Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos Č. M. personalinės įmonės „Teikmina“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“, ieškinį atsakovui Č. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo jos naudai 68 798,25 Eur žalą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Č. M. personalinei įmonei „Teikmina“. Paskirta administratorė nustatė, jog Č. M. buvo vienintelis įmonę kontroliuojantis asmuo, kuris kaip įmonės vadovas, nevykdė Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, t. y. jis neperdavė administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, neteikė metinių finansinių ataskaitų Juridinio asmens registro tvarkytojui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalyje 1 punktas). Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas patvirtino likviduojamos Č. M. personalinės įmonės „Teikmina“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą 66 798,25 Eur. Taip pat, įmonė skolinga 2 000,00 Eur administravimo išlaidų bankroto administratoriui. Turimo įmonės turto neužtenka patenkinti šių kreditorių reikalavimus. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonei jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės bankroto byloje kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą padarytą tuo, kad įmonei esant nemokiai nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdat kitų kaip vadovo pareigų yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala 68 798,25 Eur sumai.Nurodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės patirtos žalos, nes, jei atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų vykdęs kitus imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovės turimas turtas nebūtų sumažėjęs ir kreditoriai nebūtų patyrę žalos.Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, esant Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytiems pagrindams.Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs ieškinį, nustatė atsakovui 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, atsakovas pateisinamų tokio neveikimo priežasčių nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.Ieškovė prašė taikyti atsakovui atsakomybę dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, taip pat, nevykdant imperatyvių įstatymo normų organizuojant įmonės kasdieninę veiklą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pažeidus minėtą imperatyvią pareigą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti reikalinga nustatyti, kada atsirado vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą, t. y. nuo kada bendrovė tapo nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi Č. M. personalinei įmonei „Teikmina“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-354-730/2018). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 24 d. nutartimis patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Bendra kreditorinių įsipareigojimų suma 66 798,25 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taip pat, kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidas 2 000,00 Eur.Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad nuo vieninteliu atsakingu asmeniu buvo atsakovas. Jis, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Č. M. personalinei įmonei „Teikmina“, tuo pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 66 798,25 Eur (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratoriui neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti.Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas iki bankroto bylos iškėlimo Č. M. personalinei įmonei „Teikmina“ susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Šių įsiskolinimų suma yra 66 798,25 Eur. Taip pat, dėl atsakovo neveikimo susidarė 2 000,00 Eur administravimo išlaidų bankroto administratoriui. Finansinių reikalavimų suma ir dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradusios bankroto administratoriaus išlaidos šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti įmonės vadovas – atsakovas Č. M.. Atsakovo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio pirmąja dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 1 257,00 Eur žyminis mokestis.Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija), todėl šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkini visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai Č. M. personalinei įmonei „Teikmina“ iš atsakovo Č. M. 68 798,25 Eur (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 25 ct) žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (68 798,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo Č. M. 1 257,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 00 centų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo