Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2017 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktą, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl daroma išvada, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais patikslintais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į konkrečias gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, jose ginčo laikotarpiu faktiškai gyvenusių asmenų skaičių, todėl darydamas išvadas jais remiasi. Atsižvelgus į šiuos duomenimis, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui karantino patalpoje teko 3,673 kv. m ploto, o 6 ir 8 bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nuo 3,37 kv. m ploto iki 4,73 kv. m ploto.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 1-ojo būrio 6-oje ir 8-oje gyvenamosiose patalpose R. R. atliko bausmę Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Atsakovės atstovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje Nr. 77-1259 nurodė, kad 2019 m. birželio 14 d. 1-ojo būrio bendrojo naudojimo laiptinėje pradėtas laiptų pakopų remontas (b. l. 25). 2019 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 77-1926 nurodė, kad 1-ojo būrio bendrojo naudojimo laiptinės laiptai tvarkingi, birželio mėnesį atliktas laiptų pakopų remontas (b. l. 68). Teismas pažymi, kad pareiškėjo teiginius dėl netinkamos bendrojo naudojimo laiptų techninės būklės patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Atsakymas, kuriame nurodyta, jog operatyviosios kontrolės metu nustatyta, jog bendrojo naudojimo laiptinėje laiptų pakopos nesaugios (akmens masės pakopos susidėvėjusios, vietomis nutrupėjusios, kyla pavojus nukristi ir susižeisti), konstatuotas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas. Nors Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodyta, kad laiptų pakopos sutvarkytos, tačiau teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu laiptai buvo nesaugūs, techniškai netvarkingi.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė atlikti bausmę vėdinamose gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, tačiau sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad langai nebuvo techniškai tvarkingi. Taip pat teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu 1-ojo būrio laiptų pakopos techniškai netvarkingos, nesaugios ir neįrengtos taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kalinimo sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų.

Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 13 punkte nurodoma, kad dušo patalpose turi būti įrengti dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui.

Atsakovės atstovo pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje Nr. 77-1259 nurodyta, kad įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinių įrenginių būklę: dušo santechnika ir dušas yra techniškai tvarkingi. Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti ar užkimšti dušo įrenginiai nedelsiant yra tvarkomi (b. l. 25). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Įvertinęs Pravieniškių PN-AK deklaratyvius paaiškinimus, jog dušų patalpose esantys įrenginiai yra techniškai tvarkingi ir atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad 1-ojo būrio dušinėje ne visos dušų galvutės buvo veikiančios ir kad nusiprausti per 2 valandas dideliam skaičiui asmenų yra sudėtinga ir sukelia diskomfortą. Atsakovės atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, yra pagrindas konstatuoti Aprūpinimo normų 13 punkto pažeidimą ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punktas nustato, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas nurodo, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės – šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. Pravieniškių PN-AK patalpų valymas organizuojamas pagal šios pataisos įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (b. l. 31, 32). Švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų efektyvų užtikrinimą kontroliuoja Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-103 „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas) sudarytos tikrinimo komisijos (b. l. 26–28). Įsakyme aiškiai apibrėžtos komisijų pareigos ir veiklos principai. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį, o 9 punkte nurodyta, kad valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Byloje pateikti Pravieniškių PN-AK atsakymai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui patvirtina, kad skunde nurodomi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 ir 37 punktų pažeidimai pašalinti iki ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 69, 70). Taigi, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pataisos įstaigos pareigūnai neužtikrino, jog 1-ojo būrio patalpose būtų palaikoma švara. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog pagrindo konstatuoti HN 134:2015 34 ir 37 punktų pažeidimą nėra.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovės atstovo atsiliepimą nurodė naujas aplinkybes dėl pasivaikščiojimo laiko, dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Teismas pažymi, kad, pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. <...> Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neteikė teismui patikslinto skundo, teismas bylą nagrinėja pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi priimtą skundą ir pareiškėjo atsikirtimuose į atsakovės atstovo atsiliepimą nurodytų naujų aplinkybių nevertina.

Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK tam tikrais ginčo laikotarpiais neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeisdama Lietuvos higienos normos 12 ir 14 punktų reikalavimus bei Aprūpinimo normų 13 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, įžeidimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą. Taip pat tvirtino, kad dėl netinkamo apšvietimo jis patyrė akių perštėjimą, ašarojimą ir dėl techniškai netvarkingų, nesaugių 1-ojo būrio laiptų pakopų išsisuko koją. Iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažymos Nr. 73(1)-381 (b. l. 22) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Tačiau byloje esantys asmens sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyrių (toliau – ir SPS) dėl skausmo kojos čiurnos srityje, nurodydamas, kad prieš keturias dienas išsisuko koją. SPS gydytojas pareiškėjui diagnozavo (duomenys neskelbtini) (b. l. 94). Nors medicinos įraše nėra tiksliai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas (duomenys neskelbtini), tačiau teismas turi objektyvų pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas traumą galėjo patirti dėl techniškai netvarkingų laiptų pakopų, tai yra dėl konstatuoto Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo. Pareiškėjo skundo argumentai, kad dėl netinkamo apšvietimo jis patyrė akių ašarojimą, perštėjimą, nesietini su netinkamu patalpų apšvietimu, t. y. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimu, kadangi asmens sveikatos istorijoje esantis įrašas patvirtina, kad akių ašarojimas ir perštėjimas jam pasireiškė dėl alergijos (b. l. 92). Taigi teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmą, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra pagrindo atsakovės atstovo pareigūnų elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Kaip jau minėta, viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai (neveikimas) – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų, diskomfortą, skausmą bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismas vertina, kad pareiškėjas, laikytas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, patyrė neturtinę žalą. Dėl Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė ne tik dvasinių išgyvenimų, bet ir fizinį skausmą, todėl, teismo vertinimu, teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui Pravieniškių PN-AK neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.