Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Internet Marketing Systems“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-6058-562/2016, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Internet Marketing Systems“ iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atsakovei UAB „Internet Marketing Systems“ iškelti bankroto bylą.Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 3 791,53 Eur įmokų ir 204,75 Eur delspinigių.Trečiasis asmuo VMI prie FM sutiko su ieškovo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Internet marketing systems“.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – UAB „Internet Marketing Systems“ iškėlė bankroto bylą nemokumo pagrindu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas), bankroto administratore paskyrė UAB „Gribžiniai“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m., tačiau Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, VĮ Registrų centro duomenimis įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas, VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu transporto priemonės neregistruotos. Draudėjui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. VSDFV duomenimis, įmonėje nėra apdraustų darbuotojų, skola VSDFV yra 3 996,28 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas ir teismas neįteikė bendrovės direktoriui su byla susijusių dokumentų tiesiogiai, todėl jis negalėjo tinkamai atstovauti bendrovei. Nuo 2016 m. kovo mėnesio bendrovės direktorius yra registruotas darbo biržoje, todėl ieškovas, apie tai žinodamas, galėjo įteikti tiesiogiai dokumentus bendrovės direktoriui. Teismo nutartis priimta vadovaujantis formaliais požymiais, neišnagrinėjus visapusiškai įmonės mokumo, balanso ir kitų reikšmingų sprendimui priimti faktų. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas, prieš pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, atsakovei išsiuntė pranešimus registruotais laiškais žinomu atsakovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo duomenimis bendrovės direktorius nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo registruotas tokiu pačiu adresu, kaip ir atsakovė. Bendrovės vadovas, siekdamas paneigti bendrovės finansinę padėtį ir išvengti bankroto, turėtų teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus – buhalterinės apskaitos dokumentus, įrodymus apie įmonės vykdomą veiklą, tačiau tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovės finansinė padėtis gera, kad bendrovė yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, nepateikė. Skola nesumokėta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Internet Marketing Systems“ iškelta bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti nustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, kuriuo ir rėmėsi ieškovė, pateikdama pareiškimą, yra įmonės nemokumas, t. y. situacija, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė dėl bendrovės nemokumo nustatęs, kad nors UAB „Internet Marketing Systems“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 metais, tačiau Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, VĮ Registrų centro ir VĮ ,,Regitra“ duomenimis bendrovės vardu nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės neregistruotos, įmonėje nėra apdraustų darbuotojų, skola VSDFV sudaro 3 996,28 Eur, byloje nėra duomenų, kad bendrovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atlikto atsakovės (ne)mokumo įvertinimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 185 str.). Atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis formaliais požymiais, neišnagrinėjus visapusiškai įmonės mokumo, balanso ir kitų reikšmingų sprendimui priimti faktų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Todėl vien skunde nurodytų deklaratyvūs argumentai, kad nebuvo visapusiškai išnagrinėtas įmonės mokumo (nemokumo) klausimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, kadangi yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė ir teismas neįteikė bendrovės direktoriui su byla susijusių dokumentų tiesiogiai, todėl jis negalėjo tinkamai atstovauti bendrovei. Pažymėtina, kad pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Taigi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pareiga pranešti apie atsakovo buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Remiantis bylos duomenis, ieškovo pranešimas bei pirmosios instancijos teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo atsakovei buvo siųsti jos registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovei siųsti dokumentai grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. CPK 123 straipsnis, reglamentuojantis procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo tvarką numato, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kadangi šiuo atveju minėtos procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkos buvo laikytasi, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, susijusius su atsakovės neinformavimu apie bankroto bylos inicijavimą. Nors atsakovė nurodo, kad su šia byla susiję dokumentai turėjo būti įteikti bendrovės direktoriui, tačiau pagal Juridinių asmenų registro duomenis bendrovės direktorius nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo registruotas tokiu pačiu adresu, kaip ir atsakovė. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateikto atskirojo skundo, jame atsakovė taip pat nurodo tą patį bendrovės buveinės registracijos adresą ((duomenys neskelbtini), kito susirašinėjimo adreso atskirajame skunde nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo netinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą bankroto bylos teisminį nagrinėjimą. Be to, atsakovės argumentai, kad, tinkamai neinformavus atsakovės vadovo apie pradėtą teisminį procesą, jis negalėjo tinkamai atstovauti bendrovei, yra visiškai nepagrįsta, kadangi bendrovės dokumentus bei kitus įrodymus atsakovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, taip pat apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Skola ieškovui nesumokėta.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, susijusias su bankroto bylos įmonei iškėlimu, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą UAB „Internet Marketing Systems“ iškelti bankroto bylą, todėl nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.