Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2015-09-10 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2015-09-10 nutarimu L. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį, paskiriant 144 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 5 d., 13 val. 35 min., Šilutės r., Ramučių g., vairuodamas automobilį ‚BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš skundo turinio akivaizdu, kad apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti ATPK 27 straipsnio ir 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 27 str. 3 d. yra numatyta, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys. L. K. mano, jog jis priklauso šiai kategorijai, nes yra invalidas (nustatytas neterminuotai 35 proc. darbingumas), dėl sveikatos sutrikimo pobūdžio nustatytas specialiosios nuolatinės slaugos ir specialiojo lengvojo automobilio poreikis, automobilio vairavimas yra tiesiogiai susijęs su jo socialinių būtinųjų poreikių tenkinimu.

Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek papildomai prie prašymo teismui pateikti jos sveikatos būklę apibūdinantys dokumentai liudija L. K. sveikatos būklę, jo turimus susirgimus, tačiau nerodo jo neįgalumo, dėl ko jis negalėtų judėti kitaip, be automobilio, juose neužfiksuota, kad asmens judėjimui būtų būtinas automobilis (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1136/2011). ATPK 27 str. 3 d. nuostata L. K. netaikoma, nes jis teise vairuoti transporto priemones naudojosi bendra tvarka, kaip ir bet kuris kitas tokią teisę įgijęs asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šios teisės turėjimas yra susijęs su pareiškėjo neįgalumu. Specialiosios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą, jis taikomas net kai teisė vairuoti transporto priemones yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis (ATPK 27 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju L. K. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo rašytiniame paaiškinime kaltės nepripažino, todėl vėliau išreikštas gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. Pažymėtina, kad L. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ATPK 30¹ straipsnis paprastai nėra taikomas (Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13), psl. 352).

Didžioji dalis transporto priemonę vairuojančių asmenų naudoja jį asmeniniais bei darbiniais tikslais, todėl tai, kad pažeidėjui automobilis reikalingas asmeninių poreikių tenkinimui, nėra laikytina išskirtinėmis aplinkybėmis. Pripažintina, kad šioje situacijoje pažeidėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Įvertinus visas aptartas bylos aplinkybes, tai, kad nes L. K. jau anksčiau yra ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), paskirtų baudų nėra sumokėjęs, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį nelinkusį daryti atitinkamų išvadų dėl savo poelgių ir vengiantį laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti baudos ir administracinės nuobaudos, susijusios su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nėra. L. K. teigia dėl savo neįgalumo negalintis dirbti ir pragyvenantis tik iš socialinės pensijos, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis prielaidas nuobaudos švelninimui. Be to, pažymėtina, kad 2015-08-05 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. K. dirba savo įmonėje, veikiančioje Kaune.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Institucijos pareigūnas, 2015-09-10 nutarimu skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, paskyrė administracinės nuobaudos minimumą sankcijos, nustatytos už padarytą administracinį teisės pažeidimą, ribose, todėl panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Esant šioms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. skundas netenkintinas, Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2015-09-10 nutarimą, kuriuo L. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 straipsnį, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.