Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2383-598/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
A5.-2383-598/2019
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00222-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pažeidėjas
T. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2383-598/2019
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00222-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 18 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. Z.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Z. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu – (duomenys neskelbtini) personalo vadovu – vadybininku, leido dirbti nelegaliai Y. S. (duomenys neskelbtini) gamybos ceche, adresu (duomenys neskelbtini), staklininko pareigose. Tyrimo metu nustatyta, kad Y. S. atliko šias darbo funkcijas: dirbo prie staklių, padėdavo susitvarkyti prie linijos, dirbo su mašina. Dirbo kiekvieną dieną, kintančiu darbo laiko grafiku, nuo 7.00 val. iki 16.00 val. arba nuo 16.00 val. iki 00.00 val. Tokiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovas – vadybininkas T. Z. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui Y. S. dirbti UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. nesudaręs darbo sutarties raštu ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo Y. S. priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais T. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1-2 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Z. paaiškino, kad į darbą UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 9 d. priėmė Y. S. Y. S. buvo atleistas 2018 m. gruodžio 6 d., tačiau ne UAB (duomenys neskelbtini) iniciatyva, o „Sodros“ iniciatyva. „Sodra“ atleido UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus dėl įmonės skolų. 2018 m. pradžioje taip pat buvo susiklosčiusi panaši situacija, kadangi įmonė turėjo skolų „Sodrai“. Tada „Sodra“ paaiškino, kad sumokėjus skolą ir pateikus deklaracijas „Sodra“ atstatys buvusią padėtį ir draudiminius laikotarpius. Ši situacija vėl pasikartojo dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Asmeniškai 2019 m. vasario 19 d. jis gavo „Sodros“ pranešimą, kad nuo 2018 m. lapkričio yra atleistas iš darbo ir nedraustas. Gavus pranešimą jis pasakė darbuotojams, kad sumokėjus skolą „Sodrai“ padėtis bus atstatyta. Skolas sumokėjo 2019 m. kovo viduryje. Draudiminis laikotarpis atleistiems darbuotojams bet kokiu atveju bus atstatytas, nes priešingu atveju kiltų problemų ir buhalterijoje. Su Y. S. įvyko konfliktas, todėl jis kreipėsi į D. Y. S. dirbo visu nurodytu laikotarpiu, nepaisant to, kad buvo išbrauktas iš „Sodros“. Y. S. parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, todėl ir kilo visos šios problemos. Tik praėjus porai savaičių po to, „Sodra“ jam paaiškino, kad kadangi tokia situacija susiklostė antrą kartą, todėl „Sodra“ nori atlikti detalesnį patikrinimą per ilgesnį laikotarpį. Dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini) dirbantys žmonės buvo įdarbinti iš naujo, o Y. S. jau buvo parašęs pareiškimą išeiti iš darbo. Darbo užmokestis Y. S. buvo mokamas per banką ir per kasą su vėlavimu, nes įmonė turėjo skolų. Y. S. dirbo audimo operatoriumi. 1000 Eur atlyginimas yra skiriamas operatoriui, tačiau Y. S. tiek nemokėjo, nes jis nebuvo pasiruošęs dirbti vienas. Jam buvo mokamas darbo užmokestis apie 460 Eur. Leido darbuotojams dirbti, nes jis jų neatleido, o darbas turėjo būti nudirbtas, manė, kad įmonės finansiniai reikalai susitvarkys. Kitokio sprendimo būdo neturėjo. Visiems sakė, kad socialinis draudimas jiems yra nutrauktas, galbūt Y. S. kažko nesuprato. Y. S. taip pat turėjo gauti Sodros pranešimą. Y. S. darbo sutartis yra su dviem parašais, nežino, kodėl VDI pateikta sutartis tik su vienu parašu.

Teismo posėdžio metu VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. B. palaikė protokole nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad tyrimo metu apklausti liudytojai I. S. ir D. R. patvirtino, kad darbas UAB (duomenys neskelbtini) nurodytu laikotarpiu vyko nelegaliai. Kai darbuotojai „Sodros“ yra išbraukiami iš sąrašų, paprastai yra stabdoma įmonės veikla, darbuotojai toliau dirbti negali. T. Z. vėliausiai 2019 m. vasario 19 d., kai gavo pranešimą iš „Sodros“, turėjo stabdyti įmonės veiklą ir iš naujo įdarbinti darbuotojus. Paprastai „Sodra“ pati informuoja, kad iš sąrašų yra išbrauktas darbuotojas, o jei darbuotojas ir toliau dirba jis kreipiasi į VDI, kad minėtas laikotarpis būtų pripažintas draudiminiu. Galiausiai galutinį sprendimą priima „Sodra“. Y. S. tvirtai tikėjo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) tačiau apie tai, kad buvo atleistas sužinojo tik 2019 m. balandžio 24 d. atvykęs į VDI.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. ĮS-18/06/01/01 kopijos matyti, kad T. Z. yra priimtas į darbą personalo vadovu-vadybininku ir jam pavedama rengti darbo sutartis, organizuoti darbo sutarčių pasirašymą, pasirašyti darbo sutartis ir daryti jose visus pakeitimus. Įsakymas patvirtintas šalių parašais ir įmonės antspaudu (b. l. 14).

Iš 2018 m. gegužės 31 d. darbo sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir T. Z. kopijos matyti, kad T. Z. priimtas į darbą personalo vadovu-vadybininku. Darbo sutartis patvirtinta šalių parašais ir įmonės antspaudu (b. l. 21-22).

Iš 2019 m. balandžio 24 d. Y. S. skundo dėl nelegalaus darbo matyti, jog jame pareiškėjas nurodė, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. Nežinojo, kad buvo atleistas 2018 m. gruodžio 6 d., todėl mano, kad dirbo nelegaliai (b. l. 23).

Iš 2019 m. balandžio 24 d. Y. S. rašytinio paaiškino matyti, jog jame pareiškėjas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. spalio 9 d., o iš darbo išėjo 2019 m. balandžio 8 d. Dirbo staklininko pareigose. Darbo sutartis su juo pasirašyta nebuvo, tačiau jam buvo sakoma, kad viskas yra gerai. Į darbą jį priėmė T. Z.. Dirbo ceche ir atlikdavo šias funkcijas – dirbdavo prie staklių, prie linijos padėdavo su tvarka, dirbo su mašina. Dirbo kiekvieną dieną nuo 7.00 val. iki 16.00 va. arba nuo 16.00 val. iki 00.00 val. Su T. Z. buvo sutaręs, kad nuo 2019 m. metų į rankas gaus 1000 Eur (b. l. 24).

Iš AB „Šiaulių bankas“ Y. S. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. matyti, kad 2018 m. spalio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervedė Y. S. 200 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. T. Z. pervedė 100 Eur, 2018 m. gruodžio 17 d. T. Z. pervedė 500 Eur, 2018 m. gruodžio 19 d. T. Z. pervedė 100 Eur, 2019 m. vasario 15 d. T. Z. pervedė 200 Eur, 2019 m. kovo 1 d. T. Z. pervedė 300 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. T. Z. pervedė 100 Eur (b. l. 25-28).

Iš 2018 m. spalio 8 d. darbo sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Y. S. kopijos matyti, kad Y. S. priimtas į darbą įrengimų operatoriumi. Darbo sutartis patvirtinta tik Y. S. parašu ir įmonės antspaudu (b. l. 30).

Iš 2019 m. balandžio 8 d. prašymo kopijos matyti, kad Y. S. prašo atleisti jį iš darbo nuo 2019 m. balandžio 9 d. (b. l. 33).

Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad Y. S. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. (b. l. 34).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo D. R. rašytinio paaiškinimo matyti, kad D. R. nurodė, kad Y. S. buvo jo bendradarbis, kuris atėjo dirbti 2018 m. Į darbą priima ir darbo užmokestį darbuotojams moka T. Z. (b. l. 37).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo I. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad I. S. nurodė, kad Y. S. buvo jo bendradarbis, kuris pradėjo dirbti 2018 m. antroje pusėje. Jį įdarbino T. Z. (b. l. 38).

Iš VDI Kauno teritorinio skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0958-1018 matyti, kad patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) dėl nelegalaus darbo nustatyta, kad Y. S. dirbo įmonėje, kai su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nebuvo pranešta VSDFV apie darbuotojo Y. S. priėmimą į darbą (b. l. 53-56).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kalte administracinių nusižengimų teisenoje įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Z. neneigia administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau nurodė, kad tokia situacija susiklostė dėl „Sodros“ veiksmų. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo skolų, todėl „Sodra“ savo iniciatyva išregistravo (išdarbino) UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus iš duomenų bazės. VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Y. S. oficialiai UAB dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. (b. l. 34). Taigi, nors teismui Y. S. pateiktoje darbo sutartyje nėra darbdavio parašo, o tik UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas, tačiau akivaizdu, kad Y. S. buvo įdarbintas oficialiai, darbo sutartyje buvo aptartos darbo funkcijos, darbo laikas ir darbo užmokestis. 2019 m. balandžio 8 d. Y. S. parašė pareiškimą išeiti iš darbo, todėl nustačius, kad mintoje įmonėje oficialiai jis dirbo iki 2018 m. gruodžio 6 d., darytina išvada, kad Y. S. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog Y. S. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. nesudaręs darbo sutarties raštu. Darytina išvada, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas šioje byloje yra laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 9 d.

Be kita ko, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai D. R. ir I. S. patvirtino, kad Y. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pats administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši susiklosčiusi situacija dėl „Sodros“ veiksmų automatiškai išregistruojant darbuotojus jam nebuvo nauja, įmonė jau buvo susidūrusi su tokia situacija praeityje, todėl jis tikėjosi, kad sumokėjus skolas „Sodra“ atstatys buvusią situaciją ir darbuotojų draudiminius laikotarpius. Jis nurodė, kad apie „Sodros“ veiksmus ir išregistruotus darbuotojus sužinojo tik 2019 m. vasario 19 d. kai asmeniškai gavo „Sodros“ pranešimą (b. l. 74), tačiau jokių veiksmų nesiėmė, darbuotojai ir toliau dirbo, Y. S. apklaustas tyrimo metu paaiškino, kad jis nežinojo, jog 2018 m. gruodžio 6 d. buvo atleistas iš darbo, negavo jokių pranešimų, o apie šią aplinkybę sužinojo tik atvykęs į VDI skyrių. Taigi, įvertinus aptartus įrodymus, teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad T. Z. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu – UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovu – vadybininku, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. leido dirbti nelegaliai Y. S. UAB (duomenys neskelbtini) gamybos ceche, adresu – (duomenys neskelbtini) staklininko pareigose, nesudaręs darbo sutarties raštu ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo Y. S. priėmimą į darbą. T. Z. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalies, sudėtį, todėl jis baustinas.

T. Z. nurodė, jog dėl susiklosčiusios situacijos atsakinga „Sodra“, kadangi ji savo iniciatyva išregistravo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kurios įpareigoja visas įmones teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas už dirbančiuosius bei teikti „Sodrai“ socialinio draudimo pranešimus apie apskaičiuotas darbo užmokesčio ir draudimo įmokų sumas. Tokie pranešimų duomenys įrašomi į Apdraustųjų registrą. O jei įmonės to nedaro – darbuotojai lieka nedrausti, bendrovės negali įregistruoti naujų darbuotojų ir vykdyti įprastos veiklos. Minėto įstatymo 13 straipsnio nuostatos numato, kad draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: 1) socialinio draudimo įmokų nesumoka tris mėnesius iš eilės ir ilgiau ir 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir 3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų.

Akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) šios pareigos nevykdė, nemokėjo socialinio draudimo įmokų, todėl „Sodra“ pagrįstai laikė, kad bendrovė nevykdo savo veiklos, nors tuo tarpu T. Z. leido dirbti darbuotojams, nesudaręs su jais darbo sutarties, tai yra vykdė veiklą. Šią aplinkybę patvirtina ir paties T. Z. paaiškinimai, jog jis kalbėjosi su darbuotojais ir sakė jiems, kad socialinio draudimo įmokas sumokės vėliau. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, „Sodra“ veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir savo kompetencijos ribose, todėl jokių neteisėtų veiksmų šios institucijos veiksmuose nenustatyta.

T. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, Liteko informacinės sistemos duomenimis neteistas. Įvertinus padaryto nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pobūdį ir pavojingumą – oficialiai nustatytas vienas nelegaliai dirbęs asmuo, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad T. Z. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau baudos yra sumokėtos, jis neginčijo administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai T. Z. bus pasiekti paskyrus mažesnę baudą nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: (duomenys neskelbtini). Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

TeisėjaBanga Bartkienė