Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybei dėl bendrame gyvenamajame name esančios patalpos rekonstrukcijos be vieno iš bendrasavininkų sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. B., S. K. S., L. S., P. J., V. S., V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bendrame gyvenamajame name esančios patalpos rekonstrukcijos be vieno iš bendrasavininkų sutikimo

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui L. R., atsakovei Alytaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui G. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo lėšomis ir savo rizika atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją – prie jam priklausančios 9/25 dalies gyvenamojo namo pristatė medinį karkasinį priestatą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 19 d. surašė ieškovui savavališkos statybos aktą, 2018 m. sausio 22 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, už nelegalias statybas jam buvo paskirta 400,00 Eur administracinė bauda. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tokia nuostata įrašyta ir statytojui surašytame nurodyme. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąrašas dokumentų, kuriuos privaloma pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp kurių patenka statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Siekdamas įteisinti namo rekonstrukciją, ieškovas parengė rekonstravimo projektą ir kreipėsi į bendraturčius su prašymu duoti sutikimus atlikti jam priklausančioje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9/25 dalyje rekonstrukciją pagal UAB ,,A.“ parengtą projektą. Pastato bendrasavininkas G. B. sutiko su ieškovo prašymu, tačiau atsakovė tokį sutikimą duoti atsisakė. Žemės sklypo, kuriame buvo pastatas, bendrasavininkai E. S., V. M., P. J., S. K. S., V. K., V. S. dar 2018 m. sausio 4 d. pasirašė sutikimus dėl namo rekonstrukcijos. Šiai dienai ginčo pastatui suformuotas naujas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra L. R., I. B., G. B., Lietuvos Respublika.

Byloje kilo ginčas dėl leidimo įteisinti savavališką gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, rekonstrukciją. Šis ginčas yra dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje byloje teisiškai reikšminga nustatyti, ar atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą ieškovui nelegalios statybos įteisinimui, veikė sąžiningai ir teisėtai, ar gyvenamojo namo rekonstrukcija kokiu nors būdu pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Vadinasi, svarbu nustatyti, kokiais argumentais atsakovė grindžia savo atsisakymą.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (žemės sklypas, pastatas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – teisę įteisinti savavališkai pastatytą priestatą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Taigi, atsakovė, neduodama sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovo vykdoma jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje rekonstrukcija iš esmės pažeidžia atsakovės teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė savo nesutikimo protingai nemotyvavo bei neatskleidė akivaizdžiai pateikto pasiūlymo negatyvaus poveikio jos teisėms ir teisėtiems interesams. Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir pastato bendraturčio teisės. Atsakovė, nesutikdama duoti sutikimo dėl to, kad jos teisės pažeistos, turi įrodyti teisių pažeidimą.

Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsisakymą duoti sutikimą įteisinti statinio rekonstrukciją atsakovė argumentuoja vien deklaratyviais pasisakymais, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą leidimui rekonstruoti pastatą, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais, kad sutikimas rekonstruoti pastatą tik išimtinai ieškovo pasiūlytomis sąlygomis, neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, dėl to vien tai sudaro pagrindą vertinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai visiškai pagrįstu. Tačiau atsakovė nepateikia jokių svarių argumentų, kad ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9/25 dalyje vykdoma rekonstrukcija pažeis jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, nepasisako dėl bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jos teisėms, tik nurodo, kad gali būti iš esmės pažeistos jos kaip bendraturtės teisės ir teisėti interesai bei bus apribotas naudojimasis bendrąja daline nuosavybe.

Kaip jau buvo aptarta aukščiau, atsakovė atsisakymo duoti sutikimą motyvų iš esmės nepagrindė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jos atsisakymą duoti sutikimą motyvuotu ir laiko jį trukdančiu ieškovui įgyvendinti teisę į statybą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių, atstovų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas šioje byloje tiesiogiai nesuteikia ieškovui teisės įteisinti savavališką statybą, o turėtų būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai tik tam, jog būtų galima gauti rekonstrukciją leidžiančius dokumentus be bendraturtės Alytaus miesto savivaldybės sutikimo.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovui L. R. atlikti jam priklausančioje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9/25 dalyje rekonstrukciją pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ parengtą projektą be atsakovės Alytaus miesto savivaldybės sutikimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.