- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-1463-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19590-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Autorental“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui V. G. (tretysis asmuo – BUAB „Autorental“) dėl palūkanų, nuostolių iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G., prašydamas priteisti iš atsakovo 13 526,31 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 3064 Lt papildomas išlaidas, 9764,23 Lt palūkanų po sutarčių nutraukimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 791 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Autorental“ sudarė lizingo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas mokės sutartyse numatytas įmokas nustatytais terminais. UAB „Autorental“ nuolat vėluodavo mokėti įmokas, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Nurodė, kad tinkamas prievolių įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis tarp ieškovo ir atsakovo V. G.. UAB „Autorental“ nevykdant įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas sutartis vienašališkai nutraukė. Ieškovas turi teisę reikalauti palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos – 9764,23 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad turtas parduotas patiriant nuostolį, ieškovas turi teisę reikalauti padengti nuostolį iš turto pardavimo, kuris sudaro 13 526,31 Lt. Taip pat vadovaujantis Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 p., ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti 3064 Lt dydžio patirtas papildomas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą, prašydamas pripažinti laidavimo sutartis Nr. LT045455L, LT045456L, LT058354L negaliojančiomis. Nurodė, kad iki 2008 m. vasario mėn. buvo UAB „Autorental“ direktoriumi ir akcininku, turinčiu 47 proc. bendrovės akcijų. Sutiko, kad su ieškovu pasirašė laidavimo sutartis. 2008 m. vasario mėn. S. R., bendrovės akcininkas, atšaukė atsakovą iš UAB „Autorental“ direktoriaus pareigų ir paskyrė eiliniu vadybininku, o 2008 m. rugsėjo 16 d. gavo pranešimą apie atleidimą iš darbo. Paskyręs atsakovą vadybininku, S. R. perėmė visus buhalterinius dokumentus, sutartis su partneriais bei lizingo sutartis. Kontroliuoti lizingo sutarčių vykdymo eigos negalėjo, nes tokia informacija jam nebuvo teikiama. CK 6.80 str. 1 d. nustato kreditoriaus pareigą suteikti laiduotojui informaciją apie užtikrintą prievolę tiek šiai atsirandant, tiek ją vykdant. Jokios informacijos atsakovas negavo. S. R. ne kartą keitė lizingo sutarčių sąlygas ir mokėjimo grafikus. Laidavimo sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo laikas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus 2 metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Laidavimo sutartį Nr. LT062730/L pasirašė 2007-10-23, ieškinį gavo 2010-11-21. Mano, kad atsakovo pasirašytos laidavimo sutartys yra negaliojančios. Nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą laikoma, jog visi šios įmonės įsipareigojimų vykdymo terminai pasibaigė. Todėl visiems asmenims laidavusiems už bankrutavusios įmonės įsipareigojimus ieškinys gali būti reiškiamas per tris mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo dienos.
Tretysis asmuo BUAB „Autorental“ pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog sutinka su pareikštu ieškiniu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė dubliką, prašydamas ieškinį tenkinti. Nurodė, kad V. G. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad iki 2010-11-18 kreipėsi į ieškovą dėl informacijos suteikimo. UAB „Swedbank lizingas“ 2010-11-25, t. y. vieną dieną anksčiau, nei buvo parengtas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, gavo V. G. interesus atstovaujančio advokato prašymą dėl dokumentų pateikimo ir jų kopijų padarymo. Akivaizdu, kad lizingo bendrovė atsiliepimo surašymo dieną negalėjo būti parengusi atsakymo į atsakovo prašymą. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl CK 6.88 str. ir 6.89 str. taikymo. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Laidavimo sutartimis šalys aiškiai sutarė, jog sutarčių galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartis. Nurodė, kad pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 16 str., nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Tačiau pasibaigę skolų mokėjimo terminai nereiškia prievolės pabaigos.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. pateikė tripliką, prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad S. R., eidamas UAB „Autorental“ direktoriaus pareigas, 2008-03-20 pasirašė Priedą Nr. 1 prie lizingo sutarčių, kuriuo neteisėtai atsakovo vardu pratęsė lizingo sutarčių terminą ir nustatė naujus įmokų grafikus. Apie šiuos esminius pasikeitimus atsakovas nebuvo informuotas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad buvo gautas V. G. sutikimas. Atsakovas 2009-08-10 kreipėsi į UAB „Swedbank lizingas“ su prašymu išduoti visą informaciją apie UAB „Autorental“ vardu sudarytas sutartis, įmokų mokėjimo grafikus, bet ieškovas pateikė tik 2008 m. pakeistus lizingo sutarčių įmokų grafikus. 2010-11-18 atsakovas pateikė prašymą dėl visų dokumentų, susijusių su atsakovo ir solidariai atsakingo antro laiduotojo S. R., bet ieškovas pateikė tik atsakovo vardu sudarytas laidavimo sutartis. Nurodė, kad nesutinka su pateiktais reikalavimais. Pagal CK 6.87 str. 4 d. laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolės sąlygos ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie transporto priemonių nepriklausomą rinkos vertės nustatymą turto pardavimo metu, kad apie turtą buvo skelbta viešai, rengtas pardavimo konkursas ar kitu būdu bandoma parduoti transporto priemones už nustatytą rinkos kainą. Ieškovas, realizavęs automobilius už daugiau nei 1/3 mažesnę sumą negu jų pirminė rinkos kaina, nepagrindė jokiais dokumentais parduotų automobilių rinkos vertės sumažėjimo pardavimo metu. Tiek transporto priemonių įkainojimo, tiek jų perleidimo procedūros metu ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo, neinformavo atsakovo apie vykdomas procedūras, dėl ko atsakovas negalėjo daryti įtakos transporto priemonių pardavimo kainai. Nurodė, kad laidavimo sutarčių 21 p. nustatė laidavimo galiojimo terminą. Pagal šį punktą laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartis. 2010-01-04 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autorental“. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 16 str., nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. CK 6.88 str. 1 d. nustato, kad laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Ieškinys atsakovui pateiktas praėjus 10 mėn. nuo pagrindinės prievolės pabaigos. Tuo remiantis, atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir laikyti laidavimo sutartis pasibaigusiomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. G. 13 526,31 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 3064 Lt papildomų išlaidų, 9764,23 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 791 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė iš atsakovo 17,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad tretysis asmuo tinkamai nevykdė prievolių pagal lizingo sutartis, nustatytais terminais nemokėjo įmokų. Lizingo sutarčių 11.2.3 p. nurodyta, kad klientui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti grąžinti ieškovui turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Grąžintas turtas pagal sutartį Nr. LT045456 buvo parduotas už 20 661,16 Lt (be PVM), pagal sutartį Nr. LT048354 – už 18 181,82 Lt (be PVM), pagal sutartį Nr. LT045455 – už 20 000 Lt (be PVM). Nurodė, jog nekilo ginčo, kad likutinė (neišpirkta) turto vertė, atitinkamai, buvo 29 128,86 Lt, 23 148,53 Lt ir 20 091,90 Lt, vadinasi, perleidus turtą liko nepadengta 13 526,31 Lt turto neišpirktos vertės. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti šios vertės iš lizingo gavėjo. Lizingo sutarčių 11.3 p., klientas įsipareigojo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Kadangi ieškovas patyrė 3064 Lt išlaidų, susijusių su automobilių perleidimu, todėl lizingo gavėjas turi atlyginti ieškovui šiuos nuostolius. Konstatavo, jog aplinkybė, kad per 3 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą trečiajam asmeniui įsiteisėjimo atsakovui nebuvo pareikštas ieškinys, ar ta aplinkybė, kad nuo laidavimo sutarčių sudarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, priešingai nei teigia atsakovas, nedaro laidavimo pasibaigusiu. Atsakovo argumentai, kad ieškovas realizavo automobilius už daugiau kaip 1/3 mažesnę negu rinkos kaina, nėra pagrįsti įrodymais, todėl atmestini (CPK 178 str.). Argumentai, kad trečiojo asmens vadovui pratęsus lizingo sutarčių terminą ir nustačius naujus įmokų mokėjimo grafikus bei negavus atsakovo rašytinio sutikimo, dėl ko laidavimas baigėsi CK 6.87 str. 4 d. pagrindu, nepagrįsti. Laidavimo sutartimis atsakovas laidavo pagal prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartis su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais (1 p.), rašytinio laiduotojo sutikimo lizingo sutarčių pakeitimams laidavimo sutartys nenumatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CK 6.87 str. 4 d. laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kitą. Laidavimas nesibaigtų tik tuo atveju, jeigu laidavimo sutartyje būtų įtvirtinta sąlyga, kad visos lizingo sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks keitimas neturės įtakos laiduotojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Šioje byloje laidavimo sutartyse tokių nuostatų nėra, todėl konstatuotinas CK 6.87 str. 4 d. pažeidimas. Lizingo sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, buvo pakeistos ne tik kad nesant atsakovo rašytinio sutikimo, bet ir V. G. nieko apie tai nežinant. Svarbi aplinkybė ta, kad lizingo sutarčių pakeitimuose, preambulėje, kurioje nurodomi bendrovės rekvizitai bei ją atstovaujantis asmuo, yra įrašyti žinomai melagingi duomenys, t. y. priede, kuris sudarytas 2008-03-20, preambulėje atsakovas nurodytas kaip UAB „Autorental“ direktorius, nors tuo metu jau buvo atleistas iš pareigų. Parašas pakeitime yra ne atsakovo, o naujojo direktoriaus, nenurodant nei jo vardo, nei pavardės. Lizingo sutarčių pakeitimais buvo iš esmės pakeistos prievolės ir rezultatas buvo akivaizdžiai nepalankus laiduotojui, nes iš esmės buvo pratęstas lizingo sutarties terminas, įmokų grafikus pratęsiant nuo dviejų iki penkerių metų. Daugiau negu dvigubai pratęsus įmokų grąžinimo terminus, galutinė suma pagal lizingo sutartis padidėjo, kadangi palūkanos skaičiuojamos ne už du metus, o už penkis metus. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, siekė nuslėpti lizingo sutarčių pakeitimus, nes su ieškiniu nepateikė priedo, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys. Remdamasis CK 6.88 str. 1 d. prašo taikyti senaties terminą. Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad prievolė nebuvo pasibaigusi, o senaties termino ieškovas nepraleido, papildomos išlaidos yra priteistos nepagrįstai, o palūkanų dydis pažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyrą ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Pirmosios instancijos teismas priteisė 3064 Lt papildomų išlaidų. Ieškovas tokį reikalavimą grindė lizingo sutarčių 11.3 p. Nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi, taip pat tai, kad ieškovo patirtos išlaidos yra papildomos savo prigimtimi. Ieškovas papildomas išlaidas kildina iš susitarimo dėl nuostolių atlyginimo, tačiau tai yra savarankiškas reikalavimas, o išlaidų atlyginimas nebuvo sulygtas sutartimi. Ieškovo reikalaujamos priteisti palūkanos (9764,23 Lt) beveik lygios lizingo sutartimi neišmokėtai sumai (13 526,31 Lt). Šalių susitarimas dėl palūkanų neatitinka sąžiningumo kriterijų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad lizingo bendrovė turi teisę reikalauti, kad klientas atlygintų dėl lizingo sutarčių nutraukimo lizingo bendrovės patirtus nuostolius, t. y. nuostolius patirtus iš turto pardavimo, papildomas išlaidas ir negautas pajamas – palūkanų įmokas po sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, jos apeliantas neginčijo reikalavimo priteisti nuostolius iš turto pardavimo, UAB „Swedbank lizingas“ dėl šio reikalavimo nepasisakė. Nurodė, kad pagal CK 6.87 str. 4 d. laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Šiuo atveju laidavimo sutarčių 1 p. šalys aiškiai susitarė, jog laiduotojas įsipareigoja įvykdyti UAB „Autorental“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas kliento pagal lizingo sutartis su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais. Laidavimo sutarčių 14 p. numatė, kad lizingo bendrovės ir kliento papildomais susitarimais gali būti papildomos ir keičiamos lizingo sutarties sąlygos. Taigi jau sudarant laidavimo sutartis apeliantas sutiko, jog ateityje lizingo sutartys gali būti papildomos ar keičiamos, t. y. sutiko su visomis tokių pakeitimų pasekmėmis. Apeliantas visiškai nepagrįstai lizingo bendrovę kaltina siekiu nutylėti esmines bylai aplinkybes ar melagingų duomenų įrašymu į sutartis. Visų pirma, skirtingai nei nurodo apeliantas, lizingo sutartys buvo sudarytos ne dviejų, o trijų metų laikotarpiui. 2008-03-20 buvo pasirašytas priedas Nr. 1 prie lizingo sutarčių, kuriuo, kliento prašymu, sutarčių terminas pratęstas 2 metų laikotarpiui. Nepaisant to, kad preambulėje UAB „Autorental“ direktoriumi nurodytas atsakovas, susitarimą pasirašė direktorius S. R.. Susitarime yra ne tik naujojo direktoriaus parašas, bet ir jo ranka įrašytas vardas ir pavardė. Prie ieškinio buvo pateikti nauji įmokų mokėjimo grafikai ne dėl to, jog lizingo bendrovė siekė nutylėti kažkokias aplinkybes, o todėl, kad tai yra paskutiniai ir aktualūs įmokų grafikai, iš kurių galima nustatyti reikalaujamas priteisti sumas. Nesutinka su apelianto pozicija dėl CK 6.88 str. 1 d. taikymo. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Šiuo atveju laidavimo sutarčių 21 p. šalys aiškiai susitarė, jog sutarčių galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartis. Lizingo sutarčių 11.3 p. nurodytas, jog klientas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Tiek lizingo sutarties, tiek CK nuostatos numato, kad dėl lizingo sutarties nutraukimo UAB „Swedbank lizingas“ patirti nuostoliai privalo būti atlyginti visiškai. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas padengti palūkanų įmokas nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos reiškia lizingo bendrovės grąžinimą į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu UAB „Autorental“ būtų tinkamai įvykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs sutartis, laiku ir tinkamai mokėjęs sutartines įmokas, lizingo bendrovė būtų gavusi tokią pačią sumą palūkanų įmokų, kokią ji reikalauja priteisti iš atsakovo. Nurodo, kad apeliantas neginčija to, jog ieškovas turi teisę reikalauti palūkanų įmokų. Apeliantas ginčija sutartimis sulygtų palūkanų dydį, nurodydamas, jog jos yra aiškiai per didelės. Pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo palūkanų dydžio, o CPK 312 str. numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų ir niekaip nepagrindžia kodėl lizingo sutartimis sulygtos 6 mėnesių EURIBOR + 2,5 proc. palūkanos turėtų būti laikomos aiškiai per didelėmis, pažeidžiančiomis ne tik šalių interesų pusiausvyrą, bet ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, reikalaujama palūkanų suma nėra beveik lygi lizingo sutartimis neišmokėtai sumai, nes neišpirkta turto vertė yra ne 13 526,31 Lt, o 85 395,77 Lt.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ir tretysis asmuo UAB „Autorental“ 2007 m. sausio 25 d. sudarė lizingo sutartis Nr. LT045455 ir Nr. LT045456, o 2007 m. kovo 15 d. lizingo sutartį Nr. LT048354, pagal kurias ieškovas įsipareigojo nupirkti sutartyse nurodytą turtą (automobilį Opel Meriva, Opel Zafira, Opel Meriva Enjoy) ir perduoti jį naudoti bei valdyti trečiajam asmeniui, su sąlyga, kad šis sutartyje numatytais terminais mokės įmokas (b.l. 5-10, 16-21, 27-32). 2008 m. kovo 20 d. buvo pasirašytas priedas Nr. 1 prie lizingo sutarčių, kuriuo buvo pratęsti lizingo sutarčių terminai (b.l. 96). Tinkamas prievolių įvykdymas pagal lizingo sutartis buvo užtikrintas 2007 m. sausio 25 d. laidavimo sutartimis Nr. LT045455/L, Nr. LT045456/L ir 2007 m. kovo 15 d. laidavimo sutartimi Nr. LT048354/L, sudarytomis tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo V. G. (b.l. 11-12, 22-23, 33-34). Nustatyta, kad tretysis asmuo tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko 2009 m. vasario 4 d. lizingo sutartys buvo nutrauktos (b.l. 39).
Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys ir priteista iš atsakovo, kaip laiduotojo, 13 526,31 Lt nuostolio iš turto pardavimo, 3064 Lt papildomų išlaidų bei 9764,23 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad laidavimas, remiantis CK 6.87 str. 4 d. bei CK 6.88 str. 1 d., baigėsi, taip pat apeliantas ginčija priteistas papildomas išlaidas (3064 Lt) bei palūkanas (9764,23 Lt).
Dėl CK 6.87 str. 4 d. ir CK 6.88 str. 1 d. taikymo
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas V. G., laidavęs už BUAB „Autorental“ prievolių tinkamą įvykdymą, skundu prašo taikyti CK 6.87 str. 4 d., motyvuodamas tuo, kad tretysis asmuo pratęsė lizingo sutarčių terminą, o toks pakeitimas buvo nepalankus laiduotojui, be to, apie lizingo sutarčių keitimus laiduotojas nebuvo informuotas. CK 6.87 str. 4 d. numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kitą. Nustatyta, kad atsakovas V. G. laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Autorental“, už kurį laiduojama, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas lizingo gavėjo pagal lizingo sutartis su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais (laidavimo sutarčių 1 p.). Laidavimo sutarčių 14 punktas numatė, kad lizingo bendrovės ir UAB „Autorental“ papildomais susitarimais gali būti papildomos ir keičiamos lizingo sutarčių sąlygos. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, laidavimo sutartimis jis laidavo už lizingo sutartis su visais jų tolimesniais papildymais ir pakeitimais, todėl CK 6.87 str. 4 d. nuostata šiuo atveju netaikoma.
Apelianto teigimu, pagal lizingo sutartis Nr. LT045455 ir Nr. LT045456 įmokas reikėjo grąžinti iki 2009 m. sausio 25 d., o pagal lizingo sutartį Nr. LT048354 – iki 2009 m. kovo 15 d., todėl prašo taikyti CK 6.88 str. 1 d., kadangi šalys susitarė dėl terminuotos prievolės.
Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (terminai) (CK 6.88 str., 6.89 str.). Terminuoto laidavimo atveju laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 str. 1 d.). Neterminuoto laidavimo atveju, t. y. kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui (CK 6.89 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sudarytose laidavimo sutartyse buvo nurodyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (laidavimo sutarčių 21 p.). Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos (šiuo atveju lizingo) grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1d., 6.156 str. 4 d., 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009). Pažymėtina, kad laidavimo sutartimi užtikrinamas prievolės įvykdymas, todėl lizingo sutarčių nutraukimas nesąlygojo prievolės ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas atsakovo V. G. skundo argumentas dėl CK 6.88 str. 1 d. taikymo.
Dėl papildomų išlaidų ir palūkanų
Skundu atsakovas neginčija priteistų 13 526,31 Lt nuostolių iš turto pardavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Tačiau skundu apeliantas nesutinka su 3064 Lt papildomomis išlaidomis, teigdamas, jog ieškovas turi įrodyti, kad tokios išlaidos buvo sulygtos sutartimi, taip pat nesutinka su priteistomis 9764,23 Lt palūkanų įmokomis, teigdamas, jog jos yra aiškiai per didelės.
Lizingo sutarčių 11.3 punktu tretysis asmuo BUAB „Autorental“ įsipareigojo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. CK 6.574 str. numato, jog kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogiška nuostata numatyta ir lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 punkte. Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai.
Kaip matyti iš teismui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, ieškovas už turto pardavimą patyrė 3064 Lt papildomų išlaidų, todėl šios išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš atsakovo. Taip pat nustatyta, kad lizingo sutartimis šalys buvo sutarusios dėl 6 mėnesių Euribor + 2,5 proc. palūkanų (lizingo sutarčių specialiosios sąlygos). Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas padengti palūkanų įmokas nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos reiškia lizingo bendrovės UAB „Swedbank lizingas“ grąžinimą į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu tretysis asmuo BUAB „Autorental“ būtų tinkamai įvykdęs prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Kitaip tariant, jeigu tretysis asmuo būtų tinkamai vykdęs sutartis, laiku ir tinkamai mokėjęs įmokas, ieškovas būtų gavęs tokią sumą palūkanų įmokų, kokią reikalauja priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias palūkanų įmokas priteisė iš atsakovo.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 312 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. G., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neginčijo lizingo sutartimis sulygtų palūkanų dydžio.
Apelianto teigimu, 2008 m. kovo 20 d. lizingo sutarčių pakeitimų preambulėje, kurioje nurodomi bendrovės rekvizitai bei ją atstovaujantis asmuo, yra įrašyti žinomai melagingi duomenys, t. y. atsakovas V. G. nurodytas kaip UAB „Autorental“ direktorius, nors tuo metu jau buvo atleistas iš pareigų. Tačiau nepaisant to, kad 2008 m. kovo 20 d. priedo Nr. 1 prie lizingo sutarčių preambulėje UAB „Autorental“ direktoriumi nurodytas atsakovas, susitarimą pasirašė direktorius S. R.. Susitarime yra ne tik naujojo direktoriaus parašas, bet ir jo ranka įrašytas vardas ir pavardė (b.l. 96).
Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamam materialinių ir procesinių teisės normų taikymui bei aiškinimui. Apelianto V. G. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.