- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- 1-387-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40109-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- T. C.
- Nukentėjusysis
- E. C.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. C. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio 24 d. apie 6.00 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 ‰ neblaivumas), konflikto su žmona A. C. metu tyčia ją stumdė, sugriebęs už rankų ir kaklo tampė po kambarį, tokiu būdu sukėlė A. C. fizinį skausmą.
T. C., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog viskas įvyko dėl sutuoktinės telefono, norėjo pažiūrėti, kokios žinutės jai atėjo, todėl jis paėmė telefoną, o ji norėjo jį atimti, taip jie apsižodžiavo, susistumdė, sukinėjosi, bet tampymo nebuvo. Tačiau jis pripažįsta, kad sukėlė jai fizinį skausmą, kai atsistūminėjo, paėmė už sprando, prie kaklo, bet nesmaugė, gal ir pagriebė už rankų, pastūmė ant lovos. Paaiškino, kad gėrė iš vakaro, po to, kai susikivirčijo, dar išgėrė. Parodė, kad gailisi, supranta, kad jo elgesys buvo labai negražus, tai toks pirmas atvejis, žmonos atsiprašė iš karto, kai buvo paleistas iš sulaikymo, jie susitaikė, ji paprašė, kad jis grįžtų atgal namo, todėl jie vėl kartu gyvena.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas kaip įtariamasis, T. C. taip pat prisipažino kaltu, gailėjosi, parodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 50, 60).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. C. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. ryte apie 6.00 val. jos vyras T. C. atsikėlęs atėjo į kambarį, kuriame ji buvo, ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl jų bendro gyvenimo. Ji pasiūlė vyrui nueiti nusiprausti ir pažadėjo jį nuvežti į darbą. Grįžęs vyras buvo dar agresyvesnis, pradėjo ją įžeidinėti, ji paprašė vyro nusiraminti, bet šis į tai nereagavo, grasino išvaryti ją iš namų. Įžeidinėdamas ją, Tomaš pradėjo ją stumdyti, sugriebęs už rankų ir kaklo tampė po kambarį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, mėtė jos daiktus ant žemės. Tuo metu iš kiemo grįžo sūnus E. C., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (buvo išvedęs šunį), pamatęs, kad vyras naudoja fizinę jėgą, sūnus atsistojo tarp jų ir neleido vyrui prie jos prisiliesti, jis sutrukdė vyrui ją sumušti, nes pastarasis jau rėkė ir buvo pasiruošęs tai padaryti. Įsikišus sūnui, ji sugebėjo pabėgti į kitą kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Paskambinus pagalbos numeriu, vyras nusiramino. Vyro smurtavimą prieš ją matė ir antrasis jų sūnus E. C., gimęs (duomenys neskelbtini) d. E., matydamas, kaip ji tampoma po kambarį, verkė, prašė tėčio nusiraminti, bet vyras į vaiką nereagavo. Vyras vartoja alkoholį jau nuo pirmadienio, praktiškai neišsiblaivo, neina į darbą. Būdamas neblaivus pastoviai ją įžeidinėja, grasina jai. Ji yra pasakiusi vyrui, kad nori skirtis, todėl šis ir pyksta ant jos. Maždaug prieš pusę metų vyras buvo ją sumušęs, bet į pareigūnus ji nesikreipė. Dėl vyro elgesio fizinių sužalojimų nepatyrė, medikų pagalbos nereikia. Patyrė tik fizinį skausmą, o vaikai buvo labai išgąsdinti. Santuokoje gyvena 15 metų. Su jais gyvena ir vyro mama, bet ji buvo išėjusi į darbą ir nieko nematė (b. l. 18-19). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad po konflikto, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp jos ir jos vyro T. C. dėl vyro smurtinių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau į jokias gydymo įstaigas ji nesikreipė, nes stiprių sužalojimų ir sumušimų nepatyrė. Po šio įvykio T. jos atsiprašė, ji šiam atleido, jokia žala jai nepadaryta, todėl, jeigu tam būtų visos reikiamos sąlygos, sutiktų su vyru susitaikyti. Vyras iki šio įvykio kartais išgerdavo ir tarp jų dėl to kildavo konfliktai, bet vyras nesmurtaudavo. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, T. gal prieš puse metų buvusio konflikto metu yra įspyręs jai į koją. Tada policijos nekvietė ir dabar to įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Pastaruoju metu T. labai susitvarkė, nevartoja alkoholio, todėl ji tvirtai tiki, kad daugiau tokių įvykių ir konfliktų pas juos nebus (b. l. 22).
A. C. 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jie su vyru T. C. susitaikė, vienas kitam pretenzijų neturi, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 74). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimu prašymas buvo atmestas, konstatavus, kad toje proceso stadijoje – kai prokuroras, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsniu, konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas, toks prašymas negali būti nagrinėjamas, taip pat nurodyta, kad esant Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, proceso dalyviai turi teisę susitaikyti ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme (b. l. 75).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. C. patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė iš karto po to, kai jį paleido, ji leido jam grįžti namo, šiuo metu jis negeria. Paaiškino, jog toks įvykis, kai panaudotas smurtas, atsitiko pirmą kartą, nors anksčiau būdavo, kad pasistumdydavo, nes jai nepatinka, kai jis išgėrinėja. Prašė atleisti T. C. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius.
2016 m. rugpjūčio 24 d. surašytame Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 06.35 val. patruliuojant gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras mušasi; įvykio vietoje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 06.30 val. namuose neblaivus T. C. apstumdė, bandė sumušti pranešėją (žmoną) A. C., gadino jai priklausančius daiktus bei grasino susidorojimu; A. C. nuo neblaivaus vyro gynė sūnus E. C.. A. C. buvo apsiverkusi, susijaudinusi, ant jos akivaizdžių smurto žymių nesimatė; policijos pareigūnams atvykus, T. C. su ja kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, bute grumtynių pėdsakų nepastebėjo (b. l. 2-3).
Apžiūrėjus butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, surašytas 2016 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolas (b. l. 8-9). Apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą 2016 m. rugpjūčio 24 d. informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo garso įrašą, surašytas 2016 m. spalio 5 d. apžiūros protokolas, stenogramoje užfiksuotas pranešėjos A. C. pranešimas telefonu Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 12-16).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad T. C. 2016 m. rugpjūčio 24 d. 07.12 val. nustatytas 1.42 promilių neblaivumas (b.l. 56).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – T. C. 2016 m. rugpjūčio 24 d. apie 6.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 ‰ neblaivumas), konflikto su žmona A. C. metu ją stumdė bei sugriebęs už rankų ir kaklo tampė po kambarį. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kitais įrodymais – nukentėjusiosios A. C. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio kvitu, apžiūros protokolais. Vertinant kaltinamojo parodymus tuo aspektu, jog jis nurodė, kad netampė sutuoktinės A. C., visgi teismas vertina, kad tokia aplinkybė yra nustatyta, kadangi, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis pripažįsta, kad konflikto su sutuoktine metu jis atsistūminėjo, buvo paėmęs sutuoktinę už sprando (arti kaklo), griebė jai už rankų, pastūmė ant sofos, ir, kaip pats parodė, pripažįsta, jog tokiais veiksmais jis sukėlė jai skausmą. Taigi būtent nurodyti jo parodymai, įvertinus kartu su ikiteisminio tyrimo nukentėjusiosios duotais parodymais, ir yra pakankamas pagrindas išvadai, jog nurodytais veiksmais kaltinamasis iš esmės nukentėjusiąją stumdė ir nurodytu būdu tampė. Taigi pripažintina, jog T. C. nurodytais veiksmais smurtavo prieš savo šeimos narį – savo sutuoktinę A. C..
Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nustatytas kitas būtinasis veikai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį požymis, o būtent – kad atitinkamais smurtiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam, teismas vertina, jog šis požymis taip pat nustatytas, įvertinus tiek atliktų konkrečių veiksmų pobūdį, tiek ir nukentėjusiosios parodymus bei paties kaltinamojo parodymus, kuriais jis pripažino, jog atliktais veiksmais nukentėjusiajai galėjo sukelti fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju pripažintina ir tai, jog nustatyti ne tik minėti objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. tiesioginė tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą, jos galimas sukelti pasekmes ir jų siekė. Taigi konstatuotina, kad T. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Vertinant T. C. atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukreiptas prieš savo šeimos narį, nusikalstama veika baigta.
Teisiamojo posėdžio metu T. C. prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi. Todėl spręstina, kad nustatyta T. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina, kad T. C. dirba (b. l. 40), yra neteistas (b. l. 41), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 42-43), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinus tiek ikiteisminio tyrimo metu pateiktus T. C. ir A. C. prašymus (b.l. 71, 74), taip pat teisiamojo posėdžio metu duotus T. C. parodymus bei nukentėjusiosios A. C. paaiškinimus, nustatyta, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai.
Kaip minėta, T. C. padarė nesunkų nusikaltimą, jis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus (kas leido teismui taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą), susitaikė su nukentėjusiąja iš karto po to, kai buvo paleistas iš laikinojo sulaikymo. Nukentėjusioji taip pat prašo T. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius. Iš T. C. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu teismas turi pagrindo daryti išvadą, jog jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, apgailestauja ir jaučia gėdos jausmą dėl to, taigi vertintina, kad jis neigiamai vertina savo elgesį, tinkamai suvokia būtinybę laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl šie duomenys, vertinami kartu su aplinkybėmis, charakterizuojančiomis T. C. – dirba, yra neteistas, turi nepilnamečių vaikų, su kuriais, kaip paaiškino nukentėjusioji, santykiai yra labai geri, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors, kaip minėta, kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, visgi šių padarytų pažeidimų pobūdis (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), tai, kad jie išsidėstę laike, paskirtos administracinės nuobaudos įvykdytos, leidžia vertinti, jog vien tik ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, jog T. C. yra linkęs daryti atitinkamus pažeidimus ir nevertintina kaip kliūtis taikyti nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes bei argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant kaltinamajam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, visuma. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, įtvirtintų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant negali būti taikomas šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat esant pakankamo pagrindo manyti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis – užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų – T. C. atžvilgiu gali būti pasiekta ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, T. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu jam susitaikius su nukentėjusiąja A. C. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą T. C. atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą – garso įrašą palikti saugoti prie bylos Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.
Išaiškinti T. C., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 ir 4 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.