Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-10-08 · Civilinė byla Nr. 2A-350-194/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-08
Bylos Nr.
2A-350-194/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Petras Rimantas Brazys
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, VšĮ Radviliškio ligoninei, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Valstybinė medicinos audito inspekcija
Advokatai
Silva Balčiūnienė
Kategorijos
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
KopijaPranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-350-194/2008

Teisėjas Z. Lipnevičius Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15; 121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Petro Rimanto Brazio,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant advokatei G. Rokickienei,atsakovų atstovei advokatei S. Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui, VšĮ Radviliškio ligoninei, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretysis asmuo Valstybinė medicinos audito inspekcija, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. B. ieškiniu teismo prašė panaikinti skundžiamą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-02-08 sprendimą Nr. 56-6; priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Radviliškio PSPC ir VšĮ Radviliškio ligoninės 50 tūkstančių neturtinės žalos ir 1169,98 litų turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2006-10-25 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau - komisija) dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos nustatymo. Komisija 2007-02-08 posėdyje išnagrinėjusi pareiškimą, nusprendė netenkinti prašymo dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Radviliškio ligoninėje. Ieškovės nuomone, šis komisijos sprendimas nepagrįstas ir neteisingas. Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškintus pažeidimus sveikatos priežiūros įstaigose, neįžvelgė akivaizdaus priežastinio ryšio tarp išaiškintų teisės normų pažeidimų ir ieškovės nusiskundimų, kaip pasekminių pažeidimų rezultatų. Dėl ieškovės kaip pacientės teisių pažeidimo 2006-04-24 registruotu laišku ieškovė kreipėsi į VšĮ Radviliškio PSPC direktorę V. K. dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsakymo nei raštu, nei žodžiu negavo. Taip pat, 2006-11-24 raštu dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į VšĮ Radviliškio ligoninės direktorę D. P., kuri 2006-12-18 raštu informavo, kad prašymas yra nepagrįstas ir atsisakė jį tenkinti. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2005-06-03 atliko VšĮ Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro patikrinimą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitoje rašoma, kad VšĮ Radviliškio PSPC nėra nustatytos „specialistų konsultacijų tvarkos“. Dėl tos priežasties PSPC specialistė – vidaus ligų gydytoja K. R. , nors ir įtarė naviką žarnyne, tačiau nukreipė ieškovę atlikti bendrą kraujo tyrimą bei infekcinių ligų gydytojo konsultacijai rektoromanoskopijai atlikti , o kitų specialistų konsultacijų, diagnostinių tyrimų bei pakartotinės konsultacijos neskyrė. Tuo buvo pažeistas 1995 m. balandžio 25 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 7; 6,3 p. reikalavimas neaiškiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti konsultuoti, stacionariai ištirti ir gydyti. Dėl šio pažeidimo ieškovės bendra sveikatos būklė labai pablogėjo, nes nesuteikus pagalbos, žarnynas negalėjo atlikti savo funkcijų, ieškovė buvo priversta kentėti nepakeliamus skausmus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė skundžiamą sprendimą neanalizavusi, ieškovės nuomone, ir ekspertams nepateikusi ieškovės ligos istorijos iš Radviliškio ligoninės. Ieškovė nurodo, jog į ligoninę ji buvo paguldyta ne pagal poliklinikos gydytojų siuntimą, o artimųjų iškviesti į namus greitosios pagalbos medikai Be to, ieškovei daug skausmo sukėlė nepagarbus ligoninės personalo elgesys, pastovus niekinimas, skausmingos procedūros. Tyčiojimosi iš ligonio faktus gali paliudyti vienoje palatoje gulėjusios N. T. ir E. D..

Ieškovė mano, jog Žalos nustatymo komisijos 2007-02-08 sprendimas „ Dėl A. B. prašymo“ nepagrįstas ir prieštarauja Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos kontrolės išvadoms. Po suteiktų gydytojų paslaugų Radviliškio PSPC ir VšĮ Radviliškio ligoninėje jos sveikata tik pablogėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui VšĮ Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centrui ir VšĮ Radviliškio r. ligoninei po 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, jog pagal surinktus įrodymus nustatyta, kad 2007-02-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatos padarytos žalos nustatymo komisija darbą atliko tinkamos sudėties (LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str.), jos sprendimas teisėtas ir teisingas. Ieškovė A. B. neįrodė, kad dėl jos susirgimo eigos laikotarpiu nuo 2005-01-18 iki 2005-02-08 (tyrimo ir gydymo proceso metu) ieškovės sveikata pablogėjo. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str.). Neefektyvus asmens sveikatos paslaugos suteikimas ar nepasiuntimas laiku pas konsultantus nesuteikė teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškinys atmetamas ( LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, paskirti pakartotinę ekspertizę.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nelygino ekspertizės duomenų su kitais įrodymais, neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą, netinkamai taikė procesinės teisės normas bei neatsižvelgė į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nebuvo patikrinta, ar pateikta ekspertizės išvada yra atsakymas į teismo užduotą klausimą. Apeliantės nuomone, ekspertizės akte nėra atsakyta į teismo užduotą klausimą ir juo remtis atmetant ieškinį nebuvo pagrindo. Taip pat neaišku, kodėl teismas atmetė ieškovės prašymą ekspertams užduoti tokį klausimą: „Ar įtarimas, kad pacientės vidaus organuose gali būti auglys ir blogėjanti jos sveikatos būklė, vaistais nenumalšinamas skausmas, nebuvo pakankama indikacija atlikti tyrimus ne planine tvarka“. Manytina, kad atsakymas į šį klausimą yra itin svarbus sprendžiant gydymo įstaigų atsakomybės klausimą. Teismas nepatikrino, kuo remiantis yra padaryta ekspertizės išvada ir ar ekspertizės aktas atitinka jam keliamus reikalavimus. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra tik perrašyti įvairūs dokumentai, jokios jų analizės nepateikta. Ekspertizės aktas yra iš viso nemotyvuotas. Teismas, vertindamas ekspertų išvadą, neatsižvelgė į ekspertų išvadų ryšį su kitais įrodymais, netikrino, ar ji atitinka tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Byloje esant akivaizdiems įrodymams, kad ieškovei teiktos paslaugos buvo neefektyvios, jas teikiant buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, dėl ko laiku nediagnozuota liga, ieškovė buvo netinkamai gydoma, jos būklė blogėjo. Teismas ekspertizės išvadą dėl sveikatos būklės nepablogėjimo apeliantės nuomone, turėjo vertinti kritiškai.

Asmeniui padaryta žala, tiek turtinė, tiek neturtinė, privalo būti atlyginama, nesvarbu, ar tai tiesiogiai numato įstatymas, ar ne. Todėl pagrindo teigti, kad žala atlyginama tik tuo atveju, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį, t. y. kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 straipsnis kaip nors riboja žalos atlyginimą, nėra besąlyginė vada ieškiniui netenkinti. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 12 straipsnis numato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą, o to paties įstatymo 13 straipsnio 2 dalis – jei pažeidžiami sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, asmens sveikatos informacijos konfidencialumas (asmens medicininė paslaptis), be turtinės žalos, taip pat atlyginama ir neturtinė žala. Taigi, netgi pačiame Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme yra numatytas neturtinės žalos atlyginimas ir ji atlyginama būtent pažeidus sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimus. Tai, kad iš ieškovės buvo tyčiojamasi, kad ji buvo kaltinama ligos simuliavimu, vadinta psichiškai nesveika, patvirtino liudytojų parodymai. Ieškovei nebuvo suteikta ir tinkama informacija apie prognozuojamą diagnozę, taikomas procedūras. Dėl šių teisės aktų pažeidimų ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą, kurią suponavo netinkamas ir neefektyvus gydymas, laiku nesuteiktos medicinos paslaugos, klaidinga diagnozė, netinkamų vaistų (gydymo) paskyrimas. Dėl šių atsakovų veiksmų ilgą laiką ieškovė nepagrįstai kentėjo didelius skausmus, nuolatinį pykinimą ir vėmimą, nemigą, nepagarbiu elgesiu buvo žeminamas jos orumas. Ieškovė patyrė psichologinį stresą, baimę ir netikrumą dėl ateities. Dėl atsakovų kaltės ieškovės patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, kiti patirti nepatogumai ir sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui.

Teismas iš viso nepasisakė dėl turtinės žalos atlyginimo – kuo motyvavo šio reikalavimo atmetimą. Manytina, kad tai yra esminis proceso pažeidimas šio reikalavimo atžvilgiu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Teismo sprendimas negali būti pradedamas priimti anksčiau, nei pasibaigia bylos išnagrinėjimas. Šioje civilinėje byloje sprendimas buvo paskelbtas praėjus tik vienai valandai nuo bylos išnagrinėjimo. Abejotina, ar per šį laikotarpį įmanoma netgi atspausdinti sprendimo tekstą. Ši aplinkybė leidžia numanyti, kad sprendimas buvo surašytas (ar bent esminė jo dalis) dar nepasibaigus bylos nagrinėjimui. Tai leidžia suabejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu. Tuo labiau, kad paskutiniame teismo posėdyje buvo apklausiami liudytojai, tiriami ir vertinami svarbūs šioje byloje įrodymai.

Teismas neteisingai priteisė iš ieškovės atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidas sudarė advokato paslaugos abiem atsakovams tuo pačiu klausimu ir toje pačioje byloje. Suteiktos paslaugos buvo iš esmės tapačios, taip pat jas teikiant vienam atsakovui iš esmės jos buvo suteikiamos ir kitam. Netgi atsiliepimas į ieškinį buvo surašytas tik vienas. Todėl, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti vertinamas bendros 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumas. Taip pat turėjo būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ir priteistina suma sumažinta atsižvelgiant į ieškovės sunkią materialinę padėtį dėl jos netekto darbingumo ir turėtų būtinų išlaidų gydymui po piktybinio auglio operacijos. Sunkią ieškovės materialinę padėtį įrodo tai, kad jai teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ieškovės praėjusių metų pajamos sudarė 4895 Lt.( 4895: 12 = 407 Lt per mėnesį);

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir VšĮ Radviliškio ligoninė prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ekspertų išvadą kartu su kitais byloje esančiais ir teismo visapusiškai ir objektyviai teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-02-08 sprendime Nr. 56-6 konstatuojama, jog A. B. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ekspertai įvertino taip: pacientei teiktos diagnostikos ir gydymo paslaugos buvo savalaikės ir kokybiškos. Jau pirmo vizito metu 2005-01-18 buvo įtartas auglys, pacientė nukreipta dėl diagnostikos patikslinimo. 2005-01-29 atsiradus dalinio žarnyno nepraeinamumo simptomatikai, ji skubos tvarka stacionarizuota į VšĮ Radviliškio ligoninę. Nustačius tikslią diagnozę, pacientė nukreipta specializuotam gydymui į Šiaulių ligoninę. Nustačius tikslią diagnozę gydytas pagrindinis susirgimas. Nurodyta, jog šeimos gydytoja pasielgė teisingai – pasiuntė pacientę specialisto konsultacijai. Taigi, teismas įvertino ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, patikrino ekspertų atsakymo į pateiktą klausimą pagrįstumą. Ieškovė pirmos instancijos teismo posėdžio metu prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę nepateikė, be to, teismui nekilo abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo. Ekspertų išvada yra aiški. Teismas teisingai išsiaiškino ir taikė materialinės teisės normas: civilinės atsakomybės bendrąsias nuostatas, įtvirtintas LR CK 6.245 str. - 6.248 str.; LR CK 6.250 str., reglamentuojantį neturtinės žalos sąvoką bei atlyginimo tvarką ir Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 straipsnį, kuriame numatyta itin reikšminga šiai bylai aplinkybė, nulemianti pacientų teisę į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde minimą šiurkštų medikų elgesį su ja, patyčias, neefektyvų gydymą, klaidingą diagnozę, netinkamą vaistų paskyrimą. Teismas motyvavo sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagrindinis motyvas – neįrodyta medikų kaltė. Įstatymas neįpareigoja teismo atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, atvirkščiai, LR CPK 269 str. sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimą numato išimtinais atvejais. Civilinė byla užsitęsė nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. gegužės 22 d. Per šį laikotarpį papildomai įrodymų nebuvo pateikta (išskyrus ekspertų išvadą), tad teismas turėjo galimybę išnagrinėti byloje esančius įrodymus visapusiškai, pilnai ir objektyviai. Ieškovė nesuabejojo teismo nešališkumu, nušalinimo nepareiškė. 3000 Lt suma, sumokėta advokatei už teisines paslaugas didelės apimties ir ilgai užsitęsusioje civilinėje byloje nėra per didelė ir neviršija LR Teisingumo ministro Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog teismas pagrįstai remdamasis teismo ekspertizės aktu, kuriame nebuvo nustatytas apeliantės sveikatos pablogėjimas, atmetė ieškinį. Tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms galima civilinė atsakomybė. Šiuo atveju teismo ekspertai paneigė sveikatos pablogėjimo faktą, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų žalos priteisimas yra negalimas. Tokią išvadą pateikė ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos parinkti ekspertai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl žalos atlyginimo ryšium su jai teiktomis pirminėmis sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis, atsakovais nurodė Radviliškio PSPC ir VĮ Radviliškio ligoninę, tačiau nedetalizavo, kokie konkrečiai šių sveikatos įstaigų gydytojai, jos nuomone, neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ją apžiūrint ir teikiant pirmines medicinines paslaugas Radviliškio PSPC- (centre) ir stacionare Radviliškio ligoninėje. Šis laikotarpis apima ieškovės pagrindinio susirgimo vystimosi tarpsnį nuo 2005-01-18 iki 2005-02-08. Diagnozė, kuri konstatuota ieškovę apžiūrint pirmąjį kartą Radviliškio PSPC, pasitvirtino ir liko ta pati. Ieškovei buvo paskirta atlikti rektoskopiją, kas ir buvo būtina diagnozės pilnutiniam nustatymui. Taigi, neteisinga dianozė ir netinkamas ar neatliktas gydymas, kuriuos nurodė ieškovė,- nepasitvirtino. Skausmai ir bloga pacientės savijauta jau yra ieškovei diagnozuotos, tačiau pačios ieškovės uždelstos( nesikreipus gydymo anksčiau) ligos požymiai, bet ne Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų darbo netinkamas atlikimas. Tokia išvada seka iš Ekspertizės akto.( b.l. 121-129). Kolegija konstatuoja, jog Ekspertizės aktas nėra visiškai išsamus aprašomojoje dalyje, tačiau tai savaime nedaro šio akto neteisėtu. Ekspertų išvada yra kategoriška ir aiški, todėl skirti pakartotinę ekspertizę nėra teisinio pagrindo.

Visus įrodymus apylinkės teismas išanalizavo, juos išvardijo. Taigi, jie visi vertinti kartu su Ekspertizės aktu. Savo išvadas apylinkės teismas vertino visų įrodymų viseto aspektu. Medicininio audito metu užfiksuoti pažeidimai- kai kurių žurnalų neužvedimas ir kiti konstatuoti trūkumai liečia daugiau įstaigos raštvedybos ir darbo apskaitos reikalavimų trūkumus ir nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su A. B. ligos diagnostika ir teiktomis jai procedūromis Radviliškio sveikatos priežiūros įstaigose. Esant būtent pirminei konstatuotai A. B. diagnozei, kuri ir liko ta pati, dėl kurios ji vėliau ir operuota, teiktos pirminės sveikatos paslaugos, esant onkologinei, uždelstai ligai, ir negalėjo būti itin efektingos. ( PVZ: bendro pobūdžio nuskausminamieji vaistai, esant uždelstai, vėlyvos stadijos onkologinei ligai yra neefektyvūs).

Liudytojai, apklausti teismo posėdyje tik dar kartą konstatavo, jog A. B. vėmė, jautėsi blogai, ją pykino, tačiau ligoninėje buvo zonduota, o vėliau išvežta į Šiaulių ligoninę. ( N. T. ir kt.). Taigi, gydymo paslaugos buvo teiktos, tačiau, esant uždelstai onkologinei ligai, jos buvo mažai efektingos iki pat operacinio gydymo. Taigi, visos visumos įrodymų vertinimo prasme, apylinkės teismas atmetė ieškinį konstatavęs, jog neįrodyti ir nenustatyti kalti atsakovų sveikatos įstaigų gydytojų veiksmai, kas buvo konstatuota ir Ekspertų išvadoje. Kad iš A. B. būtų tyčiotąsi- nenustatyta. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad apylinkės teismas, pažeidė proceso kodekso normas dėl įrodymų vertinimo, kad neatsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausio teismo praktiką. Ekspertizės aktas apylinkės teismo buvo įvertintas, ir teismas laikė, jog į klausimą yra atsakyta, tik be detalios gydymo eigos analizės, tačiau visumoje Ekspertizės aktas yra įvertintas kartu su visais kitais byloje surinktais įrodymais ir teismo išvada laikytina pagrįsta. ( LR CPK 185 str. ). Gal būt, pilnutinės informacijos ieškovei nepateikimas apie prognozuojamą ligą ir informacija apie atliekamas procedūras nebuvo pilna, tačiau dėl tokios informacijos nepateikimo, jos sveikata nei pablogėjo, nei pagerėjo. Tarp to nebuvo priežastinio ryšio. Diagnostikos ir gydymo metodikos pažeidimai, kurie būtų sukėlę paciento sveikatos pablogėjimą, tiriamuoju laikotarpiu - nekonstatuoti. Įrodymų vertinimo taisyklės, kurias reglamentuoja civilinio proceso normos, darant išvadas I instancijos teisme, kolegijos nuomone , nebuvo pažeistos.

Tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti yra būtinos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai( neveikimas), kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Nenustačius visų šių keturių žalos atsiradimo pagrindų, civilinė atsakomybė yra negalima, todėl I instancijos teismas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą atmetė neįrodžius visų keturių privalomų civilinės atsakomybės pagrindų. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, netenka kalbėti ir apie turtinės žalos dydžiui nurodytas išlaidas vaistų kompensavimui tiek pagal specialų įstatymą, tiek pagal bendrąsias civilinio kodekso normas. ( LR CK 6.245 str. 4d., 6.246-6.249 str.).

Apeliantė nurodo, neva, per trumpą laiką dėl teismo sprendimo paskelbimo. Šios bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiką, todėl I instancijos teismas turėjo galimybę atlikti byloje surinktų įrodymų analizę palaipsniui. Įstatymas neįpareigoja teismo privalomai atidėti sprendimo paskelbimą. Atidėjimas yra numatytas kaip išimtis. Kolegija mano, jog dėl I instancijos sprendimo paskelbimo laiko, privalomos civilinio proceso kodekso normos nebuvo pažeistos. (LR CPK 268 – 269 str.)

Dėl apeliantės nurodyto teismo neobjektyvumo.

Ieškovės byla buvo nagrinėjama net 11 teismo posėdžių. Viso bylos nagrinėjimo metu nušalinimai teisėjui nebuvo pareikšti ir nebuvo jokio ieškovės prašymo, nurodant galimus neobjektyvaus teismo darbo požymius. LR CPK 65 str., 66 str. nurodytų teismo nušalinimo aplinkybių kolegija neįžvelgia, todėl abejoti I instancijos teismo nešališkumu netenka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

LR CPK 93 str. 1d. numato, jog šaliai,, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Toks pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymas numatytas ir dėl advokato pagalbos išlaidų ( LR CPK 98 str. 1d.)

Abu atsakovus šioje byloje atstovavo ta pati advokatė Silva Balčiūnienė. Advokato darbo sąnaudos yra realios ir neviršija LR Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dydžių, tačiau, turint omeny tai, jog net abiejų atsakovų atsiliepimas byloje buvo apteiktas vienas, advokato darbo sąnaudos teikiant teisines advokato paslaugas abiejų atsakovų atžvilgiu buvo analogiškos. Atsižvelgtina į tai, jog ieškovė yra onkologinis, nedarbingas asmuo, negalintis ir negalėsiantis dirbti, visiškai neturintis savo darbinių pajamų, tai yra, ieškovė yra nedarbingas asmuo, ir jog pragyvenimo šaltinis yra valstybės pašalpos. Ieškovei A. B. šioje byloje buvo suteikta pirminė valstybės garantuota teisinė pagalba su 100 procentų kompensacija, todėl kolegija laiko tikslinga, atsakovų prašymus dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo iš ieškovės,- atmesti , taikant tą patį 100 procentų kompensavimo principą( LR CPK 98 str. 2dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteistas iš ieškovės A. B., a/k (duomenys neskelbtini) išlaidas advokato pagalbai apmokėti I instancijos teisme pakeisti.

Prašymus priteisti advokatų atstovavimo išlaidas iš A. B. tiek I instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje – atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėTeisėjai Danutė BurbulienėPetras Rimantas BrazysTikra: teisėjaJolanta Badaugienė