Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Viktoro Dovidaičio ir Artūro Pažarskio, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. J. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė priežiūros komisija 2011 m. rugpjūčio 11 d. surašė V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. dėl to, kad jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir privalėdamas kontroliuoti, kad bendrovėje Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, įsakymai bei nurodymai būtų įgyvendinami laiku ir teisingai, netinkamai organizavo bendrovės veiklą ir neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė savo veikloje laikytųsi azartinių lošimų organizavimų tvarkos, dėl ko bendrovės lažybų punktų išorės vitrinose šalia bendrovės prekės ženklo, kuris atitinka bendrovės lažybų punkto pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, ir užrašo „Lažybų punktas“ eksponuojamas A. G. atvaizdas, taip pažeidžiant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus, kadangi vertinant šių bendrovės lažybų punktų išorės apipavidalinimą kaip visumą (žinomo azartinio lošimo „pokerio“ lošėjo - A. G. - atvaizdo eksponavimas šalia bendrovės lažybų punkto pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ ir užrašo „lažybų punktas“), o ne izoliuotai, toks išorės apipavidalinimu akivaizdžiai siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus, daryti šią bendrovę išskirtine, skatinti azartinių lošimų verslą, o tai pagal Azartinių lošimų įstatymą (toliau - ALĮ) 10 straipsnio 9 dalį yra draudžiama azartinių lošimų reklama ir jos publikavimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką.

Iš aukščiau pateiktų teisės aktų analizės, akivaizdu, viešas konsultacijas dėl leidimo skelbti informaciją gali priimti tik VLPK nutarimu, todėl neoficialūs atskirų VLPK administracijos darbuotojų išaiškinimai ar leidimai nesuteikia teisės skelbti draudžiamą lošimų reklamą bei manyti, kad skelbiama reklama nepažeis teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. J. atžvilgiu pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. (azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimas) nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė - už joje aptartą pažeidimą atsako asmenys, padarę atitinkamos kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-995 redakcija) 10 str. 9 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.

Azartinių lošimų įstatyme nėra pateikta azartinių lošimų reklamos sąvoka, o pagal Reklamos įstatymo (2008 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. X-1414 redakcija) 2 str. 7 d. pateiktą reklamos sąvoką, reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog A. G. atvaizdo patalpinimu bendrovės lošimų punktų vitrinose buvo sąmoningai siekiama potencialiems ir esamiems lažybų punktų lankytojams pristatyti azartinių lošimų srityje žinomą pokerio lošėją. Šio asmens atvaizdas yra solidaus, pasitikinčio savimi žmogaus nuotrauka, o tokios nuotraukos paskelbimas, įvertinus jos dydį, skelbimo vietą bei asmens žinomumą tam tikruose lošėjų sloksniuose sudaro teigiamą įspūdį apie bendrovę, jos patikimumą bei galimybę azartinių lošimų dėka laimėti pinigų. Šio asmens atvaizdo, kaip asmenybės, atstovaujančios bendrovę, panaudojimas yra siekis išskirti šią lošimo bendrovę iš kitų lažybų bendrovių, veikiančių Lietuvos Respublikos azartinių lošimų rinkoje. Todėl vertinant tokį lažybų punktų išorės apipavidalinimą visumoje, kuris išsiskiria savo dydžiu ir pateikimo forma, darytina išvada, kad juo siekiama teigiamo emocinio reklamos poveikio (kelti teigiamas emocijas, susidomėjimą ir pan.), siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti azartinius lošimus, bet neinformuoti apie konkrečios lošimo organizavimo vietos vieną iš steigėjų, kaip kad nurodo V. J. . Patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl to, kad pateikta informacija yra draudžiama azartinių lošimų reklama. Tai atitinka Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008-10-29 nutarimu Nr. N-291 patvirtintus Azartinių lošimų išorinės reklamos vertinimo kriterijus.

Priimdamas nutarimą nutraukti V. J. atžvilgiu bylą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi VLPK nutarimais, kuriais buvo duotas leidimas atidaryti lažybų punktus, ir V. J. teisme duotais paaiškinimais, jog prieš patalpindmas A. G. atvaizdą minėtų lažybų punktų vitrinose, jis konsultavosi su VLPK administracijos direktoriumi A. K. ir VLPK darbuotoju A. S. dėl tokios reklamos atitikties ALĮ 10 str. 9 d. reikalavimams. Nurodė, kad lažybų punktai buvo apžiūrimi VLPK darbuotojų jau esant A. G. atvaizdui, o patalapų apžiūros aktuose buvo nurodoma, kad lošimų organizavimo vieta arba atitinka ALĮ 10 str. 9 d. reikalvimus, arba buvo nurodoma, kad šis klausimas svarstytinas, tačiau VLPK visais atvejais savo nutarimais leido UAV „(duomenys neskelbtini)“ steigti lažybų punktus. Ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo nuomone, rodo, kad A. G. atvaizdo patalpinimas vitrinose nebuvo vertinamas kaip draudžiama azartinių lošimų reklama.Todėl leidžia daryti išvadą, kad V. J. iš tiesų buvo suklaidintas VLPK ir jo veiksmuose nėra ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elemento – tyčios. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai VLPK darbuotojų A. K. ir A. S. teisme duotus parodymus vertino kaip V. J. atsakomybę šalinančią aplinkybę.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų (toliau – VLPK nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-19 nutarimu Nr. 739, 3 punkte nustatyta, kad VLPK savo veikloje vadovaujasi ALĮ, Lietuvos Respublikos Loterijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, taip pat šiais nuostatais. VLPK nuostatų 20 punkte nustatyta, kad VLPK sprendimus visais jos kompetencijai priskirtais klausimais priima posėdžiuose, VLPK posėdžio sprendimai įforminami nutarimu. Nutarimu gali būti neįforminamas svarstomas klausimas tik tuo atveju, kai medžiaga tik informacinė ir nereikalingas VLPK sprendimas. VLPK darbo reglamente, patvirtintame VLPK 2004-06-17 nutarimu Nr. N-198 (VLPK 2008-04-25 nutarimo Nr. N-108 redakcija) 45.13. punkte nustatyta, kad posėdžiuose svarstomi klausimai, kuriems reikalinga oficiali VLPK pozicija.

Tuo pačiu pažymėtina, kad gyvendindama jai suteiktus įgaliojimus VLPK privalo konsultuoti ūkio subjektus pagal Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme 36³ str. nustatytą tvarką. Pagal šią tvarką priežiūrą atliekančio subjekto konsultacija privalo būti rašytinės formos arba paskelbta viešai. Tik tokia konsultacija sukelia teisines pasekmes tiek ūkio subjektui, tiek jį prižiūrinčiam subjektui.

Iš aukščiau pateiktų teisės aktų analizės, akivaizdu, viešas konsultacijas dėl leidimo skelbti informaciją gali priimti VLPK tik nutarimu, todėl neoficialūs atskirų VLPK administracijos darbuotojų išaiškinimai ar leidimai nesuteikia teisės skelbti draudžiamą lošimų reklamą bei manyti, kad skelbiama reklama nepažeis teisės aktų reikalavimų.

Iš liudytojo A. K. teisme duotų parodymų matyti, kad jis dirbo VLPK adminsitracijos direktoriumi, nuo pat įkūrimo dienos. Su V. J. yra ne kartą diskutavęs apie reklamą, buvo kalbėta ir apie A. G. atvaizdą lažybų punktų vitrinose. Jis išsakė savo nuomonę, kad tai neturėtų būti vertinama kaip azartinių žaidimų reklama, kartu pabrėždamas, jog sprendimą turi priimti VLPK (b.l. 194-195).

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad iki 2011-07-01 jis dirbo VLPK, su V. J. bendravo keletą kartų, taip pat ir dėl to, ar asmens atvaizdo patalpinimą lažybų punktų vitrinose galima laikyti reklama. Šį klausimą jis pristatė VLPK, kuri pasitarusi jokių pretenzijų neturėjo. Kadangi VLPK visuomet išduoda leidimus steigti naujus lažybų punktus, jis pamanė, kad toks atvaizdas gali būti patalpinamas lažybų punkto vitrinose (b.l. 195).

Tokie liudytojų A. K. ir A. S. parodymai rodo, kad būdami VLPK darbuotojais, jie V. J. tik išsakė savo nuomonę. V. J. į šiuos asmenis kreipėsi dėl privačios konsultacijos, kuri jokiu būdu negali būti vertinama kaip oficialus kreipimasis į VLPK, atkreipiant dėmesį į tai, kad aukščiau išdėstyta teisės aktų analizė rodo, jog kreipimasis į VLPK turi būti rašytinis, o VLPK pozicija turi būti suderinta posėdyje, priimant nutarimą. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad klausimas dėl A. G. atvaizdo patalpinimo lažybų punktų vitrinose buvo svarstomas VLPK posėdyje ir buvo priimtas nutarimas, dėl tokios infomacijos atitikties ALĮ 10 str. 9 d. reikalavimams, kaip to reikalauja VLPK nuostatai.

Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai VLPK nutarimus leisti steigti lažybų punktus susiejo su VLPK pozicija, jog A. G. atvaizdo patalpinimas nėra azartinių lošimų reklama.

VLPK 2001-10-05 nutarimu Nr. 10 (VLPK 2009-12-30 nutarimo Nr. N-437 redakcija) patvirtinto Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas numato, kad lažybų punktai gali būti steigiami patalpose, atitinkančiose ALĮ nustatytus reikalavimus lošimo otganizavimo vietoms ir turinčioms atskirą įėjimą. Vadovaujantis ALĮ 21 str. 6 d. nustato, kad prieš išduodant leidimą atidaryti lošimo vietą, VLPK darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti lošimo vietą, atitinka joms keliamus reikalavimus. Todėl darytina išvada, kad teikiant išvadą dėl prašymo suteikti leidimą steigti lošimo punktą, patalpų apžiūros aktas leidžia spręsti VLPK apie bendrovės pasiruošimą pradėti savo veiklą. Tačiau leidimas steigti lažybų punktą siejamas vien su Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos aprašo 4 punkte numatytų dokumentų ir duomenų pateikimu. Tuo pačiu pažymėtina, kad šio aprašo 8 punktas nustato VLPK atsisakymo leisti steigti lažybų punktus atvejus, iš kurių matyti, kad atsisakymas gali būti siejamas tik su bendrovės pateiktų dokumentų trūkumais, dokumentuose pateiktais neteisingais duomenimis, bendrovės atsisakymu pateikti tam tikrus dokumentus, netinkamai paruoštomis patalpomis, kuriuose numatoma steigti lažybų punktus (ALĮ 12 str. nustatytų reikalavimų lošimo organizavimo vietoms nevykdymas), lažybų punkto steigėjo ar darbuotojų asmenybėmis (dėl teisės dirbti lošimų srityje), bei nesumokėta valstybės rinkliava. Šis sąrašas yra baigtinis. Todėl UAB „Lošimų strateginės grupės“ lošimų punktų apžiūros aktuose nurodyta aplinkybė, kad išorinė lošimų organizavimo vietos iškaba galimai neatitinka ALĮ 10 str. 9 d. arba dėl jo atitikties būtina svarstyti, kai pateikti visi Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos aprašo 4 punkte numatyti dokumentai ir duomenys, sprendžiant klausimą dėl leidimo steigti lošimo punktą išdavimo, nėra esminė.

Atsižvelgiant į aukčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog teismo išvada dėl V. J. suklaidinimo, yra nepagrįsta. VLPK leidimas steigti lažybų punktus, kurie buvo apipavidalinti draudžiama informacija, nepašalina V. J. kaltės dėl azartinių lošimo organizavimo tvarkos pažeidimo. Negalima laikyti pagrįstais ir teisėtais V. J. lūkesčius, kurie susiformavo veikiant neteisėtai, pažeidžiant teisės normų reikalavimus. V. J. žinojo, kad administracinė atsakomybė už azartinių lošimų reklamą yra nustatyta įstatymais, kurių Valstybinė lošimų priežiūros komisija negali pakeisti dėl savo kompetencijos. Tokia išvada atitinka Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

V. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. nutraukta nepagrįstai, todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie ankstesnį baustumą nėra, todėl šiuo atveju laikytina, kad jis baudžiamas pirmą kartą, į pažeidėjo asmenybę (dirba). Šios bei pažeidimo padarymo aplinkybės, kad V. J. bandė išsiaiškinti, ar A. G. atvaizdas nėra draudžiama azartinių lošimų reklama, tačiau nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, įvertinus pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, leidžia daryti išvadą, kad ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatytos net minimalios piniginės nuobaudos paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant mažesnę piniginę nuobaudą nei numatyta inkriminuojamo straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d., ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti jam 1000 Lt baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos į AB ‚Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banko kodas 73000, įmokos kodas 6460. Baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas neskundžiamas.