Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos- valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovei A. G. ,

asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, J. Š., jos atstovui advokato padėjėjo Dainiui Mažyliui,

išnagrinėjusi J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, išsituokusios, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka nebaustos administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. , būdama J. Š. įmonės savininkė, vykdydama darbdavio funkcijas, 2012-01-05 leido dirbti bare , esančiame (duomenys neskelbtini). A. T., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties , neįregistravus jos darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikus antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus tapatybę patvirtinančio dokumento ( darbo pažymėjimo) bei neinformavus VSDFV Panevėžio skyriaus. Tuo J. Š. pažeidė Darbo Kodekso 98 str.1 d. 1p., 99 str.1, 2 ir 3 d. reikalavimus ir padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str.1 d.

Motyvuojamoji dalis

Inkriminuotas J. Š. pažeidimas įrodytas VDI darbuotojų, atlikusių patikrinimą teismo posėdyje apklaustų A. S., J. P., R. T. paaiškinimais , J. Š. ir A. T. rašytiniais paaiškinimais, 2012-01-30 Nelegalaus darbo tyrimo aktu ( b.l.7-8, 13-14).

VDI atstovė A. G. nurodo, jog 2012-01-05 patikrinimo metu J. Š. alaus bare buvo rastas dirbantis A. T., kuris , būdamas už baro , aptarnaudavo klientus: imdavo iš jų pinigus ir įpildavo alaus į bokalus, o VDI darbuotojams pardavė du puodelius kavos, už kuriuos jis paėmė pinigus, įmušė į kasą ir išdavė čekį. A. T. dirbo be darbo sutarties ir neatlikus kitų būtinų darbuotojo įdarbinimui veiksmų . A. T. dirbti leido J. Š., jos nurodymus A. T. vykdė . DK 99 str. yra nurodyta, kad rašytinė darbo sutartis turi būti pasirašyta iki darbo pradžios ir įteikta darbuotojui. Už tai yra atsakingas darbdavys.

J. Š. paaiškino, kad A. T. yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu daugiau kaip 3 metai, veda bendrą ūkį, tačiau jis bare nedirba, o ateina tik palošti šaškėmis. Rašytinis paaiškinimas buvo surašytas taip kaip diktavo VDI darbuotojai. Pripažįsta, kad A. T. jai padeda bare pagal jos prašymą ir ateina į barą kada nori, nebūtinai kai A. K. nedarbo diena.

J. Š. atstovas advokato padėjėjas D.Mažylis nurodė, kad norint konstatuoti administracinio teisės pažeidimo , numatyto ATPK 41³ str. sudėtį, reikia nustatyti nelegalaus darbo požymius. J. Š. su A. T. gyvena 3 metus, veda bendrą ūkį, nesurinkta jokių įrodymų, kad A. T. dirbo atlygintinai , pagal grafiką. LVAT 2012-04-20 nutartyje išaiškinta, kad sugyventinio darbas kito sugyventinio įmonėje nėra nelegalus darbas. Dėl visų išvardintų aplinkybių administracinė byla J. Š. turi būti nutraukta.

ATPK 41³ str. numato atsakomybę už nelegalų darbą. Atskleidžiant nelegalaus darbo sąvokos turinį , DK 98 str. 1 d.1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, darbas yra dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. DK 93 str. apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. DK 93 str. nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų sąlygų.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 str.nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. Pagal DK 99 str. darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str.1 d.1 p., būtina konstatuoti esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad objektyvieji nelegalaus darbo požymiai nustatyti – A. T. buvo leista atlikti konkrečias darbines funkcijas, o darbo sutartis raštu nesudaryta , darbo pažymėjimas neišduotas, o faktiškai darbai jau buvo atliekami. Nors teismo posėdžio metu J. Š. bei liudytoju apklaustas A. T. neigė, kad jis dirbo alaus bare, tačiau šį faktą patvirtino apklausti VDI darbuotojai A. S., R. T., J. P., kurie aiškiai ir konkrečiai parodė, kokius konkrečiai veiksmus atliko bare A. T.( pilstė alų, imdavo pinigus iš klientų, išvirė ir pardavė kavą ir t. t). Šias aplinkybes patvirtino ir A. T. 2012-01-05 paaiškinimas ( b. l. 13), kuriame aiškiai užfiksuota, kad jis apie mėnesį laiko( nuo 2011-12-01) ateina į kavinę padėti darbuotis J. Š. prie baro, įpila alaus, degtinės, išmuša čekius, pinigus įdeda į kasą. Tą pačią dieną J. Š. savo paaiškinime nurodė, kad A. T. padeda jai dirbti, kai yra daugiau darbo jos prašymu, dirba kitos darbuotojos ( A. K. išeiginių metu). Taigi, išvardinti įrodymai atitinka vienas kitą, neprieštarauja ir faktiškai jų visuma leidžia konstatuoti nelegalaus darbo buvimo faktą. Nors teismo posėdžio metu A. T. ir J. Š. pakeitė savo paaiškinimus ir tvirtino, kad pirminiai paaiškinimai iš jų buvo išgauti VDI darbuotojų grąsinimų ir psichologinės įtakos pagalba, tai laikytina jų iškelta niekuo nepagrįsta versija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu apklausti VDI darbuotojai patvirtino, kad jokio spaudimo nebuvo daroma, nediktuojama, o užduodami klausimai, į kuriuos atsakydami A. T. ir J. Š. surašė savo paaiškinimus. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Tuo labiau, kad A. T. veiksmai alaus bare yra užfiksuoti video medžiagoje, kurioje aiškiai matosi A. T. prie baro pilstantis alų klientams ( jis buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir teismas vizualiai įsitikino, kad tai tas pats asmuo). Taigi, visų surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. T. J. Š. alaus bare 2011-01-05 dirbo, t.y. atliko tam tikras jam pavestas funkcijas ( dirbo prie baro). Iš 2011-07-13 Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ( b.l.29) nematyti, kad A. T. yra visiškai nedarbingas, jo darbingumas ribojamas tik tam tikrais veiksniais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Kaip jau minėta tai, kad A. T. realiai atliko darbines funkcijas byloje įrodyta ir jokių abejonių nekelia, darbas dirbamas susitarus darbdavei J. Š. ir darbuotojui A. T. ir dirbamas konkretus darbas bei sutartu laiku- vietoj A. K. jos išeiginių metu arba esant būtinybei . Kadangi ji dirba barmene , tai ir A. T. atlieka būtent šias darbines funkcijas ir tada, kai jam tai nurodo J. Š.. Taip pat visiškai įrodyta, kad darbo sutartis su A. T. nebuvo sudaryta . Atkreiptinas dėmesys, kad J. Š. ir A. T. yra sugyventiniai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu augina gyvulius ir paukščius, todėl visos faktinės aplinkybės turi būti vertinamos šiame kontekste ne taip griežtai. Įvertinus sugyventinių statusą pilnai suprantama, kad negali būti keliami tokie pat griežti reikalavimai sugyventinio darbinei veiklai, kaip pašalinio asmens veiklai. Tai yra pilnai suprantama, kad sugyventinis, šiuo atveju A. T., ateidavo į darbą, esant reikalui, paprašytas J. Š., jam nebuvo taikomi griežti darbo laiko ir darbinių funkcijų apribojimai ir pan. Tačiau esminis momentas yra tai, kad A. T. atliko konkrečias darbines funkcijas, jas atliko darbo metu ir paklūsdamas darbdavio, t.y. J. Š. nurodymams.

Vienas iš svarbiausių nelegalaus darbo požymių yra jo atlygintinumas. Tiek J. Š., tiek A. T. šio fakto nepripažino ir, matyt reiktų sutikti su atlygintinumo nebuvimu tokiu aspektu , kad iš tiesų A. T. nebuvo mokamas darbo užmokestis kaipo toks. Tačiau tai dar nereiškia, kad šiuo konkrečiai atveju atlygintinumas negali pasireikšti kitais būdais. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. T. darbas buvo atlygintinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, LVAT biuletenis Nr. 7 ) rekomenduoja teismams laikytis praktikos, kad “ veika draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant natūra, įskaitant skolą ir kt. Aplinkybė, kad darbdavys ir dirbantysis susitarė, jog už darbą nemokama arba faktiškai už darbą nemokama, nepaneigia, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai, Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Pvz., dirbama ilgą laiką, kai akivaizdu, kad nemokamai dirbamas konkretus darbas negali būti atliekamas, ir kt. “ Tai reiškia, kad į atlygintinumą žiūrima žymiai platesniu aspektu nei vien tik darbo užmokesčio dalimi. Byloje nustatyta, kad J. Š. ir A. T. yra sugyventiniai, kartu gyvena 3 metai, veda bendrą ūkį, reiškia juos sieja artimi šeimyniniai santykiai, A. T. savo paaiškinime pripažino, kad ateina “padėti” į alaus barą apie mėnesį laiko. LVAT taip pat yra išaiškinęs ( administracinė byla Nr¹⁴³-75/2008) jog esant tarp darbdavio ir darbuotojo giminystės ir šeimyniams santykiams “…paklusimas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbo atlygintinumas turi būti vertinama atsižvelgiant į šį giminystės ryšį (ne toks griežtas šių darbo sutarties požymių traktavimas).“ A. T. nedirba , gauna neįgalumo pašalpą, tai reiškia jog oficialus jo įdarbinimas yra nepageidaujamas dėl socialinių lengvatų. Iš esmės tai patvirtino ir J. Š. rašytiniame paaiškinime išreikšta frazė, kad nėra reikalo A. T. įdarbinti. Ir tai suprantama, nes įdarbinus asmenį, darbdavys privalo mokėti už jį privalomas įmokas valstybei, taigi turi papildomų išlaidų. Dirbant bare sugyventiniui A. T., nesudarius su juo darbo sutarties, J. Š. šių išlaidų neturi,-„ sutaupo“ ir taip išvengia savo prievolių valstybei. Įvertinus bendrą sugyventinių ūkį, vis dėlto manytina, kad J. Š. alaus bare ji kartu su A. T. vykdo bendrą, nors niekur dokumentaliai neužfiksuotą , veiklą , iš kurios gauna tam tikras pajamas kaip šeima ir , jas kartu naudoja, todėl šiuo konkrečiu atveju, laikytina kaip atliekamo darbo atlygintinumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. Š. atstovo nurodyta LVAT 2012-04-20 nutartis byloje Nr.N575-145/2012 savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šios bylos ( šeimos narys dirbo kioske ne darbo metu, padėjo tvarkytis , dirba kitur), todėl neturėtų būti taikoma.

Taigi , J. Š. padarytas pažeidimas atitinka ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Skiriama nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama asmenims nubausti , auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra duomenų apie jos baudimą už analogiškus administracinės teisės pažeidimus. J. Š. dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo neprisipažino, ji neteista, administracine tvarka nebausta, todėl jai skirtina bausmė pagal ATPK 30² str. nuostatas ir skirtina 6500 Lt bauda( 3000 Lt + 10 000 Lt : 2)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30² str., 260, 280 , 287 str., 302⁴ str., 313 str. 3 d. teismas

nutaria:

J. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d. paskirti 6500 ( šešių tūkstančių penkių šimtų ) Lt baudą .

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.