Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-115-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
2-115-157/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Danske Bank A
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-115-157/2015Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, civilinėje byloje Nr. 2-5694-450/14 pagal jo ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Aritėja“, bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, antstolis R. B., Vilniaus rajono antras notarų biuras, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, vykdomosios bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, tretieji asmenys BUAB „Aritėja“, bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, antstolis R. B., Vilniaus rajono antras notarų biuras, – prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2008-03-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį 772 215, 68 Eur sumai, panaikinti Vilniaus rajono 2 – ojo notarų biuro 2008-06-17 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 6738, nutraukti vykdomąją bylą.

Pareiškėjas taip pat prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą už paduodamą ieškinį dėl sunkios materialinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. M. prašymo atidėti žyminio mokesčio už paduodamą ieškininį pareiškimą sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir nustatė terminą iki 2014 m. lapkričio 9 d. šiam ieškinio trūkumui pašalinti, tai yra sumokėti už ieškinį 30 806 Lt žyminį mokestį.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai apie jo turtinę bei šeimyninę padėtį, o taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės, neleidžia spręsti apie jo tikrąją turtinę padėtį, kadangi nepateikti pakankami duomenys, kurie leistų daryti tokią išvadą (jo ar žmonos valdomas kilnojamas turtas, žmonos gaunamos pajamos ir pan.). Teismas nurodė, kad, viena vertus, aplinkybė, jog jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, kad šiuo metu jis yra bedarbis, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog turtinė padėtis yra bloga. Teismas sprendė, kad, kita vertus, jei tikėti jo teiginiu, jog jie abu su žmona yra bedarbiai, neaišku, iš kokių pajamų šeima gyvena ir išlaiko nepilnametę dukrą. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodė, jog yra užsienietis, todėl jo turtas gali būti siejamas su kita valstybe, be to, jis pasirašė vekselį itin didelei pinigų sumai – 772 215,68 EUR (2 666 306,30 Lt), todėl padarė tikėtiną išvadą, kad buvo materialiai pajėgus šį vekselį apmokėti. Sprendė, kad jis taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių teismui vertinti, jog tokia turtinė padėtis pagerės ateityje, t. y., kad jis turės finansines galimybes sumokėti atidėtą žyminį mokestį priėmus byloje sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir jo prašymą patenkinti, tai yra atidėti šio mokesčio sumokėjimą arba atleisti nuo jo mokėjimo. Atskirajame skunde nurodo, kad teismui pateikė rašytinius įrodymus, nekilnojamojo turto neturi, kad jo žmonos vardu įregistruotas nekilnojamas turtas – du žemės sklypai, yra areštuoti, kad yra bedarbis, augina nepilnametę dukrą. Todėl teismas be pagrindo sprendė, kad jo atžvilgiu CPK 84 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, negali būti taikomos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas atidėti žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį, sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinio teismo nutartyse formuojant teisminę praktiką nagrinėjamu klausimu ne kartą yra išaiškinta, kad žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, sumokėjimas yra viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuri numatyta siekiant tiek netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, tiek padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, tiek skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų etc. Taigi, priešingai nei savo skunde teigia apeliantas pareiškėjas A. M., reikalavimas sumokėti šį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Taip pat pažymėtina tai, kad ir šioje proceso stadijoje yra taikytina CPK 178 straipsnio taisyklė, jog būtent apeliantui, kaip asmeniui, kuris pateikė nagrinėjamą prašymą, tenka pareiga įrodyti jo pagrįstumą. Tačiau remiantis bylos medžiaga konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo pateikti faktiniai duomenys, o taip pat jo inicijuojamo teisminio ginčo faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo CPK 84 straipsnio nuostatų taikymui, ir tokia teismo išvada neprieštarauja nei įstatymo reikalavimams, nei teismų praktikos išaiškinimams (CPK 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, už ieškinį, kurio kaina yra 772 215,68 EUR (2 666 306,30 Lt), turintis pareigą sumokėti 8 922,03 Eur (30 806 Lt) žyminį mokestį, nėra sumokėjęs nei dalies šio mokesčio.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, pareiškėjo A. M. atskirojo skundo netenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, nustatydamas naują terminą – iki š. m. vasario 10 d. įvykdyti teismo nutartį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 263 str. 1 d., 80 str. 1 d., 115 str. 2 d., 3 d., 185 str.).

Kartu teismas pažymi, kad apeliantas teisingai nurodo, jog proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, kurio turtinė padėtis sunki, teikti teismui motyvuotą prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui jis pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iš esmės šį prašymą teismas išsprendė skundžiamoje nutartyje, nors klaidingai citavo CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl apeliacinis teismas nenagrinėja jo atskirojo skundo motyvų dėl, kaip teigiama, atleidimo nuo minimo mokesčio (ne nuo jo dalies) sumokėjimo ir dėl jų nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 185 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2015 m. vasario 10 d. (įskaitytinai) sumokėti 8 922,03 Eur (trisdešimt tūkstančių aštuoni šimtai šeši litai) žyminį mokestį už teikiamą ieškinį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

TeisėjaVirginija Čekanauskaitė