- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-182-493/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Kęstutis Dargužis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- G. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nuteistas Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta galioti 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 17 d., jos pabaiga – 2018 m. gruodžio 17 d.Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo, Komisijai padarius išvadą, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė G. V. skundą dėl Komisijos nutarimo.Nuteistasis G. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas privalėjo vertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Nuteistojo skunde apylinkės teismui atkreiptas dėmesys, kad nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnyje, nei baudžiamosios teisės bylų praktikoje, nei administracinės teisenos praktikoje pats įvykio vertinimas drausmės komisijoje nėra traktuojamas kaip vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Dėl Komisijos išvadoje minimo nustatytos tvarkos nesilaikymo pataisos namuose nuteistajam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu jis buvo du kartus paskatintas, o tai akivaizdžiai paneigia tiek Komisijos išvadas, tiek teismo motyvus, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Apeliantas skunde pažymi, kad Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendyje buvo numatyta lygtinio paleidimo į laisvę diena – 2015 m. rugpjūčio 18 d. Suderinus nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, nuteistasis teigia šios teisės netekęs, todėl jam paskirta bausmė tapo griežtesnė. Skunde teigiama, kad, nors nuteistajam nustatytas nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys – ankstesnis gyvenimo stilius, tačiau tai neturi lemiamos įtakos taikant lygtinį paleidimą, nes svarbesnė yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Pasak nuteistojo, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, todėl teismo išvada, kad jis nepadarė pakankamos pažangos lygtinio paleidimo taikymui, neatitinka objektyvių aplinkybių. Nuteistasis Kauno apygardos teismui papildomai pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistasis G. V. perkeltas į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui.Nuteistojo G. V. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vienas iš formalių pagrindų lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bausmės atlikimo metu. Šis pagrindas yra nustatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, todėl jo taikymas ar netaikymas nepriklauso nei nuo Komisijos, nei teismo valios. Formalaus pagrindo nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, todėl kitos aplinkybės, susiję su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nevertintinos. Iš byloje esančios išvados apie nuteistojo G. V. individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą matyti, kad nuteistasis nevykdo jam nustatytos priemonės nepažeidinėti nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų. Komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu nuteistajam buvo nustatytos socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, tarp kurių ir rekomendacija nepažeidinėti nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų. Kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, 2016 m. rugsėjo 29 d. G. V. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, dėl ko nuobauda jam nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nepaisant to, kad drausminė nuobauda G. V. už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą nebuvo paskirta, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pilna apimtimi vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos nustatytas rekomendacijas. Tai reiškia, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nėra pagrindo.Kiti nuteistojo skunde pateikti argumentai nenagrinėtini, kadangi, kaip jau minėta, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių nevykdymas užkerta kelią lygtiniam paleidimui, neatsižvelgiant į kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis skunde teigia, kad suderinus jam Švedijos Karalystės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, jam paskirta bausmė tapo griežtesnė, kadangi jis neteko teisės į lygtinį paleidimą, kuris buvo numatytas 2015 m. rugpjūčio 18 d. Su šiuo nuteistojo argumentu nesutiktina, kadangi, perdavus laisvės atėmimo bausmės vykdymą Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 14 straipsnio 8 dalis). Teisę į lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistasis G. V. turi ir, atitinkamai elgdamasis, gali ją įgyvendinti. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį. Nors ši nutartis priimta remiantis kitais motyvais, nei aukštesniojo teismo nutartis, tačiau apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo metu G. V. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo G. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.