Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. Š., ieškovės atstovui advokatui L. Z., institucijos, teikiančios išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei V. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui E. S. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – telefonu ir viešo paskelbimo būdu.

Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą, kuria palaiko ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, kadangi turi būti ginami vaiko interesai (b.l. 13, 14).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste (LR CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas. Taigi proceso koncentruotumas yra paskesnis po viešojo intereso šeimos bylų nagrinėjimu. Tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, apie bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimą teisme atsakovui buvo žinoma, procesiniai dokumentai (ieškinys) jam buvo įteiktas asmeniškai 2014-11-19 adresu: Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Šaukimai atsakovui buvo siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu: Ignalinos r., (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-26). 2015-01-19 teismas priėmė nutartį dėl atsakovo atvesdinimo į 2015-02-12 d. posėdį (b.l. 29). Iš 2015-02-09 Ignalinos r PK tarnybinio pranešimo matyti, kad atvesdinti E. S. nėra galimybės, nes adresu: Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) , jis negyvena apie metus laiko, jo buvimo vieta nežinoma (b.l. 33). 2015-02-12 teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, o byla sustabdyta (b.l. 35). 2015-05-11 teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, atsakovo paieška nutraukta, Ignalinos r. PK nustačius atsakovo gyvenamąją vietą adresu: Rokiškio r., (duomenys neskelbtini); byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2015-06-09 d. (b.l. 39, 40). Teismo siųstas šaukimas į posėdį grįžo neįteiktas, tačiau atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta telefonu (b.l. 52, 53). Atsakovas į 2015-06-09 teismo posėdį neatvyko, neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodė, todėl teismas nutartimi atsakovui paskyrė 80 Eur baudą ir pavedė Rokiškio r. PK atvesdinti atsakovą į sekantį teismo posėdį 2015-06-29 d. (b.l. 55). Iš Rokiškio r. PK tarnybinio pranešimo matyti, kad E. S. adresu: Rokiškio r., (duomenys neskelbtini, negyvena, nurodo gyvenantis Lazdijų r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 63). Teismas 2015-06-18 nutartimi atsakovo atvesdinimą į 2015-06-29 d. posėdį pavedė Lazdijų r. PK (b.l. 64). 2015-06-29 teisme gautas E. S. paaiškinimas, kad sutinka teismo nurodytu laiku atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti (b.l. 69, 76). 2015-06-29d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kuria šalys kartu su dukra G. Š., buvo įpareigotos nuvykti į ekspertinę įstaigą ne vėliau kaip iki 2015-10-01 (b.l. 71). 2015-08-25 teismo nutartimi E. S. ir ieškovei buvo nustatyta konkreti data, t.y. 2015-09-21 d., nuvykti į ekspertinę įstaigą DNR ekspertizės atlikimui. Ši teismo nutartis atsakovui buvo įteikta asmeniškai (b.l. 80, 85). Apie 2015-10-26 teismo posėdį atsakovui buvo viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą, nes atsakovui siųsti teismo šaukimai teismui žinomais jo gyvenamosios vietos adresais grįžo neįteikti (b.l. 89, 90, 94, 95). Užklausus VSDFV apie atsakovo įdarbinimą, gautas atsakymas, jog atsakovas iki 2015-07-07 d. dirbo pagal UAB „D“ (b.l. 83). Viosos šios išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad atsakovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o tai pripažįstama piktnaudžiavimu procesu, todėl teismas, įvertinęs tokį atsakovo elgesį kaip prieštaraujantį teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui, išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, kadangi tai buvo būtina ieškovės dukters interesais.

Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo matyti, kad G. Š., gim. 2006-04-08, jos motina yra ieškovė L. Z., įrašų apie tėvą vaiko gimimo liudijime nėra (b.l. 7). Iš ištuokos liudijimo matyti, kad 2009-11-09 nutraukta santuoka tarp ieškovė L. Š. ir A. Š. (bl. 8). Iš 2009-10-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukta santuoka tarp ieškovė L. Š. ir A. Š.. Teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta, kad A. Š. dukros G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 300 Lt (b.l. 101-103). Iš 2014-07-29 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad patenkinus A. Š. ieškinį, nustatyta, kad A. Š. nėra vaiko G. Š. tėvas, o G. Š. nėra A. Š. dukra (b.l. 104, 105). Ieškovė su atsakovu turi dar vieną bendrą vaiką – sūnų A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam tėvystė buvo nustatyta 2013-05-29 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 99, 100).

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje kategoriškai teigia, kad šio vaiko tėvas yra atsakovas. Ieškovės paaiškinimai, ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė vaiko pradėjimo laikotarpiu bendravo ir palaikė intymius santykius su spėjamu vaiko tėvu – atsakovu. Tuo tarpu, atsakovas, nors ir žinodamas apie teisme iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, ar paneigiančius patį tėvystės faktą, be to, neatvyko nei į vieną teismo posėdį, neimdavo teismo šaukimų, nevyko į ekspertinę įstaigą atlikti DNR tyrimo. Todėl visos šios byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai vertintini kaip tėvystės įrodymai (CK 3.148 str. 2 d.). Minėti faktai yra pagrindas tėvystei nustatyti, todėl byloje esančių įrodymų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo tenkintinas ir atsakovas pripažintinas G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu (CK 3.146, 3.148 str. 1, 2 d.).

Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. CK 3.192 str. 1 d. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi CK 3.3 str. įtvirtintu šeimos santykių teisinio reglamentavimo principu, ir vienas iš šio straipsnio aspektų yra tas, jog vaiko išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai būtiną minimalų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo lygį. Sutinkamai su CK 3.156 str., tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, atsižvelgia į LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y., išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, kad ir kokie būtų jo poreikiai, nei tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 58 Eur (200 Lt) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą pagrindė būtiniausiomis mėnesio išlaidomis. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo teismui ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo dukrai jokia forma neteikė, nepadėjo jos auginti, o jos finansinė padėtis yra sunki, gyvena iš gaunamų pašalpų, nuosavybės teise neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl teismas nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgia į aplinkybę, kad atsakovas yra gana jauno amžiaus, duomenų, kad būtų nedarbintas, byloje nėra, iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad yra dirbantis (nors ir nepastoviai), todėl pajėgus teikti išlaikymą vaikui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 58 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2014-11-07 iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.).

Ieškovės reikalavimas išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos priteisimo (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str.), tenkintinas iš dalies. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7200 Lt (2085,26 Eur) išlaikymo įsiskolinimo. Kaip matyti iš ieškovės parodymų, ji atsakovui apie dukters egzistavimą pranešė tik 2014 m. vasarą, kai buvo nuginčyta A. Š. tėvystė vaiko atžvilgiu. Iki to laiko, t.y. tėvystės nuginčijimo, išlaikymą vaikui teikė A. Š. pagal 2009-10-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą (b.l. 101-103). Todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarį nuo 2014-07-29 iki 2014-11-06, viso išlaikymo įsiskolinimo priteistina 191 Eur (659,4 Lt).

Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl ji uzufrukto teise tvarko jo išlaikymo lėšas (CK 3.190 str.). Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali kisti (CK 3.201 str.). Priteista suma kasmet yra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Ieškinys patenkintas iš dalies – neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai, o turtinis reikalavimas iš dalies. Ieškinį tenkinus iš dalies (77 %), vadovaujantis CPK 96 str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Šias išlaidas sudaro: 40 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 27 Eur žyminis mokestis už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 67 Eur žyminio mokesčio, 142,73 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 19,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 392 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-11-07 iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui G. Š. įsiskolinimą 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą).

Nustatyti vaiko G. Š. gyvenamąją vietą su ieškove L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, 19,85 Eur (devyniolika eurų 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 142,73 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 73 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.