Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja L. Užubalienė Procesinio sprendimo kategorija 30.3;121.18

NUTARTIS

2009 m. spalio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009m.sausio 22d.sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Alinai Saročkaitei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Teismas neatsižvelgė, kad 1995m. apeliantė pradėjo gyventi Palūkščio km. Raseinių rajone su B. D. leidimu. Sodybą prižiūrėjo, tvarkė ūkį ir po B. D. mirties neliko kito teisėto savininko, todėl sodybą valdė kaip savo. Šį turtą sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų.

2. 2006m.sausio 6d. turto saugotoja buvo paskirta ieškovė teisėtai ir sąžiningai valdė turtą. Nebuvo inicijuota byla dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų. Todėl daro prielaidą, kad buvo žinoma apie jos teisėtai valdomą B. D. nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Bylos dokumentais nustatyta ir VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodoma, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Palukščio kaime, Raseinių rajone, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir įgytas pagal 2006-05-31 paveldėjimo teisės liudijimą ASR 3773. (b.l. 39-42). Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (b.l. 12, 66) matyti, kad 1995-12-27 mirusios B. D. turtas, kurį sudaro 13,25 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Palukščio kaime, Raseinių rajone, 2006-05-31 pagal paveldėjimo teisę atitenka valstybei. 2006-10-05 pažymoje apie pastatus (b.l. 43) nurodoma, kad J. G. gyvena Pašventupio kaime, Ariogalos seniūnijoje, Raseinių rajone, B. D. priklausiusioje sodyboje. Milašaičių kaimo bendruomenės pažymoje (b.l. 44) nurodoma, kad J. G. gyvena Pašventupio kaime, Ariogalos seniūnijoje, Raseinių rajone, nuo 1995 m. lapkričio mėnesio pabaigos, visą laiką gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, šienavo pievas, tvarkė miško sausuolius. AV „VST“ pažymoje nurodoma, kad vartotoja J. G. atsiskaito už suvartotą elektros energiją Ariogalos seniūnijoje Milašaičių kaime nuo 1998-01-27 (v.l.14).

Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1-551-2007 Raseinių rajono apylinkės teismas 2007-04-23 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė J. G. ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo valstybė paveldėjo B. D. palikimą, tai yra žemės sklypą ir pastatus, esančius Palukščio kaime Raseinių rajone, panaikinimo. Nei pagal įstatymą nei pagal testamentą šių pastatų ieškovė nepaveldėjo. Pastatai ir žemės sklypas buvo įregistruoti B. D. vardu, po to valstybės vardu. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo J. G. ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo, B. D. turtui perėjus valstybės nuosavybėn panaikinimo, buvo atmestas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių į tą daiktą patekti ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėja į pageidaujamus įgyjamąja senatimi įgyti statinius yra įgijęs nuosavybės teises CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu. Vertinant rašytinius įrodymus, kad ieškovė nuo 1987m.iki 1997m.gyveno (duomenys neskelbtini), o už elektros energiją Milašaičių km. Ariogalos sen. mokėjo nuo 1998m., darytina išvada, kad neįrodytas J. G. apsigyvenimo faktas B. D. sodyboje iki 1995-12-27 savininkei perduodant daiktą ieškovei teisėtai valdyti.

Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, būtina atsižvelgti į Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas.Pareiga išviešinti daikto valdymą nustatyta ir CK 4.27 straipsnio 2 dalyje. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Pareigą išviešinti faktinį nekilnojamojo daikto valdymą, formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis, priimta byloje A. S. v. VĮ Registrų centras, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, K. M., bylos Nr. 3K-3-363/2007). Jeigu įstatymu nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki Įstatymo 30 straipsnyje nustatytos 2003 m. liepos 1 d. datos, atsiranda teisinės pasekmės. Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo įregistravimo viešame registre momento. Taigi tokiu atveju, kai CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., ir daikto valdymas nebuvo įregistruotas viešame registre, laikytina, kad daikto valdymas nėra viešas. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje A. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3k-3-535/2008 yra pasisakęs, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Po 2003 m. liepos 1 d., įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 CK įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento.

Ieškovės įrodinėjamam valdymo faktui 2003m. liepos 1d. nebuvo suėjęs 10 metų terminas, todėl neįregistravus valdymo fakto viešame registre, daiktas nebebuvo valdomas atvirai ir šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Be to, pagal CK 4.69 str.3dalį jeigu pastatų savininkė yra valstybė tokie daiktai negali būti įgyti įgyjamąja senatimi. Ši norma yra draudžiamoji, todėl jos taikymas susijęs su viešojo intereso gynimu.

Tokiu būdu, kolegija įvertinusi aptartus įrodymus ieškovės ieškinį laiko nepagrįstu, apeliacinį skundą atmeta ir palieka galioti Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2009m.sausio 22d.sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. G. 11.27 litų valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.