Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo H. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad E. S. yra pareiškėjo H. S. sūnus. E. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Po E. S. mirties liko palikimas - 3/8 dalys buto su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teisiškai registruotos palikėjo E. S. vardu. Kitos 5/8 dalys šio buto su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teisiškai registruotos pareiškėjo H. S. vardu, ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas H. S. trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po savo sūnaus E. S. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, gyvena palikimą sudarančiame bute, juo naudojasi, rūpinasi kaip savo turtu, prižiūri, moka mokesčius, tačiau paveldėjimo dokumentų nesutvarkė dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas H. S. gavo VĮ „Turto bankas“ raštą dėl paveldėjimo procedūrų atlikimo bei kreipėsi į Šiaulių miesto 6-jį notaro biurą. Notaras pareiškėjui išaiškino, kad jis yra praleidęs trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl mirusio sūnaus palikimo priėmimo. Notaras patarė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė mirusio E. S. palikimą. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų E. S. palikimo priėmimo ar atsisakymų faktų. Todėl pareiškėjui H. S. būtina teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas H. S. trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po palikėjo E. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad E. S. yra pareiškėjo H. S. sūnus. E. S. nuosavybės teise priklauso - 3/8 dalys buto su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 5/8 dalys buto su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuosavybė teise priklauso pareiškėjui H. S.. Pareiškėjo sūnus E. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus sūnui pareiškėjas ir toliau naudojosi butu, gyveno jame, rūpinosi jo priežiūra, mokėjo mokesčius. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad E. S. nebuvo sudaręs testamento, palikimo niekas nėra priėmęs.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.)

Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad po E. S. mirties pareiškėjas, kaip buto su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalies bendrasavininkas, juo rūpinosi kaip savu. Dalis turto registruota mirusio E. S. vardu dalis pareiškėjo vardu. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškimui. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad E. S. nebuvo sudaręs testamento. Niekas po E. S. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusio sūnaus E. S. palikimą H. S. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sūnaus E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.