Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnybai) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau - ir Administracijai), byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. ir P. A., dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti pinigų sumas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad administraciniai aktai, kurie buvo priimti vykdant administracinę procedūrą (Administracijos direktoriaus 2013-07-30 įsakymas Nr. 30-1775 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-06-15 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-15 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav. Dalių nustatymo ir pardavimo R. S. ir P. A.“) pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius įsiterpusių valstybinės žemės plotų pardavimą lengvatine tvarka. Nagrinėjamu atveju suformuotas 0,0422 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta jo yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, be to, suformuotas 0,0422 ha žemės sklypo plotas viršija teisės aktais nustatytą maksimalų leistiną parduoti ne aukciono tvarka 0,04 ha žemės plotą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu prokurorė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad dėl kaimyninių sklypų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau išnagrinėjo skundus, ir šie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai turi prejudicinę reikšmę. Nesutinka, kad praleido 1 mėnesio apskundimo terminą. Taip pat pažymi, kad šioje byloje baudžiamoji byla, kurioje spręsta Nacionalinės žemės tarnybos vedėjos baudžiamosios atsakomybės klausimai, reikšmės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl viešojo administravimo institucijų priimtų individualių administracinių aktų, kuriais suformuotas valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti privatiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas – prokuroras, gindamas viešąjį interesą – mano, jog valstybinės žemės sklypas, kurį nuspręsta parduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims lengvatine tvarka, neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų tokiam žemės sklypui formuoti ir parduoti, todėl kreipėsi į teismą.

Nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys R. S. ir P. A. 2010 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydami prie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nesant galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, priskirti papildomą iki 6 arų (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą (2 t., e. b. l. 29).

Savivaldybės administracija 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. A51-4039 (2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje (1 t., e. b. l. 172).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (31)-1.2-1519-(3.31) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ pritarė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje (2 t., e. b. l. 31).

Savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1184 kv. m plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 422 kv. m ploto sklypą prie 762 kv. m privataus žemės sklypo dalies, ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt. (1 t., e. b. l. 88–89).

R. S. ir P. A. 2014-05-20 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami parduoti įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., esantį šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., e. b. l. 33).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134 (1 t., e. b. l. 83–84), atsižvelgdamas į patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko F. S. 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas įregistruoti minėtą žemės sklypą.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 ,,Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., dalių nustatymo ir jų pardavimo R. S. ir P. A. (1 t., e. b. l. 19–21), nustatė, kad R. S. ir P. A. tenka po 211 kv. m ploto dalis žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatė 422 kv. m ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., pardavimo kainą ir nusprendė šį sklypą parduoti lygiomis dalimis tretiesiems suinteresuotiems asmenims sumokant visą sumą iš karto: tretieji suinteresuoti asmenys 2014 m. gruodžio 23 d. už žemės sklypo parengimą sumokėjo R. S. 19 500 Lt, P. A. 19 500 Lt (sumokėta už žemės sklypą 19302 Lt ir už jo įregistravimą registre 198 Lt, kas atitinka pareiškime nurodytas grąžintinas sumas eurais, 1t., e. b. l. 15-18). Administracinė procedūra užbaigta nebuvo: 422 kv. m ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis nesudaryta.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-193-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., e. b. l. 10) informavo R. S. ir P. A., kad yra stabdoma 422 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., pardavimo procedūra.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813- (14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ (1 t., e. b. l. 101–110) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti, inter alia, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1773, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134, ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 panaikinimo procedūras, kadangi valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Iš esmės šis reglamentavimas nesikeitė nuo 2004-02-21, kuomet įsigaliojo kokybiškai nauja teisės normos redakcija. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).

Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų išimčių numatymo tikslus.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr. 692 ginčui aktualios redakcijos, galiojusios iki 2016-06-01, 2.15 punktas numatė, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Darytina išvada, kad tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ar aiškinamas plečiamai. Valstybinės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai sudaromi turi būti tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai (atitinkamai ir administraciniai aktai), sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip nei nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011, 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019). Tai kildinama ir iš Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto būtino kiekvienam administraciniam aktui teisėtumo reikalavimo.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas).

Nors nei ginčo santykiams aktualioje Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje, nei kituose teisės aktuose nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose sąvokų „siaura juosta“, „šlaitas“, „griova“ turinys nebuvo pateiktas, tačiau šis turinys atskleistas teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018, 2014 m. rugsėjo 29 d. byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. byloje Nr. A-648-552/2017, 2016 m. spalio 5 d. byloje Nr. eA-1005-438/2016, 2018 m. spalio 4 d. byloje Nr. eA-675-822/2018, kt.) ir visais atvejais turi būti aiškinamas vienodai, ypač, kai sąvokos aiškintos analogiškoje faktinėje situacijoje esančių žemės sklypų atveju (tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų kvartalų). Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją.

Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Taip pat negali būti dirbtinai skaidomas laisvos valstybinės žemės plotas taip sukuriant prielaidas mažesnes jo dalis laikyti „įsiterpusiais“ žemės sklypais. LVAT, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių kumuliatyvių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Todėl darytina išvada, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki ginčo sklypo suformavimo jis buvo didesnio nei 1 ha ploto „L“ formos valstybinės žemės ploto, kurio plotis pareiškėjo teigimu, iki 27 metrų, sudėtine dalimi, dėl ko nėra pagrindo laikyti ginčo žemės sklypo „siaura juosta“. Pats ginčo sklypas taip pat viršija 10 metrų plotį, nes yra 16,37/16,14 m pločio ir 25,90/26,00 m ilgio. Neįrodyta, kad pagal faktinę situaciją ginčo žemės sklypas galėjo būti laikomas šlaituotu taip pat, nes ginčo žemės sklype esantis nuolydis nuo 216,73 altitudės sklypo vakarinėje dalyje iki 214,75 altitudės sklypo rytinėje dalyje (riba su tretiesiems asmenims priklausančiu pagrindiniu sklypu) nesudaro pagrindo pagal teisminę praktiką laikyti ginčo žemės sklypą esantį šlaite (1t., e. b. l. 52, 126, 192, 195, 2t., e. b. l. 132). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad byloje esančios teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukos patvirtina, jog ginčo žemės sklypas neatitinka siauros juostos, šlaito ar griovos sąvokų, kas būtų sudarę prielaidas spręsti dėl didesnio nei 4 arų valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono būdu (iki 6 arų). Be to, iš žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas žemės sklypas neatitinka ir įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra laisvi papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, be to, didesnis nei 4 arų ginčo žemės sklypas viršija teisės aktais nustatytą maksimalų leistiną ne aukciono tvarka įsigyti žemės sklypo plotą, dėl ko ginčijami administraciniai aktai laikytini prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad turi būti panaikinti administraciniai aktai, kai valstybinės žemės sklypo formavimo ir perleidimo procedūros neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Vyriausybės 199 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte.

Dėl atsiliepimuose pateiktų atsikirtimų į pareiškimą dėl viešo intereso, kurį reiktų ginti byloje, nebuvimo, pažymėtina, kad analogiškose faktinėse situacijoje yra suformuota teisminė praktika, kad teisingas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas ir žemės reformos vykdymas teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo ypatumus, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus ir sudaro pagrindą prokurorui ginti šį viešą interesą.

Administracija taip pat pažymėjo, kad pareiškimo padavimo teismui terminas yra praleistas. Įvertinus administracinių teismų praktiką nustatant termino eigos pradžią, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo atsikirtimai į šį reikalavimą pagrįsti ir skundo padavimo terminas nėra praleistas. Pažymėtina, kad NŽT į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo kreipėsi 2016-04-08, o pareiškimas teismui pateiktas 2016-05-09, t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino ABTĮ nustatyta tvarka ginčijant administracinius aktus pareiškimui pateikti (1t., e. b. l. 101-110).

Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas prokuratūros, ginančios viešą interesą, pareiškimą tenkinti ir panaikinti ginčijamus administracinius aktus, susijusius su ginčo žemės sklypo suformavimo ir planavimo perleisti tretiesiems asmenims procedūromis, bei įpareigoti Tarnybą sugrąžinti už ginčo sklypą trečiųjų suinteresuotų asmenų sumokėtas pinigų sumas (ABTĮ 56 str. 6 d., 86 str. 2-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

1. patenkinti pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą.

2.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1775 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

2.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;

2.3. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav. dalių nustatymo ir pardavimo R. S. ir P. A.“;

3. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti sumokėtas už žemės sklypą sumas:

3.1. P. A. - 5647,59 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis EUR 59 ct);

3.2. R. S. - 5 647,59 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis EUR 59 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.