- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-34-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Teisėjų Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutriene
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-34-115/2010
Teisėjas Giedrius Avinas Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.,75.8.,75.9., 78.2; 122.21;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2010 m. sausio 18d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m.birželio 3 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. N2-248-724-2009 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir rentos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. S. ieškiniu ir patiklsintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu sudarytą 2002-08-10 Visagino savivaldybės administracijos CM skyriuje, akto įrašas Nr. 109; nustatyti nepilnamečio sūnaus N. S., gimusio 2004-06-08 gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti nepilnamečio išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 600 Lt; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti ieškovei rentą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022-06-08; padalinti santuokoje įgytą turtą; pakeisti šalių pavardes; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2; 69).
Nurodė, jog atsakovas šeimą paliko 2008 m. spalio mėn., tačiau jau kelis mėnesius iki to šeimoje gyveno epizodiškai. Atsakovas šeima nesirūpino, neteikė jokios paramos, epizodiškai dalyvavo vaiko išlaikyme, su vaiku nebendravo, tik po ieškinio pateikimo į jos sąskaitą pervedė 600 Lt vaiko išlaikymui. Ieškovė teigė, kad vienai išlaikyti nepilnametį vaiką sudėtinga, nes nors ir turi tinkamą išsilavinimą ji uždirba vidutiniškai apie 1100 Lt. Iš šios sumos tenka išlaikyti šeimos būstą, vaiką, save pačią. Papildomai dirbti negalinti dėl vaiko mažametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimais (b.l.23-24; 73-74) su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutiko, t.y. manė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nesutiko su turto masės nustatymu, t.y. teigė, kad į dalintino turto sąrašą nebuvo įtrauktas bendrai iki santuokos įgytas butas; nesutiko dėl rentos buvusiai sutuoktinei priteisimo; sutiko skirti vaiko išlaikymui 150 Lt. Su kitais ieškovės reikalavimais sutiko.Teismo posėdžio metu sutiko su visais ieškovės reikalavimais išskyrus reikalavimą dėl rentos priteisimo. Paaiškino, kad ieškovė turi du aukštuosius išsilavinimus, yra vokiečių kalbos mokytoja, todėl gali pati save išlaikyti, susirasdama geriau apmokamą darbą arba dirbdama papildomai. Pripažino, kad 2008 metais paliko šeimą ir išėjo pas kitą moterį.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m.birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; N. S. ir A. S. santuoką, sudarytą 2002-08-10 Visagino savivaldybės administracijos CM skyriuje, akto įrašas Nr. 109, nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei N. S. paliko ikisantuokinę pavardę–K., atsakovui A. S., esamą- S.; priteisė iš atsakovo rentą ieškovei po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022-06-08; nustatė nepilnamečio sūnaus N. S., gimusio 2004-06-08 gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymui mokėti po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; padalino šalių santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisiant: skalbimo mašiną, minkštą baldų kampą, kompiuterį, fotoaparatą, sieninę spintą, vaizdo grotuvą, vaizdo grotuvą; atsakovui priteisiant: automobilį Ford Siera valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nešiojamąjį kompiuterį, muzikinį centrą; priteisė iš atsakovo 344 Lt ieškovės naudai jos sumokėtą žyminį mokestį ir į valstybės pajamas 117 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalį bei 11,50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 85-88).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas palikdamas šeimą, neprisidėdamas prie bendrų šeimos interesų ir kito sutuoktinio interesų tenkinimo, nesirūpindamas šeima, netinkamai elgdamasis, išardė šeimą, todėl konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (LR CK 3.60 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, jog atsakovas sutiko, kad jam liktų automobilis, nešiojamasis kompiuteris ir muzikinis centras, o visas kitas turtas atitektų iškovei. Teismas sprendė, jog atsakovas prezumpcijos, numatytos LR CK 3.72 str. 2 d. nenuginčijo, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei išlaikymas nereikalingas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai rentą, tenkintino atsižvelgdamas į LR CPK 12 str. CPK 178 str.,182 str. 4p.
Teismas nustatė, jog šalių pajamos yra apylygės, tačiau iš atsakovės gaunamų pajamų atėmus išlaidas būtinas skirti vaiko poreikiams tenkinti ir būstą išlaikyti sprendė, kad liekanti suma leidžia patenkinti tik minimalius ieškovės poreikius, o tai neatitinka jos socialinės padėties, yra nepakankama turimų žinių tobulinimui ir siekimui didesnio pajamų šaltinio. Teismas sprendė, kad 200 Lt dydžio piniginė išmoka ieškovei bus pakankama parama tam, kad ji galėtų oriai dalyvauti visuomeniniame ir bendruomeniniame gyvenime.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 104-105), kuriuo prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m.birželio 3 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, mano, kad teismas nenagrinėjo visų aplinkybių, privertusių atsakovą palikti šeimą, neapklausė jo nurodytų liudytojų. Mano, kad teismas neteisėtai priteisė rentą ieškovei, motyvuodamas, kad taip ji galėtų oriai dalyvauti visuomeniniame ir bendruomeniniame gyvenime. Mano, kad LR CK tokių pagrindų dėl rento skyrimo nenumato, to nenumato ir kiti įstatymai. Atsakovo teigimu, klausimas dėl turto padalijimo nebuvo nagrinėjamas teismo posėdyje, nespręstas klausimas dėl buto, televizoriaus, fotoprinterio. Nesutinka su vaiko išlaikymui priteistos sumos dydžiu, nes jo bedarbio pašalpa 2,5 karto mažesnė už ieškovės gaunamą atlyginimą.
Ieškovė N. S. atsileipimu į apeliacinį skundą (b.l. 114) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovas sutiko su 600 Lt suma vaiko išlaikymui. Dėl rentos jai skyrimo, mano, kad atsakovas nenuginčijo CK 3.78 str. įtvirtintos prezumpcijos, nes ieškovė augina bendrą jos ir atsakovo vaiką. O dėl rentos dydžio nurodė, jog augindama mažametį vaiką negali papildomai dirbti vakarais ar savaitgaliais, nes privalo šį laiką skirti vaiko auklėjimui, gi vaiko tėvas vaiko auklėjime beveik nedalyvauja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, o bylą grąžinti pirmos intancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau kolegija sprendžia, kad panaikinti visą skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą pagrindo nėa, todėl naikintina tik jo dalis, kurioje yra išspręstas turto padalinimo klausimas, kadangi teismas neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo atsiliepime nurodytu santuokos metu įgytu turtu ir jo verte. Taip pat yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei yra priteista renta ir pakeisti sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo priteista sūnaus išlaikymui kas mėnesį 600Lt, kadangi teismas netinkamai aiškino, taikė įstatymą ir vertino byloje esančius įrodymus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija atskirai pasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių kaltės.
Atsakovas A. S. teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės N. S. kaltės, tačiau kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad atsakovas pripažista, jog jis 2008m. paliko šeimą ir išėjo pas kitą moterį (b.l. 23, 83). Be to, kad atsakovas nesirūpino šeima bei jos išlaikymu patvirtina byloje esantys įrodymai apie teiktą paramą, o taip pat duomenys apie 2008 metais atsakovo gautą darbo užmokestį ir pinigines išmokas (b.l.53-55, 56-63). Tuo tarpu ieškovė charakterizuojama teigiamai (b.l. 75), o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės girtavimą, netinkamą sutuoktinės ar motinos pareigų vykdymą (CPK 178str.). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir skundą šioje dalyje atmeta (CK 3.27str., 3.60str.2d.).
Dėl rentos priteisimo.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su atsakovei priteista renta iki sūnus pilnametystės. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad renta ieškovei priteistina CK 3.72str.2d. pagrindu. Tačiau kolegija pažymi, kad šio straipsnio pagrindu renta ieškovei galėjo būti priteista tik tuo atveju, jeigu ji augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką ir yra nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra sveika, darbinga, turi du aukštuosius išsilavinimus, dirba ir augina vaiką, kuris lanko darželį (b.l. 7, 15). Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, o reikalavimas dėl rentos priteisimo atmestinas (CPK 330str.).
Dėl išlaikymo sūnui priteisimo.
Pirmos instancijos teismas atsakovo nepilnamečio sūnaus N. S. , gim. 2004m., išlaikymui priteisė kas mėnesį po 600Lt , tačiau su šia suma nesutinka apeliantas.
Kolegija pažymi, kad pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Šio straipsnio paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė nenurodė, o pirmos instancijos teismas faktiškai nieko nepasisakė apie reikalingo išlaikymo dydį nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir tėvų turtinę padėtį. Kolegija sprendžia, kad teismas visiškai nepagrįstai iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė kas mėnesį po 600Lt, nes atsakovas asiliepime į ieškinį nurodė, kad jis sutinka mokėti po 150Lt, o mokėti daugiau sutikimo neišreiškė. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo posėdžio protokolas, kuriame nėra fiksuota, kad atsakovas nepalaikė savo atsiliepime nurodytų aplinkybių ar pakeitė nuomonę ir sutiko mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 600Lt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 10 punktą tėvų turtinė padėtis nustatoma ne tik pagal gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą, tame tarpe ir nekilnojamąjį turtą. To paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11 ir 12 punktai nurodo, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis visais atvejais turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teisėmis turi butą, nes jį įgijo iki santuokos sudarymo(b.l.4,10-11), be to ji dirba ir 2008 metais iš priskaičiuotos su mokesčiais 20819Lt darbo užmokesčio sumos į rankas per mėnesį gavo vidutiniškai 1319Lt pajamų (b.l. 15). Atsakovas iki atleidimo 2009-01-05 dirbo VĮ Ignalinos AE ir gavo didesnį uždarbį, o taip pat jam buvo išmokėta nemažą išeitinė pašalpa. Tačiau nuo 2009-01-19 atsakovas yra registruotas darbo biržoje ir jam mokama 1041,60 dydžio socialinio darudimo išmoka, kuri mažėja (b.l. 25, 52-55, 107). Iš darbo biržos rašto matyti, kad atsakovas aktyviai ieško darbo savarankiškai, domisi įsidarbinimo galimybėmis ES(b.l. 55). Tai rodo, kad atsakovas nevengia pareigos teikti išlaikymą sūnui ir nori įsidarbinti, tačiau jo dabartinė turtinė padėtis neatitinka galimybės mokėti kas mėnesį sūnaus išlaikymui po 600Lt, nes kitų pajamų, išskyrus gaunamų išmokų iš valstybės, neturi. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovės ir atsakovo sūnus N. S. yra 6 metų amžiaus, lanko darželį, sportinių šokių sekciją, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis serga ar turi kitų poreikių, kurie skiriasi nuo įprastinių ir jų tenkinimui yra reiklaingos papildomos lėšos. Tuo tarpu pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vieno vaiko poreikiams tenkinti atitinka minimalią mėnesinė algą (MMA), kuri 2009 m. sudaro 800 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad protinga ir teisinga priteistina suma, kuria atsakovas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, yra 400Lt, kadangi ieškovė faktiškai gauna didesnes pajamas ir turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo ne mažesne suma. Tai rodo, kad abiejų tėvų skiriamų lėšų( 800Lt) turi pakakti tenkinti ikimokyklinio amžiaus vaiko minimalius poreikius, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326str.1d.3p.).
Dėl turto padalinimo.
Kolegija pažymi, kad santuokoje įgytas turtas turi būti padalinamas vadovaujantis CK 3.81-3.100 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, o teismas santuokos nutraukimo bylose turi būti aktyvus (CPK 376str.). Tuo tarpu šioje byloje pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino atsakovo atsiliepimuose nurodytų aplinkybių dėl santuokoje įgyto didesnės apimties turto, jo vertės ir nesiūlė šalims pateikti su juo susijusius įrodymus ar teikti savarankiškus reikalavimus (dėl turto(buto) ar jo dalies pripažinimo sutuoktinių jungtine nuosavybe) ir bylą šioje dalyje išnagrinėti laikantis įstatymo reikalavimų. Kad dalinant turtą teismas nesiaiškino svarbių aplinkybių ir nebuvo aktyvus, patvirtina teismo posėdžio protokolas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad byla turto padalinimo dalyje yra išnagrinėta pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, o byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327str.1d.2p.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis iš dalies naikintinas ir keistinas (CPK 326 str.1d. 2, 3 ir 4p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. turėtų būti perskirstytos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsisžvelgiant į išnagrinėtų ir patenkintų reikalavimų apimtį. Tačiau kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje turi būti perskirstytos išnagrinėjus visus reikalavimus, todėl jų priteisimas paliktinas pirmos intancijos teismui, kuriam byla turto padalinimo dalyje yra perduodama nagrinėti iš naujo(CPK 93str.4d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Panaikinti iš dalies Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m.birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-248-724-2009, t.y. panaikinti sprendimo dalį dėl rentos priteisimo ir priimti naują – ieškinį šioje dalyje atmesti; panaikinti sprendimo dalį dėl turto padalinimo, o taip pat bylinėjimosiš išlaidų priteisimo, ir bylą šioje dalyje perduoti tam pačiam teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo.
Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteismo ir iš atsakovo A. S. priteistą kas mėnesį 600,0Lt periodinių išmokų sumą sūnaus N. S. išlaikymui sumažinti iki 400,0Lt.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.