- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- ATP-647-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00319-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatui tirti iš naujo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R., 2012 m. gegužės 11 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 8 d., 21.40 val. vairavo automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat išsukdamas iš automobilių aikštelės į pagrindinį kelią jis nerodė įspėjamojo dešinės pusės posūkio signalo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo. Už tai numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. ir 7 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatui tam, kad, nustatyti asmens, M. R. įvardijamo kaip „Š.“, galimai vairavusio 2012 m. gegužės 8 d., 21.40 val. automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybę ir apklausti šį asmenį dėl su šia byla susijusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Plungės rajono policijos komisariatas atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog teismo nutartis neteisėta. Pasak Institucijos, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnės pastebėjo automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris darė kelių eismo taisyklių pažeidimus. Privažiavus 5-10 metrų atstumu pareigūnė akivaizdžiai matė asmenį vairuojantį automobilį ir įjungus garso ir šviesos signalus stabdė jį. Automobiliui nesustojus vėliau buvo nustatytas jo savininkas, kuris buvo apklaustas. 2012-05-11 M. R. atvykus į policijos įstaigą pareigūnės atpažino jį kaip vairavusį ir nestojusį automobilio vairuotoją, todėl jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Institucija pažymi, jog teismo posėdžio metu M. R. vengdamas administracinės atsakomybės nurodė kitą tarimai vairavusį asmenį, t.y. „Šleinių“, kurį įvardinti atsisakė. Mano, kad administracinėje byloje yra pilnai surinkta įrodymų, kad M. R. vairavo transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, jog M. R. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatui tirti iš naujo, Institucija dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą, protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti ar papildomai tirti forminama motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (LVAT nutartis Nr. N3-444/06, N3-802-07). Tačiau apylinkės teismas, grąžindamas M. R. administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą tirti iš naujo, savo sprendimą įformino nutartimi, kurios rezoliucinėje dalyje nurodė neteisingą nutarties apskundimo tvarką, t.y. jog nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi, kaip aukščiau minėta, nutartis grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai skundžiama bendra tvarka, t.y. apeliaciniu skundu per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties padavė apeliacinį skundą, nors jo skundas ir įformintas kaip atskirasis skundas.
ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (LVAT nutartis byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra suformavęs praktiką, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT nutartis bylose Nr. N3-802/2007, Nr. N444-3214/2008). Tam tikras proceso ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokolą jį surašiusiai Institucijai grąžino tuo pagrindu, jog nustatyti asmens, M. R. įvardijamo kaip „Š.“, galimai vairavusio 2012 m. gegužės 8 d., automobilį BMW 740, tapatybę ir apklausti šį asmenį dėl su šia byla susijusių aplinkybių. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apygardos teismas sutikti negali. Iš M. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame nurodyta pažeidimų esmė, kaltinimai aiškūs ir suprantami. Vien tai, kad M. R. iškėlė versiją, jog jis įvykio dieną automobilio nevairavo, o tai darė „Š.“, kurio asmenį beje M. R. atsisakė įvardyti, nėra esminis administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas ar pakankamas pagrindas Institucijai grąžinti bylą tirti iš naujo.
Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Šiuo atveju apeliacinis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas privalėjo vertinti tokią medžiagą kokia teismui buvo pateikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Šiuo atveju įvertinęs bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nepagrįsti ir tai nesudaro pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Institucijai tirti iš naujo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. R. kaltės klausimas šiuo metu nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.