informavo pareiškėją, kad negali tenkinti jo prašymo ir priimti teigiamo sprendimo.
Anot atsakovės, Generalinės prokuratūros veiksmų neteisėtumas, šiuo atveju generalinio prokuroro priimtas skundžiamas Sprendimas, nekonstatuotinas, objektyviai net negali būti ir prievolės atlyginti žalą. Nenustačius valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. vasario mėn. sprendimo Nr. 17.2. - 824 „Dėl darbo nuotoliniu būdu“, teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą iš naujo nagrinėti jo 2020 m. sausio 14 d. prašymą bei priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini), kurio darbo vieta, skundo padavimo metu, buvo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas 2020 m. sausio 14 d. pateikė prašymą generaliniam prokurorui leisti jam dirbti nuotoliniu būdu (b. l. 5, 6). 2020 m. sausio 24 d. generaliniam prokurorui buvo pateiktas prašymo papildymas (b. l. 8). Pareiškėjas prašė leisti jam dirbti nuotoliniu būdu 2 dienas per savaitę (antradieniais ir penktadieniais) jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), suteikiant darbo priemones, iki 2021 m. kovo 1 d., po to sprendžiant dėl termino pratęsimo, nes gyvena (duomenys neskelbtini), o darbo vieta (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog augina 3 mažamečius vaikus, iš kurių vienas (duomenys neskelbtini). Prašyme taip pat pažymėjo, jog numatomoje darbo vietoje turi interneto ryšį, be to, sutinka naudoti savo asmeninį kompiuterį arba įsigyti naują savo lėšomis. Esant būtinumui, įsipareigojo atvykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini) per 1 valandą. Prašyme taip pat nurodė, kad sutinka nuotolinio darbo laiku dirbti ir (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Prašymo papildyme pareiškėjas nurodė, kad už jo darbo organizavimą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) S. K., kuris sutinka su jo darbu nuotoliniu būdu, o apygardos (duomenys neskelbtini) K. Š. nesutikimas ir pastabos, yra susijusios išimtinai tik su kompiuterine technika. Savo prašymą šioje dalyje iš esmės grindžia nauja informacija apie naujai prokuratūros įgytus kompiuterius ir SIM korteles. Prašo vieną iš naujai gautų kompiuterių ar bent SIM kortelių skirti (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) padaliniui. Akcentuoja, kad kompiuteris būtų skirtas visam padaliniui, o jis galėtų juo naudotis tik 2 kartus per savaitę darbo dienomis. Pažymi, pastabose nėra nurodytos priežastys, kodėl jis negalėtų naudoti jau dabar turimo kompiuterio, nes darbo dienomis jis nėra naudojamas, o naudojamas tik budėjimų metu. Taip pat nepasisakyta ir dėl jo argumento, kad nuotolinio darbo metu jis galėtų naudoti ir vieną iš (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros turimų kompiuterių.
Ginčijamu Sprendimu (duomenys neskelbtini) E. P. atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuotolinio darbo, vadovaudamasis Aprašo 6 punktu. Nurodė, kad generalinis prokuroras negali priimti sprendimo dėl pareiškėjo prašymo Aprašo 6 punkto nustatyta tvarka, kadangi jo prašymas nėra suderintas pagal Aprašo 5 punkto nustatytus reikalavimus (b. l. 9, 10). Pažymėjo, jog pareiškėjo tiesioginiai vadovai: (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. K. prašymą vizavo, nurodydamas, kad sutinka su prašymu dėl nuotolinio darbo, tačiau negali užtikrinti kompiuterinės technikos suteikimo, o (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. Š. neigiamai vizavo pareiškėjo pateiktą prašymą dėl jo darbo nuotoliniu būdu.
(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V5-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“ nustatė, jog nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo E. T. tarnybos vieta yra nustatyta (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjui taip pat leista dirbti nuotoliniu būdu.
DK 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas).
Darbas nuotoliniu būdu prokuratūroje nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. I-312 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 31–35).
Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad prokurorams ir prokuratūros darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iš anksto suderintu su tiesioginiu vadovu ir generalinio prokuroro įsakymu nustatytu darbo nuotoliniu būdu grafiku. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad prokurorams ir prokuratūros darbuotojams, kurių veiklos pobūdis ir specifika neleidžia jiems priskirtų funkcijų atlikti ne prokuratūros patalpose, Aprašas netaikomas.
Pagal Aprašo 5 punktą prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, kurių veiklos pobūdis ir specifika leidžia jiems priskirtas funkcijas atlikti ne prokuratūros patalpose ir norintys dirbti nuotoliniu būdu, turi pateikti generaliniam prokurorui su tiesioginiu vadovu ir apygardos vyriausiuoju prokuroru (jeigu prašymą teikia apygardos prokuratūros prokuroras) suderintą (vizuotą) ir dokumentų valdymo sistemoje užregistruotą prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu.
Aprašo 5¹ punkte nustatyta, kad prokurorų ir prokuratūros darbuotojų tiesioginis vadovas ir apygardos vyriausiasis prokuroras ne vėliau kaip per 3 darbo dienas dokumentų valdymo sistemoje pažymi, kad: 5¹.1. sutinka, jog prokuroras dirbtų nuotoliniu būdu; 5¹.2. nesutinka, jog prokuroras dirbtų nuotoliniu būdu, nurodydamas tokio sprendimo motyvus.
Aprašo 7 punktas apibrėžia atvejus, kada generalinis prokuroras atsisako tenkinti prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu ar panaikina leidimą dirbti nuotoliniu būdu, iš kurių vienas – kai prokuroras ir prokuratūros darbuotojas dėl veiklos pobūdžio ir specifikos negali atlikti priskirtų funkcijų ne prokuratūros patalpose (7.1 punktas).
Vadovaujantis 52 straipsnio 1 dalimi, nuotolinio darbo tvarka ir sąlygos turi būti suderintos su darbdaviu. Vadinasi, nuotolinis darbas galimas tik šalių sutarimu, sulygtoje šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, naudojant informacines technologijas. DK 52 straipsnio 2 dalyje nenustatytas besąlyginis teisinis reglamentavimas suteikti darbą nuotoliniu būdu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinama individualiai.
Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktuose (Aprašo 3 puktas) aiškiai yra įtvirtinta nuostata, kad prokurorams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu tik iš anksto suderintu su vadovu darbo nuotoliniu būdu grafiku.
Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. K. pareiškėjo prašymą vizavo su pastaba, t. y. nurodė, kad sutinka su prašymu dėl nuotolinio darbo, tačiau pažymėjo, kad negali užtikrinti kompiuterinės technikos suteikimo ir kad dirbant nuotoliniu būdu nėra galimybės prokurorui naudoti savo kompiuterinę techniką. Pažymėtina, jog nors (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. K. ir išreiškė sutikimą dėl nuotolinio darbo pareiškėjo atžvilgiu, tačiau konkrečiai įvardino priežastis dėl ko toks pareiškėjo prašymas, tiesioginio vadovo nuomone, yra negalimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo vertinimu, minėto prašymo nagrinėjimo metu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) S. K. išreiškė poziciją dėl negalimumo pareiškėjui dirbti nuotoliniu būdu.
(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. Š. pareiškėjo prašymą vizavo neigiamai, t. y. nesutiko, kad pareiškėjui būtų leista dirbti nuotolinio būdu. Nurodė, jog nesutinka, kad prokuroras E. T. dirbtų nuotoliniu būdu. (duomenys neskelbtini) E. T. naudojasi tarnybiniu stacionariu kompiuteriu nustatytoje tarnybos vietoje ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) padalinys (8 prokurorai) turi 1 tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį, skirtą naudoti prokurorų budėjimų metu. Apygardos prokuratūra neturi galimybių suteikti prokurorui E. T. tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį (saugų dirbti IPS, IBPS, DVS) šio prokuroro darbui. 2020-01-14 prašyme nurodyta aplinkybė, kad prokuratūros Intranete buvo paskelbta apie SIM kortelių ir tarnybinių nešiojamųjų kompiuterių gavimą Generalinėje prokuratūroje, tačiau iš esmės tai nekeičia ankstesnės situacijos. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra (duomenys neskelbtini) E. T. 2020 m. sausio 14 d. prašymo nagrinėjimo dieną nebuvo gavusi nei SIM kortelių, nei tarnybinių nešiojamųjų kompiuterių, kas leistų spręsti prokurorų darbo nuotolinio būdu klausimą, todėl prokuroro prašymas galėtų būti sprendžiamas tik ateityje. Be to, pagal esamą teisinį reguliavimą prokuroras nuotoliniam darbui negali naudoti asmeninio kompiuterio, nes būtina užtikrinti saugaus darbo IPS, IBPS, DVS (apsaugos) reikalavimą. Esamas teisinis reguliavimas numato nuotolinio darbo galimybę ne kitame prokuratūros pastate ar padalinyje, bet namuose.
Taigi, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjo atsakovui pateiktas prašymas dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu neatitiko Aprašo 5 punkto reikalavimų, kadangi jis nebuvo suderintas su tiesioginiu vadovu bei apygardos vyriausiuoju prokuroru. Ginčo atveju generalinis prokuroras, įvertinęs pareiškėjo tiesioginių vadovų - (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. K. ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. Š. sutikimo/ nesutikimo argumentus, pagrįstai padarė išvadą, kad pagal Aprašo 5 punktą pareiškėjo prašymas laikytinas nesuderintas su vadovais.
Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, patvirtinto generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-202 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento patvirtinimo“, 28–35 punktus teritorinės prokuratūros darbą organizuoja apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) bei apygardos prokuratūros padalinio vadovas (jo pavaduotojas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kompiuterinės įrangos darbuotojams paskirstymo klausimas priklauso teritorinės prokuratūros vadovų kompetencijai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas į generalinį prokurorą kreipėsi 2020 m. sausio mėn., (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. Š., vizuodamas pareiškėjo prašymą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra (duomenys neskelbtini) E. T. 2020 m. sausio 14 d. prašymo nagrinėjimo dieną nebuvo gavusi nei SIM kortelių, nei tarnybinių nešiojamųjų kompiuterių, kas leistų spręsti prokurorų darbo nuotolinio būdu klausimą, todėl prokuroro prašymas galėtų būti sprendžiamas tik ateityje. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, jog generalinė prokuratūra savo 2020 m. sausio 28 d. atsakyme Nr. 17.17.-22 yra nurodžiusi, kad šie kompiuteriai bus pradėti skirstyti jau iki vasario mėn. Į bylą pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dar kartą kreipėsi vasario mėn., t. y. po kompiuterių paskirstymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl diskriminacinio aukštas pareigas užimančių pareigūnų: S.K., K.Š. ir (duomenys neskelbtini) E.P. veiksmų, požiūrio ir sprendimų jo atžvilgiu, laikytini nepagrįstais, kadangi teismo vertinimu, ginčijamame Sprendime yra aiškiai įvardintos priežastys dėl ko negali būti pareiškėjui leidžiama dirbti nuotoliniu būdu. Be to, Sprendime yra pažymėta, jog prokuroro prašymas galėtų būti sprendžiamas ateityje, nes 2020 m. sausio 14 d. prašymo nagrinėjimo dieną (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra nebuvo gavusi nei SIM kortelių, nei tarnybinių nešiojamųjų kompiuterių.
Pažymėtina ir tai, kad Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepriklauso asmenų kategorijai, kuriems būtų privaloma suteikti darbą nuotoliniu būdu, jeigu būtų neįrodyta, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.
Pareiškėjo teigimu, tik jo vienintelio atžvilgiu yra priimtas neigiamas sprendimas dėl nuotolinio darbo. Tačiau vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad kitų prokurorų prašymai dėl darbo nuotoliniu būdu buvo tenkinami, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visi prašymų tenkinimo atvejai yra individualūs be to, visais atvejais tiesioginiai vadovai prašymus vizavo teigiamai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo diskriminacijos bei nelygiateisiškumo.
Pareiškėjo skundo argumentai susiję su šeimyninėmis aplinkybėmis bei būtinybe rūpintis vaikais, nesudaro pagrindo Sprendimo teisėtumui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Atsižvelgiant į tai teismas nepasisako ir nevertina pareiškėjo argumentų, susijusių su darbo organizavimu prokuratūroje bei aprūpinimu kompiuterine technika.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, 2020 m. vasario mėn. sprendimu Nr. 17.2. - 824 „Dėl darbo nuotoliniu būdu“, atsisakydama patenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo jam dirbti nuotoliniu būdu, neviršijo savo kompetencijos ribų, argumentuotai motyvavo dėl kokių priežasčių negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas. Sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisiniams aktams, jį priimant nebuvo pažeisto Sprendimo priėmimo procedūros, Be to, pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V5-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“ nustatė, jog nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo E. T. tarnybos vieta yra nustatyta (duomenys neskelbtini) mieste, be to, pareiškėjui leista dirbti nuotoliniu būdu.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Todėl teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos šiuo atveju – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, – kuri pagal teisės aktus gali spręsti klausimus dėl jos darbuotojų darbo nuotoliniu būdu. Jeigu būtų panaikintas Sprendimas būtų pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei priimti naują sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas netenkintas, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas šiame sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra jai pavestas funkcijas įvykdė tinkamai. Teismas nenustatė pagrindų Sprendimo panaikinimui. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
Atsakovė atsiliepime į skundą prašo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis teikiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Minėtu punktu numatyta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas. Jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Tačiau, teismo vertinimu, savo teisių gynyba naudojant įstatymo leidžiamas procesines priemones visiškai atitinka sąžiningo proceso principus, todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjo realizavimas savo konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisme nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisinėmis.
Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. T. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.