- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- 2YT-6197-772/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03828-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjams ir suinteresuoto asmens atstovui, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, o iš suinteresuoto asmens gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: 1. A. N., 2. G. N. ir 3. R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – suinteresuotas asmuo).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po velionio vyro (tėvo) B. N. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, jam priklausiusią turto dalį, tai yra nekilnojamąjį daiktą, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Atskirai nurodė, kad priėmė ir kitus velioniui priklaususius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys nėra pareiškę savo valios į velionio vyro (tėvo) palikimą.
Pareiškėjai teigė, kad po velionio vyro (tėvo) mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo prašyme nurodyto nekilnojamojo daikto dalį, mokėjo mokesčius, naudojosi juo, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjai nurodė, kad šis nekilnojamasis daiktas įsigytas, kaip bendroji jungtinę sutuoktinių nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo. Tuo pačiu pripažino, kad minėtas nekilnojamasis daiktas, tiek pareiškėjai 1, tiek velioniui vyrui priklausė lygiomis dalimis. Nors po vyro (tėvo) mirties pareiškėjai laiku nesikreipė į vietos notarą, tačiau laiko, jog faktiniu valdymu jie priėmė velionio vyro (tėvo) palikimą. Atskirai nurodė, kad pareiškėjai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą į velionio vyro (tėvo) palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog jie faktiniu valdymu yra priėmę jo palikimą. Teigė, kad šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams sukelia teisines pasekmes.
Pareiškėjai savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra bei įmonės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėja 1. A. N. ir B. N. iki pastarojo mirties -(duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai (9 b. l.). O pareiškėjai 2. G. N. ir 3. R. J. yra velionio B. N. vaikai, gimę santuokoje su pareiškėja 1. A. N. (8, 12, b. l.). Iš pateikto teismui mirties liudijimo kopijos seka, kad B. N. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Iš Garažo techninėje byloje esančių duomenų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja 1. A. N. ir jos buvęs sutuoktinis B. N. gyvendami santuokoje įsigijo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šio daikto, nors apie jo įregistravimą viešame registre duomenų nėra, kadangi jis buvo įsigytas jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3. 87 str. 1d., CK 3. 117 str.1d.) (8, 16-17 b. l.). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėjai po velionio vyro (tėvo) mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, pradėdami jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (7 b. l.). Pažymėtina, kad pareiškėjai, kaip teisėti atsiradusio B. N. palikimo įpėdiniai, įgijo subjektinę paveldėjimo teisę į velioniui vyrui (tėvui) priklausiusią nekilnojamojo daikto dalį (16-17 b. l.). Kadangi suinteresuotas asmuo prieštaravimo dėl pareiškėjų prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį velionio B. N. palikimą jis nepretenduoja (20-22 b. l.).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jų sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad tik pareiškėjai 1. A. N., 2. G. N. ir 3. R. J. kaip įstatyminiai įpėdiniai priėmė velionio B. N. vardu atsiradusį palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, o kiti asmenys neįgijo į jį jokių teisių. Pažymėtina, kad duomenų apie paveldėjimo byla į velionio B. N. palikimą ar jo sudarytą testamentą byloje nėra. Kaip jau anksčiau nurodyta, suinteresuotas asmuo irgi nereiškė jokių pretenzijų pareiškėjams dėl jų paveldėjimo teisės į velionio vyro (tėvo) palikimą.
Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjai būdami teisėtais velionio B. N. palikimo įpėdiniais (CK 5.1 str. 1d. 1p., 5.13 str.), jį priėmė, pradėdami šį turtą faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims jis neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto suinteresuotas asmuo pretenzijų jiems neturi (20-22 b. l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai 1. A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionio vyro (tėvo) B. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti.
2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjams: 1. A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti į velionio vyro (tėvo) B. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.