- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-10801-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10146-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- V. Č.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Č. (teisės išaiškintos, prašymų ir nušalinimų nepareiškė), sekretoriaujant Aistei Bareikei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. 2015 m. birželio 13 d., apie 14.04 val., Nemenčinės pl. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neištraukė dujų užpylimo žarnos ir neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, ko pasėkoje nutraukė dujų užpylimo žarną, kuri eismo įvykio metu buvo apgadinta. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisme V. Č. parodė, jog su padarytu pažeidimu sutinka iš dalies. 2015 m. birželio 13 d. apie 14 val. pylėsi dujų degalinėje UAB „Lukoil Baltija“, esančioje Nemenčinės pl. 5, Vilniuje, ir pamiršo ištraukti dujų užpylimo žarną. Pavažiavęs išgirdo garsą, sustojo, išlipo ir pamatė, kad žarna guli ant žemės, ją pakėlė ir pakabino atgal į vietą. Jokių apgadinimų nepastebėjo ir nesuprato, kad sugadino dujų žarną. Bandė ją prijungti prie dujų kolonėlės, bet paliko taip. Nesuprato, kad dujų žarna yra sugadinta, galvojo, kad čia taip turi būti, arba kad ne jis taip padarė. Žalą atlygino. Apie įvykį nepranešė degalinės darbuotojams. Dėl savo poelgio gailisi.
V. Č. kaltė, pažeidus KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, įrodyta paties V. Č. prisipažinimu ir kita rašytine bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema iš kurios matyti degalinės išsidėstymas, dujų užpylimo vieta, dujų operatoriaus būdelė ir išvažiavimas į Nemenčinės pl. (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad įvykyje dalyvavo automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7); patrulio E. C. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dujų užpylimo žarną ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą degalinės UAB „Lukoil Baltija“ darbuotojas A. M. paaiškino, kad įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kameros, o užpylimo žarna jau sutaisyta, nes reikėjo greitai pašalinti gedimus. Automobilio vairuotojas V. Č., su kuriuo buvo susiekta telefonu, paaiškino, kad žino jog nutraukė dujų užpylimo žarną, tačiau nepamatęs degalinės darbuotojų nutarė išvažiuoti ( b. l. 5); fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuota ant žemės gulinti dujų užpylimo žarna ir jos nutraukimo vieta (b. l. 9); degalinės darbuotojo A. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 13 d., apie 14.04 val., į degalinę įvažiavo automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įsipylęs dujų atėjo susimokėti, tačiau pamiršęs atjungti pistoletą atsisėdo į automobilį ir pradėjo judėti. Pajutęs žarnos nutraukimą sustojo, išlipęs iš automobilio nuėmė nuo savo automobilio dujų užpylimo pistoletą ir išvažiavo iš degalinės. Po sugadinimo buvo skubiai iškviestas meistras ir dujų užpylimo žarna sutaisyta (b. l. 10); PVM sąskaita – faktūra OKT Nr. 0004758 ir Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriuose nurodyta dujų užpylimo žarnos remonto kaina ir remonto darbų eiga (b. l. 12); degalinės UAB „Lukoil Baltija“ pranešimu apie eismo įvykį, kad V. Č. atlygino dujų užpylimo žarnos remonto darbus ir degalinė jam pretenzijų neturi (b. l. 13); mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad V. Č. atlygino degalinei nuostolius (b. l. 14); vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos pažeidimų aplinkybės (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad V. Č. savo veiksmais, kuomet vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neištraukė dujų užpylimo žarnos ir neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, ko pasėkoje nutraukė dujų užpylimo žarną, ją sugadindamas, taip pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y., asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Kai akivaizdžiai matomas kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimas ir šio turto savininkas reiškia pretenzijas dėl įvykusio eismo įvykio, vairuotojas privalo likti eismo įvykio vietoje ir apie tai pranešti policijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-511/2015).
V. Č. nurodė, kad pamiršo ištraukti dujų užpylimo žarną ir pavažiavęs į priekį pamatė ant žemės gulinčią žarną, kurią pakabino atgal į vietą. Paaiškino, kad apgadinimų nepastebėjo, todėl nesuvokė, kad reikia pranešti degalinės darbuotojams. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 15) matyti, kad automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. Č. atvažiavęs į degalinę sustojo prie dujų kolonėlės ir išlipęs iš automobilio dujų užpylimo pistoletą įkišo į automobilio degalų baką. Palaukęs kol prisipildys dujų bakas, nuėjo susimokėti už dujas ir neištraukęs pistoleto pajudėjo iš automobilio stovėjimo vietos. Pajutęs, kad automobilis kažką kliudė, sustojo ir išlipęs iš automobilio pamatė gulinčią dujų užpylimo žarną, kurią pakabino prie dujų kolonėlės, užsuko dujų bako kamšti ir pavažiavo į priekį prie šalia esančio oro kompresoriaus pripūsti automobilio padangas. Prisipūtęs padangas V. Č. dar bandė pats sutaisyti (prijungti) dujų užpylimo žarną, o to nepavykus padaryti, patraukė automobilį į kitą degalinės aikštelės vietą, kurioje padedamas automobilio keleivės plovėsi rankas. Po to išvažiavo iš degalinės teritorijos.
V. Č. paaiškinimas, kad jis pamiršo apie į baką įkištą dujų užpylimo pistoletą ir nežinojo pasekmių už įstatymų pažeidimą, nepašalina jo atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Jo paaiškinimas, kad jis nesuvokė, kad padarė žalą degalinei, vertintinas kritiškai, kadangi toks jo paaiškinimas prieštarauja jo paties veiksmams, užfiksuotiems vaizdo įraše. Kaip matyti įraše, po kontakto su neištraukta dujų užpylimo žarna pajautimo, V. Č. išlipo iš automobilio, pakėlė nuo žemės žarną, vieną žarnos galą su pistoletu užkabino ją atgal prie kolonėlės, o kitą pats bandė prijungti. Akivaizdu, kad V. Č. suprato, jog vienas dujų žarnos galas turi būti prijungtas prie dujų kolonėlės (tai daryti jis ir bandė), tačiau jis, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų ir vaizdo įrašo, buvo atitrūkęs. Tokia teismo nustatyta įvykių eiga, V. Č. veiksmai ir reakcija į įvykį, leidžia teismui daryti išvadą, kad V. Č. suprato, jog apgadino degalinės turtą – žarną, t. y. ją važiuodamas nutraukė. Teismas pažymi, kad V. Č. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl preziumuojama, kad jis žino KET ir jų reikalavimus įvykus eismo įvykiui. KET nežinojimas arba jų nesilaikymas eismo dalyvių nuo atsakomybės neatleidžia. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus, taigi jis padarė ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).
Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad V. Č. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, padaryta nedidelė žala, jis atlygino degalinei žalą dėl dujų užpylimo žarnos remonto. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo jis iš esmės pripažino, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo, pripažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl V. Č. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį skirtina nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 32 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,-
nutarė:
pripažinti V. Č. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Pripažinti V. Č. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas, V. Č. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje paskirti galutinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.