Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bausmė – keturiasdešimt dvi paros arešto.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 28 parų arešto.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto.

Į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikinojo sulaikymo laikas – dvi paros (2018 m. birželio 4 d. – 2018 m. birželio 6 d.) ir pagal 2018 m. birželio 18 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, – trejus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Remiantis BK 67 straipsnio 4 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1630 Eur konfiskavimas.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuo bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2018 m. birželio 4 d., apie 22.07 val., kelyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., V. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 3,17 promilės – etilo alkoholio.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad vairuotojo pažymėjimas iš V. K. buvo paimtas 2018 m. gegužės 15 d. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones išduotas nebuvo. Taigi V. K. 2018 m. gegužės 15 d. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-l44-628/2018). Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad V. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia turi būti skaičiuojama ne nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuo 2018 m. gegužės 16 d., kai iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo nuo ankstesnės datos pradėti skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas (BPK 357 straipsnio 1 dalis).

Nuteistajam V. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams. Nors V. K. nebuvo skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, taip pat nebuvo surašytas poėmio ar dokumentų (daiktų) pateikimo protokolas, tačiau vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. K., buvo paimtas 2018 m. gegužės 15 d. automobilio apžiūros metu, apžiūra baigta 2018 m. gegužės 15 d. 23.30 val., todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotas nuo 2018 m. gegužės 16 d. Tuo tarpu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nuteistajam V. K. už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti – 3 (trejiems) metams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Taigi matyti, jog V. K. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – iki 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio paskelbimo buvo taikoma, remiantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, o nagrinėjamoje byloje iki nuosprendžio paskelbimo nuteistajam nebuvo taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. V. K. nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad V. K. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, praeityje jis buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, prieš tai jam teismo baudžiamuoju įsakymu buvo atimta teisė vairuoti, praėjus pakankamai trumpam laikotarpiui po nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui padarymo, padarė naują analogišką itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai rodo, kad V. K. teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Be to, V. K. nagrinėjamu atveju padarė tyčinį nusikaltimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl teisingai nuspręsta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius – bus tinkamai įgyvendinti uždraudus V. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų laikotarpiui.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 situacija nebuvo identiška arba analogiška. Pažymėtina, jog byloje žemesnių instancijų teismai nustatė, o kasacinės instancijos teismas tokiam sprendimui pritarė, skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą nuo 2017 m. gegužės 29 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę priėmimo dienos, kadangi būtent nuo tos dienos nuteistajam realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje iki kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – nuteistajam nebuvo kitose bylose uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, skirtingai nei yra nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje kardomoji priemonė ir uždraudimas naudotis specialia teise buvo paskirti dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo vienoje baudžiamojoje byloje, t. y. nekalbama apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminų nustatymą, kai tokia pati baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta nuteistajam skirtingais teismų baigiamaisiais aktais skirtingose baudžiamosiose bylose dėl kelių tarpusavyje nesusijusių nusikalstamų veikų padarymo.

Apygardos teismas pabrėžia, jog BK 63 straipsnis numato bausmių, o ne baudžiamojo poveikio priemonių bendrinimą, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – skiriama iš naujo, o ne bendrinama su ankstesniais teismo baigiamaisiais aktais paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Kadangi nuteistajam V. K. uždraudimas vairuoti transporto priemones iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio paskelbimo buvo taikomas, remiantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę dar kartą, jos terminas pagrįstai nustatytas skaičiuoti nuo šio procesinio sprendimo paskelbimo datos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos atlikimo tvarką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar esminių BPK pažeidimų nepadarė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymą – pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodant, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – trejiems metams – terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 16 d. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.