Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis L. S. kaltas neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad praeitais metais birželio 13 d. jam paskambino draugas A. A. ir pasakė, kad pas dėdę A. V. yra atsikraustęs kažkoks asmuo gyventi. Šį asmenį vadina „(duomenys neskelbtini)“, bet jo vardo ir pavardės tuo metu nežinojo. Neprieštaravo, kad šis ten gyventų, nes galvojo, kad vis tiek išeis. Praėjo dar kelios dienos, buvo birželio 15 d., ir grįžus iš po darbo jam vėl paskambino draugas A. A.. Pasakė, kad pas dėdę namuose baisiai „latravoja“. Tada jie su drauge M. M. pavalgę sėdo į mašiną ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu galėjo būti po 18 val. Nuvažiavus pamatė, kad pradarytas langas, girdėjo, kad kažkas viduje šneka. Patempė už durų, tačiau jos buvo užrakintos. Tada pabeldė ir jam duris atidarė dėdė ir A. kartu. Jie buvo girti. Dar net neįėjęs jis pradėjo moralizuoti. Įėjęs pamatė, kad virtuvė buvo netvarkinga, mėtėsi „bambaliai“, stovėjo kibiras su išmatomis. Nuėjo į kitą kambarį, kur dabar gyvena jo dėdė A. V. su A. R., ir ten buvo baisi netvarka bei baisus kvapas. Nuėjo į kitą kambarį, kur būdavo jo „babos“, kuriai anksčiau iki šios mirties priklausė namas, kambarys. Tame kambaryje buvo A. Š.. Iki to momento, kai atvažiavo pas dėdę, A. Š. jis nepažinojo. Yra matęs šį dirbantį pas patėvį, kai rinko kiaušinius, bet su A. Š. nebuvo bendravęs. Jis pasižiūrėjo, kad prie A. Š. ant grindų prikratyta pelenų, primėtyta nuorūkų, „bambalių“. Tada pasakė, kad A. susirinktų daiktus ir varytų lauk. Į šiuos jo žodžius Š. linktelėjo. Tada jis nuėjo pas dėdę į virtuvę. Šnekėjo su dėde, kad šis malkų nesusineša jau kelis mėnesius. Bešnekant pamatė, kad Š. neina, tai dar kartą nuėjo pas šį į kambarį. Vėl pasakė, kad susirinktų daiktus ir eitų iš namų. Š. paprašė, kad palauktų, nes norėjo išgerti alų, bet tada jis paėmė A., kuris sėdėjo ant lovos, už kažkurios rankos, už dešinės ar kairės – pasakyti negali, ištempė į lauką per visus namus ir kokius tris metrus nuo namo ant žolės bei paliko sėdintį. Š. dar paprašė, kad paduotų batus, nes batai buvo prie pat lauko durų. Tad jis šiuos batus išspyrė lauk. A. susirinko batus bei dar prašė, kad A. paduotų telefoną, bet jis pasakė, kad Š. pats nueitų ir susirinktų savo daiktus bei daugiau čia negrįžtų. Tada Š. nuėjo, susirinko daiktus ir išėjo. Jis dar pašnekėjo su dėde A., kuris dar poros eurų paprašė. Išėjus A. Š., jis kartu su M. M. išvažiavo pas draugą A. A., kur pakalbėjo apie 15 minučių ir grįžo namo. Parvažiuodamas dar paskambino mamai ir pasakė, kad išvijo tą „latrą“.

2.1.Patikslindamas gali pasakyti, kad A. Š. paėmė už dilbio (rodo į riešą). Nuo lovos iki tos vietos, iki kurios vilko, galėtų būti koks 13–14 metrų. Kai tempė, A. Š. su užpakaliu vos ne ant žemės buvo ir su kojomis prisilaikė, bet buvo nugara į žemę, tačiau galva su grindimis nekontaktavo. Gali papildyti, kad iš pradžių, kai tik įėjo į kambarį, tai pamatė, jog A. Š. rankos buvo sužalotos – buvo labai didelės mėlynės ant rankų. Tuo metu buvo vasaros laikas, tai buvo gan šviesu namo viduje, nors užuolaidos buvo užtrauktos.

2.1.1. Jo parodymai yra kitokie nei dėdės A. V., nes kaime šneka, o ir pats dėdė taip pat šneka, kad šiam pasakyti taip liepė policija, o jeigu būtų taip nepasakęs, tai patį būtų uždarę. Dėdei leido pasirinkti. Apie šias aplinkybes A. V. taip sakė ne jam, bet visiems taip sako. Dėl A. Š. nustatytų sužalojimų mano, kad šis jau buvo sužalotas iki jam atvažiuojant, nes, kaip ir nurodė, ant rankų buvo matyti mėlynės. A. Š. galvoje sužalojimų nematė, jam atrodo, kai atėjo, A. Š. kambaryje buvo su kepure ir buvo nuleidęs galvą, o kieme, kai išvilko, nekreipė dėmesio, nes šis buvo jam neįdomus. Kai A. Š. vilko į kiemą, A. V. ir A. R. turėjo būti virtuvėje prie išėjimo. Dabar tiksliai negali pasakyti, kur šie buvo, nes jau metai laiko praėjo, nelabai pamena, tačiau gali patvirtinti, jog šie matė, kaip išvilko A. Š.. M. M. tuo metu taip pat buvo kažkur netoli ir taip pat viską matė. Laiptelis, per kurį tempė nukentėjusįjį, yra betoninis, tačiau, kai tempė, A. Š. su galva nekontaktavo, bet lietėsi su alkūne. Kadangi jis A. Š. buvo suėmęs už vienos rankos, tai savaime išeina, kad žmogus susisuka, ir tada su alkūne nusibraukė į tą betoną. Negali tiksliai pasakyti, ar tempė suėmęs viena ranka ar dviem rankomis, o ką sakė ir rodė per parodymų patikrinimą, nepamena.

2.1.2. Gali pasakyti, kad iš pradžių jo dėdė A. V. nieko nesakė apie mušimus, o parodymai pasikeitė, kai paskui jo mama buvo nuvažiavusi pas dėdę ir tuo tarpu atvažiavo policija ieškoti dėdės. Tuo metu šis kaime gėrė ir mama jį radusi parsivedė. A. tada papasakojo viską, kaip buvo, kad už rankos ištempė A. Š., bet, kai nuvažiavo į nuovadą, parodymai pasikeitė, pradėjo kalbėti, kad jis tempė nukentėjusįjį už kojų ir mušė. Tokį dėdės parodymų keitimą vertinta kaip norą sau padėti.

2.1.3. Nukentėjusiųjų E. P., D. Š., A. Š. civilinio ieškinio nepripažįsta. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nežino, ar dėl jo kaltės A. galėjo numirti. Šiam jis netrenkė ir jokio smūgio nesudavė, tempiant galva niekur neatsitrenkė.

2.2. Nukentėjusioji E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo asmens nepažįsta. Su mirusiuoju buvo sugyventiniai, jis yra vaikų tėvas. Turi du bendrus vaikus: D. Š. ir A. Š.. A. buvo išėjęs iš jos savaitę laiko iki įvykio. Savaitę laiko jis buvo apsistojęs pas A., kur įvyko visas įvykis. Išėjimo priežastis buvo ta, kad A. ilgą laiką vartojo alkoholį, būdavo, kad „koliodavosi“. Paskutinį kartą, kai grįžo iš darbo, jis buvo girtas, apsižodžiavo, išsikvietė policijos pareigūnus ir paprašė, kad lieptų jam išeiti iš jos namų. Konfliktas tarp jų buvo žodinis. Policijos pareigūnai nuvežė jį ten, kur jis nurodė. Kitą dieną sužinojo, kad jis yra pas A.. Jis ten negyveno, bet dažnai ten eidavo vartoti alkoholį. Jis su savimi nieko nebuvo pasiėmęs. Po kelių dienų jam buvo padavusi persirengti kelnes, megztinį, marškinėlius. Taip pat jis buvo prašęs skutimosi mašinėlės. Pas A. ji nebuvo nuėjusi, jie su A. buvo susitikę autobusų stotelėje birželio 12 d. Dar jis paprašė 20 Eur, tai davė tuos 20 Eur. Kai perdavė daiktus, tuo metu jis buvo pagiringas. Tą dieną ant jo kūno nematė jokių sužalojimo žymių. Paskui būdavo, kad jis rašydavo, skambindavo. Paskutinę dieną, kai grįžo iš A., iš po įvykio jis jai paskambino ir pasakė, kad: „atvarė, sudaužė, išmetė“. Tai dar pasakė jam, kad jis vėl nusišneka ir prisigalvoja. Paskui, maždaug po 10–15 min., pamatė pro langą, kad jis pareina. Pas ją virtuvėje yra toks valgomojo kampas ir jis, kai parėjo, ten atsisėdo, paprašė, kad nesipyktų ir leistų jam eiti gulti. Tada jau atkreipė dėmesį, kad ant jo kojos buvo žaizda ir ant smilkinio. Jis parūkė ir ji leido jam eiti atsigulti tik liepė persirengti, nes jis visas smirdėjo. Jis persirengė, atsigulė ir po kurio laiko, daugiausia po 5 minučių, jis pradėjo smarkiai vemti. Kai jis gulėjo, atkreipė dėmesį, kad dešinėje pusėje prie klubo buvo „guzas“. Prie smilkinio dešinėje pusėje buvo mėlynė. Viskas yra užfiksuota greitosios medikų, nes medikai iš karto viską fotografavo. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Surinko daiktus ir jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Tik kitą dieną sužinojo visą situaciją. Kai pamatė, kad jis yra sužalotas, klausė, kas jam buvo. Jis tik pasakė, kad koks skirtumas, viskas užgis ir kad leistų jam atsigulti. Tuo metu, kai medikai jį išsivežė, jis jau nekalbėjo ir nereagavo. Jos suvokimu, kai jis atsigulė į lovą, paniro į komos būseną. Medikai truko atvažiuoti 15–20 minučių. Medikai dar paklausė, ar jis nevartoja narkotikų. Į namus jis parėjo pagiringas. Jis grįžo vakare apie pusę aštuonių, nes greitoji buvo po aštuonių ir policijos pareigūnai tuo tarpu atvažiavo. Tie rūbai, kuriuos liepė persirengti, jie buvo murzini, su kvapu, nes visą savaitę tų rūbų, kuriuos buvo padavusi, jis nepersirengė. Neatkreipė dėmesio, ar rūbai buvo su krauju. Pareigūnai tuos rūbus apžiūrėjo, pasiėmė. Su nukentėjusiuoju pragyveno nepilnai 13 metų. Išgėręs jis daug keiksmažodžių vartodavo, galėdavo „kolioti“, bet fizinio konflikto nebuvo linkęs provokuoti. Vedė bendrą ūkį, nors A. legalaus darbo nedirbo. Jis eidavo uždarbiauti. Būdavo dirbdavo, būdavo nedirbdavo, nes dažnai vartojo alkoholį. Jie buvo gavę socialinį būstą, tai ji pirkdavo medžiagas, o jis remontuodavo, nes turėjo geras rankas. Būdavo namuose, „pečių“ pakūrendavo. Kai eidavo uždarbiauti, tai dalį gautų pinigų sau pasilikdavo, o kitus jai atiduodavo. Prie vaikų išlaidų jis prisidėdavo. Pinigai buvo bendri ir atskyrimo, kad čia jos, o čia jo, nebuvo.

2.2.1. Byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį. Ieškinio suma susideda iš laidojimo išlaidų, nes gyvena sunkiai, trys vaikai likę, visi pinigai buvo skolinti, nes neturėjo iš ko palaidoti. Prašo priteisti 1190 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos. Iš prašomos priteisti turtinės žalos laidojimo išmoka 392 Eur yra išskaičiuota. Į turtinės žalos sumą įeina tik su laidojimo išlaidomis susijusi suma. Gedulingų pietų nebuvo, nes finansinė padėtis neleido. Po nukentėjusiojo mirties pati kreipėsi į gydytojus ir su vyriausia dukra, nors ir ne tėtis jai buvo, bet pas psichologus vaikšto, nes patyrė didelę traumą. Ji pati gėrė raminamuosius vaistus. Mažiukai nuolat klausia, kada eis pas tėtį į kapines, kada neš per tėčio dieną, gimtadienį atvirutes. Vaikai prisimena. Jie jau nemaži. Mažiausiajai yra 9 metai ir ji viską aiškiai atsimena. D. ir A. vardu prašo priteisti po 25 000 eurų. Kas yra nurodyta prie ieškinio pridėtoje PVM sąskaitoje faktūroje kaip kitos išlaidos, tiksliai nežino, gali būti už papildomas valandas salėje.

2.2.2. E. T. yra A. brolis. Jų santykiai buvo broliški. Susiskambindavo, susirašydavo. Kadangi E. turi sūnų, tai, kai A. būdavo namuose, kai negerdavo, paprašydavo, kad pažiūrėtų mažiuką, kad galėtų dirbti. Nepastovus bendravimas buvo, nes atstumas nemažas, tai daugiausia bendravo telefonu. Ryšys tarp jų buvo. Kai gyveno mieste, E. atvažiuodavo į svečius. Nukentėjusiojo brolis davė laidotuvėms 100 Eur ir vežiojo ją į laidojimo namus. Padėjo psichologiškai. E. T. finansinė padėtis sunkesnė negu jos pačios.

2.2.3. Taip pat gali pasakyti, kad per laidotuves buvo parama iš gyventojų. Buvo surinkta apie 670 Eur. Šita suma nėra išminusuota iš civiliniame ieškinyje prašomos atlyginti turtinės sumos, tačiau neprieštarautų tą sumą išminusuoti. Per laidotuves gautus pinigus panaudojo skoloms atiduoti, nes visi pinigai, kuriuos išleido laidotuvėms, buvo skolinti, kadangi tą dieną, kai sužinojo, kad jis mirė, turėjo tik 5 Eur. Tai, ką gavo iš vokelių, viską atidavė skoloms apmokėti. Jos suvokimu, tie pinigai buvo skirti laidojimo išlaidoms.

2.3. Nukentėjusysis E. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis jam buvo brolis ir artimiausias žmogus. Daugiau nei brolių, nei seserų, nei tėvų nėra. Po įvykio jam paskambino E.. Apie įvykį žino tik tiek, kiek E. pasakojo. Paskutinį kartą iki įvykio su broliu buvo bendravę kažkur prieš mėnesį telefonu. Kai brolis būdavo mieste, tai susitikdavo dažniau, nuvažiuodavo pas brolį. Brolis padėdavo, vaiką prižiūrėdavo, kad galėtų užsidirbti. Kai brolis išsikraustė toliau, tai nebuvo galimybių privažinėti. Kai buvo apsipykę, kai gyveno mieste, nuveždavo valgyti, duodavo pinigų, kai galėdavo, tai padėdavo. Brolis važiuodavo į priklausomybės centrą gydytis nuo alkoholizmo, tai kai atsiguldavo į ligoninę, padėdavo, kiek galėdavo. Žino tik apie kelis pykčius, kai brolis gyveno su E. P.. Žino, kad porą kartų buvo apsipykę. Pykčiai būdavo dėl brolio girtavimo. Prie brolio laidotuvių prisidėjo 100 Eur ir važinėjo laidotuvių reikalais, tai daug išleido kurui. Tada jo paties finansinė padėtis buvo prasta, neturėjo, kas iš pašalinių žmonių padėtų.

2.3.1. Teikia ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, o turtinės žalos neprašo. Po brolio mirties į daktarus nesikreipė, vaistų nevartojo, bet naktimis sapnuoja košmarus. Vaistai, kuriuos gėrė, nereceptiniai, juos pats įsigijo ir juos vartojo porą savaičių. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos.

2.4. Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnėnas, o mirusį A. Š. pažinojo – buvo draugai. A. Š. pas jį neapsigyveno, turėjo savo namus, bet ateidavo kiekvieną dieną į svečius. Pas jį namuose A. Š. niekada nenakvodavo – ateidavo, pabūdavo per dieną, kartais vakare, bet išeidavo į namus. Nebūdavo taip, kad kažkokiu laikotarpiu pas jį gyventų ar nakvotų jo namuose. Tą dieną, kai A. Š. buvo išprašytas iš jo namų, ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant pareigūnams, nurodė, kad tai buvo birželio 15 d. Tada datas geriau prisiminė, dabar jau tiksliai nežino. Įvykio dieną atėjo A. Š., buvo trise – jis, jo draugė A. R. ir A. Š.. A. atėjo apie pietus, buvo blaivus. A. nupirko iš parduotuvės alkoholio ir atsinešė pas jį į namus. A. atsinešė 0,7 l talpos butelį „baltos“ (degtinės) ir alaus. Tą alkoholį gėrė visi trys. Kai išgėrė tą alkoholį, nuėjo miegoti. Jis su A. – į savo kambarį, o A. – ant kitos lovos. Tikslaus laiko nepasakys, buvo vakaras, bet dar šviesu. Sumigo, bet pažadino atvažiavęs L. S.. Gali pasakyti, kad dar iki atvažiuojant L. A. iš nosies bėgo kraujas. Koks tuo metu galėjo būti laikas, dabar nepasakys. L. beldėsi į langą, kad įleistų. Atsikėlė ir L. įleido. L. buvo atvažiavęs su savo drauge M.. Matė, kaip L. griebė A. už kojų ir ištempė lauk, taip pat kaip L. du sykius sudavė smūgius A. per pakaušį. Pirmiau ištempė lauk, o paskui du sykius, būdamas kieme, sudavė per pakaušį. L., paėmęs A. už dviejų kojų, tempė lauk. A. tada buvo ant nugaros. Prieš pradedant tempti, A. sėdėjo ant lovos. L. paėmė už kojų ir pradėjo tempti. Tuo metu jis pats stovėjo prie šaldytuvo bei matė, kaip L. įėjo, priėjo prie lovos, ant kurios sėdėjo A. Š., paėmė šiam už kojų ir pradėjo tempti. Pakeliui betempiant buvo trys slenksčiai ir per juos A. tempė. Vienas medinis slenkstis ir du skardiniai. Prie lauko durų yra cementiniai laiptai. Per juos irgi ištempė ant žolės. Tada tuos smūgius ir sudavė, t. y. ant žolės. Būnant namo viduje, smūgių nesudavė. A. Š. galva, kai jį tempė už kojų lauk, vilkosi žeme. Kai L. S. tempė A. Š., šis nesipriešino, nieko nesakė, bent jau jis nieko negirdėjo. Tuo metu jis nuo A. Š. ir L. S. buvo poros metru atstumu ir viską matė. Jo draugė A. R. tuo metu buvo kitame kambaryje prie šaldiklio. Ji irgi matė, kaip tempė, o jis pats buvo arčiau durų. Tuo metu L. S. draugė M. buvo prieangyje, ji irgi viską matė.

2.4.1. Jo tarpusavio santykiai su L. anksčiau buvo labai geri, o dabar nežino. L. tikrai buvo geras vaikas, dirbo valdišką darbą, ūkininkavo. Nežino, kas šiam užėjo. Prieš kaltinamąjį ar jo mamą nieko neturi. Kai jį apklausė pas ikiteisminio tyrimo teisėją, sakė, kad J. P., L. mama, buvo pas jį atvažiavusi – iškoneveikė ir išvažiavo. Iki to įvykio tarp jo ir L. S. jokių piktumų nebuvo, gerai sutarė.

2.4.2. Tai, ką jis šiuo metu pasakoja teisme, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, tikrai pamena ir to neišsigalvoja. Šiandien yra blaivus, viską atsimena, savo nuomonės nekeis. Savo parodymus, kai realiai rodė su manekenu parodymų patikrinimo vietoje, kur, kaip tempė, irgi teisingai viską parodė. Viską parodė, kur tempė ir kaip tempė. Be tų dviejų smūgių, kuriuos jis matė, daugiau smūgių, kad L. S. būtų sudavęs A., nematė. Lauke Š. sudavė kumščiu į pakaušį porą smūgių. Tuo metu, kai tie smūgiai buvo suduodami, Š. sėdėjo ant žolės. Pasėdėjęs atsikėlė ir išėjo namo. Tuo metu L. S. dar buvo kieme. Kai Š. iš kambario ištempė, jis avėjo batus. Kai A. išėjo, L. su drauge išvažiavo.

2.4.3. Pripažįsta, kad pirmos apklausos metu buvo išgėręs, tačiau jautėsi normaliai. Buvo šiek tiek apsvaigęs.

2.4.4. Gali patvirtinti, kad ant A. Š. kūno prieš tą įvykį nematė jokių sužalojimų. A. jam nieko nerodė, o jis pats nieko nepastebėjo. Ant A. rankos tik pastebėjo mėlynos spalvos tatuiruotę. Paveiksliuko nepamena, ji ėjo per visą ranką. Ant rankų, ant kojų nematė jokių sužalojimų, mėlynių. Taip pat A. jam nesiskundė ir nerodė. Kaip A. buvo apsirengęs, kai L. ištempė, jis nepamena, buvo vasara.

2.5. Liudytoja A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikrai to nebuvo, ir ji tikrai nesakė, kad A. Š. pas juos gyveno. A. Š. pas juos į svečius užeidavo kiekvieną dieną. Atsinešdavo butelį, kurį kartu išgerdavo, ir A. išeidavo namo. Tą įvykio dieną A. Š. atėjo po pietų, tikslaus laiko nepamena. A. Š. atėjo blaivus, ant jo kūno nematė jokių sumušimo, sužalojimo žymių. Jis, kaip ir visada, atsinešė alkoholio, tą dieną atsinešė 0,7 l talpos butelį „baltos“ ir du butelius po 1 l talpos alaus. Namuose buvo trise, tai ji, A. V. ir A. Š.. Tą visą atsineštą alkoholį trise ir suvartojo, t. y. kartu išgėrė butelį degtinės ir du litrus alaus. Daugiau alkoholio nepirko. Su A. V. jie nuėjo prigulti į savo kambarį, o A. Š. liko kitame kambaryje. Sumigus apie 19–20 val. L. pabeldė į langą, o A. tada kartu su ja atsikėlė. A. įleido L., jie nuėjo į tą kambariuką, o ji matė, kaip L. tempė A. lauk. Į lauką ji nėjo ir nieko nematė, kas ten dėjosi. Negirdėjo ir nežino, ar tarp L. ir Š. buvo koks nors pokalbis. Tik girdėjo, kaip L. pasakė: „padarysiu tvarką“. Kai L. atvažiavo, jis buvo piktas. Ji nematė, ką L. veikė, kai įėjo į tą kambarį, kur buvo Š.. Tik matė, kaip L. A. Š. tempė per virtuvę. L. buvo suėmęs už abiejų A. Š. kojų ir jį tempė. Š. tuo metu gulėjo ant rankos. Niekas nieko nekalbėjo. A. nieko nesakė, net nespėjo jie sureaguoti, nes viskas įvyko greitai. Š. galva buvo šiek tiek pakelta, bet tikslios pozicijos negali pasakyti. Tempiant Š. į lauką, yra vienas slenkstis ir laiptai, kuriais reikia nusileisti į kiemą. Kas vyko kieme, nematė, nes nebuvo prie durų priėjusi. Ji liko stovėti namuose – A. už nugaros stovėjo. Nematė, ar A. buvo išėjęs į kiemą. Tik matė, kad po kokių poros minučių Š. atsistojo ir išėjo savo namų link. Per langą jiems gerai matyti, Š. nebuvo niekur pargriuvęs ar pan. Tą dieną, kai jis buvo ištemptas į lauką, jokių kitų rūbų niekas jam neišnešė. Kaip jis buvo apsirengęs, taip jį ir išvilko. Jis sėdėjo, kai L. atvažiavo. Jį vilko su batais. Kai ji jam padavė skudurėlį kraujuojančiai nosiai nusivalyti, jis tikrai avėjo batus.

2.5.1. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta kraujo ant tos lovos, kur Š. miegojo. Tą dieną jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ir ji pati padavė skuduriuką nusivalyti. Tai įvyko tuo momentu, kai baigė gerti alkoholį, dar prieš einant miegoti, jis atsisėdo ant lovos ir susiėmė už nosies, o ji pamatė, kad pradėjo bėgti kraujas.

2.5.2. Gali patvirtinti, kad, kai buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, ji gerai atsimena, buvo tą kartą blaivi, bet dabar jau praėjo daug laiko, ir kažką patikslinti negali. Atliekant pirmąją apklausą buvo pagiringa. Jos klausinėjo, ji pasakojo, ką rašė, dabar nežino.

2.6. Liudytoja M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. Š. nepažinojo, tik buvo mačiusi pas A. namuose, o kaltinamasis L. S. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Birželio 15 d., apie 18 val., su L. sėdo į automobilį važiuoti į (duomenys neskelbtini). Prieš tai tą dieną iš pažįstamų gavo skambutį, kad tuose namuose darosi negera situacija, kad girtaujama, namuose rūkoma. Tą dieną nuvažiavo kartu su S., beldėsi į duris. Duris atidarė A. R. ir A. V.. Jautėsi didelis alkoholio kvapas. Ji su A. ir A. liko koridoriuje, o L. nuėjo į kambarį pas A. ir paprašė, kad šis išeitų iš namų. Buvo matyti daug alaus butelių, cigarečių nuorūkų, buvo prirūkyta. Ką A. su L. kalbėjosi, negali pasakyti, nes buvo toliau, daugiausia kalbėjosi su A., kas tuose namuose darosi, jog nuolatos girtaujama. Bešnekant su A. ir A. L. ištempė A. už rankos į lauką. Tada visi kartu išėjo į lauką. L. paprašė A., kad susirinktų daiktus ir eitų namo. A. paprašė A., kad šis paduotų A. daiktus, tai L. dar išmetė A. batus, A. atnešė telefoną ir A. atsistojo bei išėjo namo. Paskui jie su L. išvyko pas kaimynus B. G. ir A. A., iš kurių anksčiau ir gavo skambutį. Pas juos dar pabuvo apie 10–20 min. ir išvyko namo.

2.6.1. Gali patvirtinti, kad, kai duris atidarė A. kartu su A., jie buvo neblaivūs, buvo sunkios būklės. Nukentėjusysis tuo metu buvo kambaryje. Name yra vienas mažesnis kambarys, vienas didelis ir virtuvė. Nukentėjusysis buvo mažesniame kambaryje. Į tą kambarį nebuvo įėjusi, nuėjo vienas L.. A. ir A. buvo su ja koridoriuje. Kur jie stovėjo, tai buvo matyti pusė mažojo kambario. Matė kambaryje L. šiek tiek iš šono, nukentėjusiojo tame kambaryje nematė. Durų į tą mažąjį kambarį gal net nėra, bet buvo matyti vidus. L. paprašė A. išeiti iš namų: „Ar tu gali, A., išeiti iš namų“, atrodo buvo taip, ir girdėjo, kad A. L. kažką griežčiau atsakė. Paskui matė, kaip L. A. už rankos ištempė iš namų. Negali pasakyti, už kurios rankos buvo suėmęs, bet turbūt ėmė už riešo. A. Š. buvo apsirengęs pilnai, buvo tik trumpomis rankovėmis marškinėliais, ir pamatė ant jo abiejų rankų didžiules mėlynes, nes jai tas vaizdas įstrigo. Labai daug ir didelės mėlynės, tamsios spalvos, pamėlynavę. Ant veido, galvos sužalojimų nematė, nekreipė dėmesio. A. buvo be batų, nes L. paskui jam „kedus“ išmetė į lauką. L. gal kelis metrus nuo namo paleido A., šalia buvo ir malkų krūvelė. Batus numetė kelis metrus, vieną – už A., kitą – šalia. Kai tempė, paliko sėdėti, o paskui A. atsistojo. Gulintį, pusiau sėdintį tempė. Tikrai ne iš jėgos. Kai A. buvo tempiamas, buvo ant užpakalio, beveik gulintis, sėdintis, tokioje pozicijoje. Labiau užpakaliu buvo tempiamas, sėdint. Tokioje pozoje ištempė į kiemą ir L. jį paliko. L. nuėjo paimti batus, o telefoną padavė A.. A. Š. buvo neblaivus. Matė, kaip A. Š. išėjo iš kiemo, nes ji tada buvo prie namų kartu su A.. Tuo metu, galėjo būti apie 19.25 val., dar buvo šviesu. A. Š. neminėjo, kur išeina. Jis kažko telefone ieškojo ir viskas. Tikrai nematė, kad L. A. Š. suduotų tiesioginius smūgius.

2.6.2. Kai L. pradėjo nukentėjusįjį tempti, iš karto jį pamatė. Reikėjo tempti per virtuvę, koridorių ir į lauką. Tempiant į lauką nukentėjusysis buvo sėdintis, nugara į ją. Tuo metu nukentėjusiojo veido nematė. L. laikė A. viena ranka. A. ranka buvo pakelta virš galvos, neužlaužta, taip kaip ji parodė ant manekeno. L. S. buvo ramus, nebuvo supykęs. Kai A. jau buvo ištemptas, L. paprašė, kad pasiimtų daiktus, paprašė A., kad nukentėjusiajam juos paduotų. A. atnešė telefoną, o L. tuo metu paėmė batus ir išmetė, paėmė ir sviedė į lauką. Nežino, kodėl nepadavė žmogui, jis nebuvo supykęs.

2.7. Liudytoja B. G. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad apie patį įvykį dėl mirusio asmens nieko nežino. Ten pati nebuvo. Ją apklausė ikiteisminio tyrimo metu apie tas aplinkybes, kad pas ją buvo atvažiavęs L. su M.. Tą įvykio dieną pas juos atvažiavo L. su M.. M. atėjo pas ją į kambarį, o L. su jos draugu kieme rūkė. Taip ir sužinojo, kad A. Š., kurį ikiteisminio tyrimo įvardijo kaip „(duomenys neskelbtini)“, nes jo tokia pravardė buvo, ir ji jo nei vardo, nei pavardės nežinojo, rado pas A. namuose ir išvarė iš namų. M. pasakė, kaip jis buvo išvarytas, bei nurodė, kad L. jį ištempė už kojų, tačiau apie smūgių sudavimą nieko nesakė. M. minėjo, iš kurių namų ištempė, jai tas namas žinomas, kiek žino, tai A. tuose namuose gyvena sugyventine A. R.. Pati ji gyvena tame kaime ir gerai žino tiek A., tiek jo sugyventinę R. – jie abu yra geriantys asmenys. (duomenys neskelbtini) irgi buvo išgeriantis, yra mačiusi jį girtą vaikščiojantį. Yra pati mačiusi A. Š. pas A. namuose kelios dienos prieš tą įvykį, kai visas susirietęs vaikščiojo. Nepamena, ar M., kalbėdama apie tą įvykį, minėjo, kad ji mačiusi ant A. kūno kokius nors sužalojimus. Ji tikrai kaime girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) mušdavosi su savo sugyventine, bet pati to nematė. Kelios dienos prieš tą įvykį pati buvo mačiusi (duomenys neskelbtini) A. kieme – jis ėjo sunkiai, labai susirietęs. Kažkokių sužalojimų ar sumušimų nepastebėjo. Ji sakė ir L. S., kad buvo mačiusi (duomenys neskelbtini) pas A. kieme. Pasakė, kad jau kelintą dieną mato, jog jo dėdės name padarytas „latrynas“. Tikrai nesitikėjo, kad kas nors blogo nutiks po tokios perduotos informacijos. Jos draugas apie tai pasakė L., kai su juo kalbėjosi telefonu. Kaip reagavo L., ji nežino, nes atsakymo negirdėjo. L. S. charakterizuotų kaip draugišką, mandagų asmenį. Jie yra draugai, bendrauja, ir jokio blogo atsiliepimo negalėtų pateikti.

2.8. Liudytojas A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas apie tas aplinkybes, kai po to įvykio pas jį buvo atvažiavęs L.. Pamena, kad atvažiavo su drauge M., ši užėjo į vidų, o jis su L. liko kieme. L. ir pasakė, kad atvažiavo pas A. V. į namus, rado ten A. Š., kuris savo noru išeiti nenorėjo, todėl ištempė lauk ir išvažiavo. L. neminėjo, kokiu būdu ištempė iš tų namų. Nesakė, kad sudavė kokius nors smūgius. Dar jis pats paklausė, „ar nemušei“, į ką L. pasakė, kad nemušė, tik minėjo, kad ištempė, sėdo į mašiną ir atvažiavo pas jį. Visas tas įvykis buvo apie 19–20 val. Mano, kad L. S. važiavo pas A. į namus todėl, kad sužinojo, jog tuose namuose „landynė“ darosi. Ten buvo L. S. mirusios „babos“ namai. Su L. jis ir pats yra kalbėjęs ir sakęs, kad tuose namuose netvarka, tie „bardakai“ dedasi. Įvykio dieną nekalbėjo, kalbėjosi gal dieną prieš tai. Jis gyvena per du namus nuo A. V. namų ir matė, kad tas A. Š. tuose namuose apsigyveno, nes nuolat ten būdavo. Visi aplink žinojo, kad A. išvijo sugyventinė iš namų ir šis prisiglaudė pas A.. Ten nakvodavo, savaitėmis būdavo. Prieš tą įvykį jam neteko tiesiogiai susitikti su A. Š., tačiau, matė, kaip jis kažkurią dieną ėjo per kiemą į lauko tualetą. Tikrai kokias 10 minučių užtruko. Visa tai stebėjo kokiu 10 metrų atstumu. Nepamena, ar tuo metu buvo sužalotas, nes to nematė. Tik matė, kad jis sunkiai ėjo.

2.9. Liudytoja J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra kaltinamojo L. S. mama, o A. Š. nepažinojo. Gyvena kitame kaime 16–20 km atstumu nuo vietos, kur tas įvykis buvo. Apie įvykį nieko nežino, tik iš pasakojimų. Tą dieną L. grįžo iš darbo. Jam paskambino draugas A. A., jog pas dėdę namuose vyksta „bardakas“, kad pas jį gyvena kažkoks alkoholikas, kad važiuotų darytų tvarką. Ir jai kaimynai skambinėjo ir pasakojo tokias žinias. L. pavalgė, sulaukė grįžtančių iš darbo jos vyro ir savo daugės M.. Apie 18–18.30 val. L. su M. išvažiavo. Po kurio laiko paskambino L. ir pasakė: „mama, padariau tvarką“. Papasakojo, kad nuvažiavęs į tuos namus rado juos geriančius: (duomenys neskelbtini) (A. Š.) rado gulintį lovoje, šiam pasakė: „kelkis ir eik iš čia“, į tai pastarasis atsakė, kad niekur neis, nes turi dar išgerti. Tada L. pasakė, kad šį ištempė lauk. Tada nukentėjusysis išėjo namo, o L. su M. dar nuvažiavo pas draugą A. ir šnektelėjo kelias minutes. Ji dar L. paklausė: „ar mušei“, bet jai jis atsakė, kad nemušė. Paklausė, kaip dėdė, tai pasakė, kad girtas, jog prašė kelių eurų.

2.9.1. Iki to įvykio pas A. V. lankydavosi. Nuvažiuodavo per mėnesį po 2–3 kartus, gavus atlyginimą, nupirkdavo maisto prekių, sumokėdavo mokesčius ir pan. Tas namas yra jos vardu registruotas, ji moka visus mokesčius. Ten A. V. tik gyvena. Kartu su juo gyvena ir A. R.. Jų gyvenimą tame name apibūdintų kaip „bordelį“, nes jie yra alkoholikai. Kiekvieną dieną abu girti. Kiek pažįsta A., kol gyveno su močiute tame kaime, neatsimena, kad A. būtų buvusi blaivi. Kai dėdė su A. pradėjo gyventi, tai ir savo dėdės blaivaus nėra mačiusi. Jos močiutė mirė prieš dvejus metus, pas ją namuose iki mirties gyveno trejus metus. Ir kai ji močiutę parsivežė pas save, A. su A. ir apsigyveno kartu, t. y. maždaug 5–6 metus.

2.9.2. Apie to (duomenys neskelbtini) santykius su sugyventine irgi iš paskalų girdėjo. Jos vyras I. P. kažkuriuo laikotarpiu dirbo kartu su nukentėjusiąja E., žinojo, kad tai yra konfliktiška šeima. Ne kartą yra jai pasakojęs, kad ji labai žiauri moteris. Kartu yra dirbęs su jos vyru ir A.. Jos sūnus tikrai normalus vaikas. Tokioje situacijoje ji ir pati būtų supykusi. Jai atrodo, kad sūnus, nuvažiavęs ir radęs juos visus ten girtus, nelabai ir įsiplieskė, o tiesiog jį ištempė lauk. Jai asmeniškai su (duomenys neskelbtini) (A. Š.) bendrauti neteko. Kartą buvo radusi jį pas A. V. namuose, kai nuvežė šiam valgyti. Tada A. Š. sėdėjo prie „pečiaus“, bet veidą buvo užsidengęs ranka.

2.9.3. Po įvykio pas A. V. lankėsi keletą kartų, kalbėjosi. A. su A. abu tikrai nuoširdžiai kalbėjo ir išgyveno, sakė, kad nori, jog L. paleistų ir pan. Tik patikrinus parodymus vietoje, sužinojo, kokius parodymus davė A.. Tada paklausė, kodėl jis melavo, kadangi girdėjo jo pirminius pasisakymus, t. y. kitą rytą, kai buvo atvažiavusi policija. Ir ji, ir M. girdėjo, kad A. pasakė: „jeigu aš būčiau sakęs kitaip, man būtų blogai“. Tikrai kalba su A. apie parodymus buvo.

2.9.4. Kai L. įvykio dieną grįžo namo, jis papasakojo tą patį, ką pasakojo ir telefonu. Ryte, 4 val., atvykusios pareigūnės pranešė, kad naktį A. Š. atsidūrė ligoninėje komos būsenos. L. buvo labai nustebęs, sakė, kad negali taip būti. Ji tada apie 9 val. nuvažiavo pas A. į namus. Namai buvo nerakinti, juose nieko nebuvo. Jai vaikščiojant po kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė, ar čia gyvena A. V., paklausė, kas ji pati tokia yra. Jie ieškojo A. V. ir A. R.. Jai buvo žinoma, kur jie lankosi, t. y. kur išgėrinėja. Nuėjo ir rado ten juos geriančius. Pareigūnai tuo metu laukė kieme, kai juos parsivedė. Viena iš pareigūnių paprašė papasakoti, kas buvo. Tada A. ir papasakojo, kad jie visi trys gėrė, atvažiavo L., ištempė A., liepė jam eiti namo, šis atsistojo ir išėjo, L. sėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Pareigūnė dar kartą perklausė, liepė pasakoti, kaip viskas buvo. A. vėl tuos pačius žodžius pakartojo. Tada pareigūnė pakeltu tonu pasakė: „gerai, gana išsidirbinėti, važiuojam išsiaiškinti“. Po to karto A. parodymai keitėsi. Tuo metu jokios kalbos apie smūgius nebuvo. A. kažkokiais padrikais žodžiais pritarė A.. Jie abu buvo girti. Kaip suprato, jie abu gėrė per naktį. Iš jų kalbos ir iš jų eisenos buvo galima suprasti, kad jie visiškai girti.

2.9.5. Dėl A. V. sveikatos būklės jai yra žinoma, kad toks atvejis buvo, kai dar „babytė“ buvo gyva, ji skambino jai ir prašė atvažiuoti, nes A. nuo besaikio alkoholio vartojimo pradėjo vaidentis „balti arkliai“. Tada su vyru nuvažiavo, prišnekino A., kad važiuotų gydytis, lydėjo iki (duomenys neskelbtini), ji sutikimą davė ir A. buvo užkoduotas. Jis geria nuo pat vaikystės, serga alkoholine epilepsija. Tokių atvejų daugiau nepasikartojo, tik jį kartais ištikdavo epilepsijos priepuoliai.

2. 10. Liudytojas K. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo kaip ir nukentėjusiojo nepažįsta, giminystės ryšiai nesieja. Buvo birželio mėnuo. Su kolege V. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvusi sugyventinė pranešė, kad atėjo sumuštas sugyventinis. Sakė, kad matyti šonuose „guzai“, mėlynės ant rankos ir panašiai. Su kolege sureagavo į tą įvykį, atvyko jie ir medikai. Buvo sumuštas žmogus, kuris buvo be sąmonės, ir greitoji jį išsivežė į (duomenys neskelbtini). Kas sumušė, tai sugyventinė nieko nepasakė. Paskui aiškinosi įvykio aplinkybes, kur galimai galėjo būti sumuštas, tai sakė, kad tame pačiame (duomenys neskelbtini), jog gyveno savaitę pas pažįstamus. Nuvyko į tuos namus. Ten buvo pagyvenęs vyras su savo sugyventine ir šis patvirtino, kad savaitę laiko gyveno jų kambaryje minėtas asmuo, o paskui atvykęs jų giminaitis – įvardijo L. – nukentėjusįjį išprašė iš tų namų. Apie muštynes tie žmonės jiems nepasakė. Abu tie asmenys buvo neblaivūs. Tie asmenys parodė, kur gyveno nukentėjusysis. Kambaryje buvo alkoholio, tuščių butelių, buvo pakruvinta pagalvė. Daugiau jokių kraujo dėmių nesimatė. Tie asmenys aiškino, kad ištempė nukentėjusįjį iš namų į lauką. Aiškinosi, kaip tempė, bet dabar tiksliai nepasakys, ar už kojų, ar už rankų, tačiau tas asmuo nebuvo gražiai išprašytas. Buvo tempimas. Tas senyvas vyras sakė, kad jie nieko nedarė ir jie nieko nematė. Jie matė tik ištempimą ir daugiau nieko. Tolimesniuose tyrimo veiksmuose nedalyvavo. Iš to namo ir išvažiavo. Paskui atvyko tyrėja įforminti tą įvykį. Iš budėtojo buvo gautas nurodymas apžiūrėti nukentėjusiojo rūbus. Tai darė kartu su kolege, tačiau tų rūbų nepaėmė.

2.10.1. Kai nuvyko pagal iškvietimą, buvo vakaras, gal po 11 val. Nukentėjusysis buvo bute, gulėjo lovoje ir buvo be sąmonės. Mėgino jį kalbinti, tačiau nepavyko. Kartu su medikais ten užėjo. Kai medikai jį apžiūrinėjo, tai ant jo galvos buvo kažkokių sužalojimų. Savo priemonėmis sužalojimų nefiksavo. Bute kartu su nukentėjusiuoju buvo ir jo sugyventinė. Ji buvo blaivi. Daugiau nežino, ar kas nors buvo bute.

2.11. Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju giminystės ryšiai nesieja. Ji dabar tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. L. S. ir nukentėjusiojo A. Š. nepažinojo. Atsimena, kad dirbo naktinėje pamainoje kartu su patruliu K. R. ir buvo gautas budėtojo pranešimas, laiko tiksliai nepamena, bet buvo tamsu, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini). Pranešėja sakė, jog atėjo buvęs sugyventinis ir paprašė nakvynės. Atvykus jų ekipažui, jau buvo atvykęs GMP ekipažas. Užlipus į antrą aukštą, juos pasitiko pranešėja. Jos vardo, pavardės nepamena, ir ši paaiškino, kad sugyventinis atėjo ir pasiprašė nakvynės, nors prieš tai su juo apie savaitę laiko negyveno, nes jis nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad aiškino, jog jis yra neblaivus, sumuštas, bet kas jį galėjo sužaloti, jis jokių aplinkybių neaiškino, tik paprašė nakvynės. Tada pranešėja padavė jam švarius rūbus, kad jis nueitų nusiprausti ir persirengtų, tačiau jis tik persirengė rūbus ir nesiprausė, nuėjo bei atsigulė į lovą. Po kiek laiko pranešėja suprato, kad jam kažkas negerai. Su pačiu nukentėjusiuoju nebendravo, nes nebeišėjo. Jis gulėjo miegamojo lovoje ir knarkė. Nebebuvo ką ten kalbinti. Medikas jį apžiūrėjo. Matė, kad ant nukentėjusiojo rankos ar abiejų buvo mėlynės, nepamena tiksliai. Tas jo kvėpavimas buvo ne kvėpavimas, o knarkimas, jis kvėpavo pilvu. Ji nukentėjusiojo rūbus, kurie buvo įvykio metu, paėmė bei aprašė. Buvo mobilusis telefonas, rūbai. Neatsimena, kokie buvo rūbai. Toliau medikai nukentėjusįjį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o vėliau – į (duomenys neskelbtini). Jie su kolega grįžo atgal į įvykio vietą aiškintis, kaip kas buvo. Grįžo pas sugyventinę pakalbėti ir ji nurodė, kur nukentėjusysis galėjo tą savaitę būti, kai su ja negyveno. Jie su kolega nuvyko į tą vietą ir rado neblaivius vyrą bei moterį, nustatė girtumus ir bandė aiškintis, kas buvo. Pavyko pasiaiškinti, kad buvo atvykusi jauna pora – L. ir M.. Sakė, kad A. Š. gulėjo lovoje ir kad L. jį išvilko iš gyvenamojo namo į kiemą. Sakė, kad vilko už kojų. Nepamena, ar vyras, ar moteris sakė, kad būtų dar kažkaip L. smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Neatsimena, koks girtumas buvo nustatytas tiems asmenims. Jų veiksmai buvo fiksuojami „Body“ kameromis ir pirmame bute, ir name.

2.12. Liudytoja R. R. (buvusi M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju A. Š. nėra pažįstami. Dirbo kitame įvykyje ir sulaukė V. skambučio, jog reikia atvykti apžiūrėti įvykio vietą, nes aptiko dėmių, panašių į kraujo dėmes, o žmogus yra be sąmonės ir išvežtas į ligoninę. Baigus veiksmus su vienu įvykiu, nuvyko į tą įvykio vietą, kur buvo sumuštas nukentėjusysis, kur laikinai gyveno, ir ten sutiko du žmones, giminaičius. Nukentėjusiojo tą vakarą nematė, nes jis buvo išvežtas medikų, ir į tą vietą, kur gyveno jo sugyventinė, nebuvo nuvykusi. Apžiūrėjus įvykio vietą, paėmė pagalvės užvalkalą, ir dar tie giminaičiai sakė, kad buvo atvykęs L. S. ir išprašė tą žmogų iš namų. Pasakė, kad L. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji tada nuvyko pas jį, L. atidarė duris, akivaizdžiai buvo blaivus. Paklausus, kas nutiko tarp jo ir A. Š., jis pasakė, kad jis atvyko į jo mamai priklausančius namus ir išprašė tą žmogų iš namų, paimdamas ir išvesdamas jį iš namų ir palikdamas kieme. Į L. S. namus vyko su kolege S.. Su V. S. bendravo telefonu. Neatsimena tų asmenų vardų, pavardžių, kai nuvyko į įvykio vietą. Buvo du neblaivūs asmenys – moteris ir vyras. Įvykio vietos viduje aplinka nebuvo netvarkinga, tik pačių klausimų sukėlė, kodėl patalynė buvo kruvina. Klausė tų giminaičių, tai jie sakė, kad nukentėjusiajam kraujuodavo iš nosies. Įtardama kažką negero, paėmė tuos užvalkalus. Kruvinas buvo pagalvės užvalkalas ir sportiniai mėlynos spalvos marškinėliai. Tie žmonės sakė, kad marškinėliai priklausė nukentėjusiajam. Daugiau name kraujo dėmių nepastebėjo. Įvykio vietą apžiūrėjo tamsiu paros metu su žibintuvėliu, nes šviesa buvo blanki. Kieme įvykio vietą apžiūrėjo ir ten jokių kraujo žymių nesimatė. Nepamena, ar namo viduje buvo matyti girtavimo požymių. Tiesa, name buvo tuščių alaus butelių ir tame kambaryje, kur gyveno nukentėjusysis. Vyras ir moteris bendravo labai nenoriai. Jie sakė, kad atvyko pažįstamas ir nukentėjusį išprašė iš namų, bet tiksliai, ką darė L., veiksmų neįvardijo. Kokiu būdu išprašė, nesakė. Kai nuvyko pas patį kaltinamąjį, šis sakė, kad išvedė nukentėjusįjį iš namų paėmęs už rankos, nieko apie smurtą neminėjo. Neatsimena, ar L., ar tie kiti asmenys minėjo, kaip nukentėjusysis išėjo, ar liko kieme. Jos apklausoje viskas nurodyta teisingai. Su asmenimis bendravo tik žodžiu, apklausų neatlikinėjo.

2.13. Liudytojas A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Greitosios medicininės pagalbos stotyje, (duomenys neskelbtini) padalinyje, skubiosios medicininės pagalbos paramediku. Pamena, kai teko vykti pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Jie buvo dviese: vairuotojas ir jis. Adreso, kur vyko, nepamena, gatvės nepasakys, žino, kad (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, kvietimas buvo, kad pacientas be sąmonės. Atvykus pacientas rastas lovoje užklotas, be sąmonės. Susitikrino visus parametrus, kurie priklauso, nukentėjusysis sąmonės taip ir neatgavo, todėl jį transportavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, į skubios pagalbos skyrių. Be sužaloto asmens namuose buvo moteris, kaip ji prisistatė, tai nukentėjusiojo žmona. Ji pasakė, kad jie skiriasi ir jis paprašė pernakvoti. Kaip pasakojo ta moteris, tai nukentėjusysis kažkiek laiko pabuvo, paskui pasiskundė, kad jam prastai, skauda galvą ir, jos teigimu, prarado sąmonę. Tuo metu turbūt ji ir kvietė greitąją. Kai klausė, kiek laiko asmuo yra praradęs sąmonę, moteris sakė, kad greitąją pagalbą kvietė, kai vyriškis nebebendravo su ja. Tiksliai to laiko nepasakys, bet taip išeitų, kad prarado sąmonę nuo tada, kai buvo iškviesta greitoji pagalba. Galėjo būti 2023-06-15 23:36. Nuo stoties iki to kaimo nuvažiuoti reikia apie 10 minučių. Dėl sužalojimų moteris minėjo, kad gal prieš kelias dienas asmuo lyg ir buvo sumuštas. Buvo pastebėtos daugybinės hematomos ant kūno, ant kojų, galvoje. Sužalojimus nufotografavo su planšete, nes kiekvienos neaprašysi. Sužalojimų buvo visur. Nuotraukas padarė gal 4, tiksliai nepasakys. Situacija nebuvo išimtinė, kad fotografuotų, bet, kai būna tokios neaiškios aplinkybės, tai būna, jog nufotografuoja, kad būtų kaip įrodymas, jog sužalojimai jau buvo. Galvos srityje, kiek pamena, už dešinės ausies buvo hematomų. Pakaušyje nepastebėjo, kad būtų sužalojimų. Hematoma už dešinės ausies turėtų būti nufotografuota.

2.13.1. Pagal pobūdį hematomos buvo ne pirmos dienos, nes buvo pamėlynavusios. Tiksliai turėtų daktarai pasakyti. Šviežių hematomų nepastebėjo. Visos matomos hematomos plius minus buvo apie vienos dienos senumo, nes visos buvo vienos spalvos. Dėl hematomų dydžio ant rankų nepasakys, tikrai neatsimins, todėl ir fiksuoja, kad būtų aiškiai matyti. Paciento vyzdžius tikrino. Buvo klausimas, ar jį vežti į trečio lygio ligoninę, ar vežti į (duomenys neskelbtini). Vyzdžiai buvo simetriški. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kairysis vyzdys pradėjo plėstis. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių buvo paaiškinta situacija ir skubiai pervežė pacientą į (duomenys neskelbtini) klinikas. Jei vyzdys išsiplečia, tai galvoje yra kažkoks sužalojimas. Jeigu kairysis vyzdys, tai pagal viską dešinėje pusėje turėtų būti sužalojimas. Kurioje konkrečiai vietoje turėtų būti sužalojimas, negali pasakyti, to reikėtų klausti gydytojų.

2.14. Ekspertė S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje atliko A. Š. pomirtinį kūno tyrimą ir pateikė specialisto išvadą. Savo specialisto išvadoje pateiktus atsakymus į pateiktus klausimus patvirtina. Išvadoje buvo nustatyti keturi trauminiai poveikiai. Vertinant sužalojimus mikroskopiškai apžiūros metu, sužalojimai pagal spalvą nesiskyrė. Patikslinimui iš sužalojimų vietų buvo paimti audinių gabaliukui mikroskopiniam ištyrimui, laiko patikslinimui. Visų sužalojimų, iš kurių buvo paimti mėginiai, buvo vienodas laikas.

2.14.1. Ketvirtame išvados punkte kalbama, kad du trauminiai poveikiai šioje vietoje ir du trauminiai poveikiai yra pakaušyje. Vienas pakaušio dešinėje, o kitas kairiojo užausio srityje. Išvadoje yra parašyta, kad du poveikiai – pakaušio dešinė pusė ir kairysis užausis. Poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje padaryta pakaušio dešine puse kontaktuojant su buką briauną turinčiu daiktu, galimai pakopa, slenksčiu, laipto briauna, borteliu ar panašiai, griuvimo ar atsitrenkimo į tokio pobūdžio daiktą metu. Poodinė kraujosruva kairio užausio srityje galėjo būti padaryta pakaušiui kontaktuojant su buku riboto ar neriboto paviršiaus daiktu. Tai irgi galėjo, kaip ir griuvimo metu būti padaryta, ar atsitrenkimo pakaušiu metu. Nebūtinai griuvimą reikia įsivaizduoti, kad griuvo iš savo ūgio. Griuvimas gali būti žemesnis. Kaip liudytojų nurodyta, traukiant nukentėjusįjį iš lovos už kojų ir jam iškrentant iš lovos žmogus atsitrenkė pakaušiu. Aplinkybėse nurodyta, kad jis buvo temptas už kojų, pilvu į viršų per visą namą. Jai taip pat buvo pateiktos nuotraukos, tai ten yra įvairių slenksčių, briaunų, su kuriomis žmogaus pakaušis galėjo kontaktuoti. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad A. Š. sirgo kepenų ciroze ir jam buvo nustatytas kraujo krešumo sutrikimas dėl kepenų cirozės. Dėl to smūgio jėga galėjo būti ir mažesnė, bet galėjo atsirasti smegenų sužalojimų.

2.14.2. Atsakant į klausimą, kurie iš keturių išvardintų sužalojimų buvo susiję su nukentėjusiojo mirtimi ir kurie labiau įtakojo mirtinas pasekmes, galima nurodyti, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu galėjo išsivysti dėl bet kurio trauminio poveikio. Smegenų sumušimo židiniai pagal jų išsidėstymą smegenyse gali būti ir atsitrenkimo pakaušiu, kažkokiu daiktu ar griuvimo metu, kurį nurodė tyrimo metu, koks jis galėjo būti, o sumušimas dešinėje galėjo atsirasti ir tiesiogiai smūgiuojant, tai yra spiriant. Dėl sužalojimų kaktos dešinėje ir dešinio smilkinio srityje esančių poodinių kraujosruvų galima pasakyti, kad tie sužalojimai buvo diferencijuojami su galimais pooperaciniais sužalojimais. Sakykime, darant pjūvį galvoje, atseparuojant minkštuosius audinius, gali užkietėti kraujas toje vietoje, bet buvo padarytos greitosios pagalbos nuotraukos iki patekimo į stacionarą, iki operacijos ir viskas buvo fiksuota. Kaktos dešinėje pusėje yra matoma poodinė kraujosruva ir tarp plaukų irgi matoma poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje. Reiškia, kad sužalojimai yra ne operacijos pasekmė, o trauminio poveikio pasekmė. Atliekant tyrimą jai buvo pateiktos nuotraukos iš greitosios medicinos pagalbos. Jos išvadoje buvo nurodyta, kad buvo pateiktos šešios nuotraukos iš greitosios medicinos pagalbos. Sužalojimai buvo fotografuoti ir autopsijos metu.

2.14.3. Atsakant į klausimą, kad išvados 1 punkte ir dėl kitų 12 trauminių poveikių nurodoma, jog sužalojimai buvo padaryti artimu patekimo į stacionarą metu ir ar galima sukonkretinti šį terminą, galima nurodyti, jog žmogus beveik tris paras išgulėjo stacionare, tai labai sunku histologiškai diferencijuoti. Histologiniam ištyrimui buvo paimti audiniai iš pakaušio kairės pusės, iš pakaušio dešinės pusės, iš dešinio klubo, iš dešinio žasto, iš dešinės pažandės, iš juosmens, ir jų visų laikas yra vienodas, reiškia yra švieži sužalojimai. Kai žmogus yra komos būsenos, daug lėčiau vyksta gijimas, todėl labai tiksliai negalima pasakyti, bet jos tikrai nėra senos, kaip nurodė greitosios pagalbos darbuotojas. Nukentėjusysis gydėsi stacionare, buvo gili koma, tai ląstelinė reakcija praktiškai nesikeičia, todėl nėra labai informatyvu. Atrodo, kad sužalojimai padaryti visai neseniai, bet vertinant, kad ligoninėje niekas nemušė, yra sužalojimai nufotografuoti ir jis atvyksta su sunkia galvos trauma, tai tikrai negalima teigti, kad buvo padaryta prieš parą ar dar anksčiau, nes nėra ir spalvos pasikeitusios. Nėra parašyta, kad jos būtų geltonos ar žalsvai geltonos, tai kas galėtų būti matoma sveikam gyjančiam asmeniui. Čia kalbėjome apie trauminius sužalojimus, kurie galėjo sukelti mirtį.

2.14.4. Atsakant į klausimą, ar tie 12 trauminių poveikių, kurie neturėjo įtakos mirčiai, buvo padaryti tuo pačiu laiku, galima atsakyti, kad histologiškai visi rodo vienodą laiką, tiek pakaušyje, kur buvo sužalojimai, tiek kūne. Nėra pasikeitimų ir išsibarstymo laike, todėl galima teigti, kad jie galimai padaryti vienu metu.

2.14.5. Eksperto P. P. išvada jai buvo persiųsta susipažinti penktadienį. Visų pirma eksperto P. P. išvadoje pastebėjo, kad jis neturėjo Greitosios medicinos pagalbos darytų nuotraukų, įvykio vietos apžiūros nuotraukų, todėl jis vertina tuos du sužalojimus kaktoje ir dešinio smilkinio srityje, kad tai galbūt yra operacijos pasekmė. Greitoji pagalba padarė nuotraukas iki operacijos, reiškia tai yra sužalojimai, o ne operacijos pasekmė, todėl jo išvada šiek tiek ir skiriasi. Dėl trauminių poveikių pakaušyje ji yra atsakiusi tą patį. Tik tiek pastebėjo, kad jis aprašydamas A. V. parodymus nutyli vieną sakinį, jog nukentėjusysis buvo temptas iš lovos ir kad iš jis iš lovos iškrito, o paskui buvo temptas per visą namą. Jis pradeda rašyti, kad buvo tempiamas už kojų per namą.

2.14.5. Atsakant į klausimą, ar žiūrint į trečią P. P. išvados punktą sužalojimų schema yra piešiama prie lavono autopsijos metu, o vėliau galimos klaidos dėl anatominių vietų aprašymo netikslumo, ar galima pakomentuoti, kokios tai klaidos dėl anatominių vietų aprašymo tikslumo, negali pasakyti. Mano, kad geriausias piešinys yra padaryta nuotrauka, kuri tiksliai yra matoma. Schemų ji nepiešia. Tai yra eksperto pasirinkimo teisė piešti ar nepiešti sužalojimus. Seniau buvo privaloma piešti schemas, o dabar fotografuojama, protokoluojama, ir mano, kad tai yra daug objektyviau nei piešinys. Vienkartiniam griuvimui visa visuma sužalojimų nebūdinga. Sužalojimų yra ir priekiniame paviršiuje, ir užpakaliniame paviršiuje, ir įvairiose kūno vietose: rankose, dešinėje, kairėje išsibarstymas įvairiose vietose, kas nėra būdinga vienkartiniam griuvimui.

2.14.6. Ekspertas P. P. teikia kategorišką išvadą, jog sužalojimai būdingi griuviminei traumai, tačiau jis remiasi tuo, kad yra smegenų konfūzinai židiniai. Kas rodo atsitrenkimą pakaušiu į buką daiktą ar paviršių. Jis tik tuo remiasi. Ji tą patį irgi aiškino, kad griuvimo ir atsitrenkimo metu galėjo atsirasti sužalojimų pakaušyje, bet kakta ir dešinys smilkinys tikrai ne dėl griuvimo. Nėra jokių sužalojimų, net nubrozdinimų galvoje, kas labiau būdinga griuvimui. Pakaušio dešinėje pusėje pagal jos aprašomąją dalį yra kaip ir poodinė kraujosruva, atspindinti praktiškai daikto formą. Yra padaryta nuotrauka to sužalojimo, kaip jis atrodo, ir atrodo, kad tai lyg atsitrenkimas į briauną. Apie tai ir aiškino savo išvadoje.

2.14.7. Negalima atskirti, nuo kurio būtent trauminio poveikio išsiliejo kraujas. Sakykime, jei dėl smegenų sumušimo, tai jau išsiaiškinta, kad smegenų sumušimas galėtų atsirasti griuvimo metu, bet būtent dešinės smilkininės dalies intracerebrinė kraujosruva galėtų būti smūgio metu į kaktos ar dešinio smilkinio sritį. Kraujo išsiliejimas gali įvykti nuo bet kurio trauminio poveikio. Aišku, kuo daugiau trauminių poveikių į galvos sritį, tuo didėja tikimybė išsivystyti kraujo išsiliejimui. Niekada nerašoma konkrečiai, visada rašoma ne mažiau ar ne daugiau. Matomi yra keturi trauminiai kontaktai, bet ne kiekvienas trauminis poveikis gali palikti sužalojimą. Jis gali būti nedidelės jėgos ir gali nepalikti sužalojimo.

2.14.8 Kepenų cirozę matė autopsijos metu. Ji visos ligos istorijos neskaitė, bet, kiek prisimena, nukentėjusiajam pilve buvo užčiuoptas „guzas“, dėl to darė echoskopiją, kad pasižiūrėtų, kas ten toks kietas, o tas „guzas“ buvo kepenys. Yra ir histologiškai nustatyta, kad mikroskopinio tyrimo metu nustatyta kepenų cirozė.

2.14.9. Atsakant į klausimą, kaip seniai galėjo būti padaryti mirtini sužalojimai, galima nurodyti, kadangi nukentėjusysis buvo gydytas tris paras stacionare, jam buvo kepenų cirozė, jam buvo koma, tas histologinis vaizdas rodo šviežią traumą, bet jei remtis tik tuo histologiniu vaizdu, tai išeitų, kad jie padaryti ligoninėje, kas yra nesąmonė, todėl ir negalima pasakyti konkrečiai. Jeigu būtų vertinama, kaip greitai vystosi klinikinė simptomatika, tai kol suspaudžiamos smegenys, yra skaičiuojama valandomis. Būtų geriausia, jeigu ligos istorijoje būtų parašyta operacijos protokole tai, ką išoperavo chirurgai. Kaip atrodė kraujo išsiliejimas. Ar šviežias kraujas, ar su krešuliais, ar prilipę, ar neprilipę, bet dabar jie to neberašo savo operacijos protokole. Jie parašo, kad pašalintas krešulys, o jo pobūdis nebuvo parašytas. Tai gal ir padėtų, bet ir tai tiksliai negalima pasakyti, nes organizme viskas ne taip greitai vystosi. Iš viso buvo suskaičiuota 16 trauminių poveikių. Ji paėmė ir iš galvos minkštuosius audinius, ir iš kitų kūno vietų patikslinimui, ir mikroskopinis vaizdas visų tikrintų buvo vienodas. Tai kaip ir tiktų vienam įvykiui. Jeigu būtų skirtingai padaryta, tai tada atsiranda ląstelinė reakcija, atsiranda polimorfonuklearai, ląstelės, kurios pradeda kovoti su uždegimu, kuris atsiranda, pradeda gydyti sužalotą vietą. Šiuo atveju visur vaizdas yra vienodas.

2.14.10. Atsakant į klausimą, kaip mėlynės, kurios nustatytos A. Š., buvo tokios ryškios, jei jos padarytos artimu laiku, galima atsakyti, kad, jei būtų ištikusi koma iš karto po įvykio, tai poodinės kraujosruvos nebūtų tokios ryškios. Pagal visus parodymus, kiek valandų buvo praėję, pagal moters parodymus, kad nukentėjusysis atėjo apie 20 val., greitoji iškviesta apie 11.30 val. vakaro. Tam, kad poodinė kraujosruva išaiškėtų, jai reikia trupučio laiko, o čia jau buvo praėję kelios valandos ir tos kraujosruvos matyti. Kadangi vienos ryškesnės, kitos mažiau ryškios, tai priklauso nuo smūgio jėgos. Jei stipresnis smūgis, tai būna labiau pažeisti audiniai, kraujagyslės, daugiau pakraujuoja į tą vietą ir kraujosruva ryškesnė. Jeigu mažiau pažeidžiama, tai kraujosruva bus mažesnės apimties. Dar, aišku, priklauso ir nuo to, ar minkštųjų audinių yra daug, ar po apačia yra kaulas. Iš to žasto, apie kurį kalbama, buvo paimtas mėginys, tai vaizdas buvo lygiai tas pats. Tikslaus laiko negalima nustatyti, bet tas artimas laikas tai yra nuo kelių iki keliolikos valandų laikotarpiu. Jos ir atsakyta 6 punkte, kad viskas priklauso nuo galvos smegenų traumos apimties, kol prasideda smegenų suspaudimas. Vyzdys pradėjo plėstis, kai žmogų atvežė į stacionarą. Paskui žmogus panirto į komą.

2.14.11. Atsakant į klausimą, ar galima pasakyti, į kokią konkrečiai galvos vietą trauminiai poveikiai buvo nukreipti, galima atsakyti, kad reikia žiūrėti į akto aprašomąją dalį. Ten yra labai tiksliai net centimetrais nurodyta nuo anatominių taškų, kurioje vietoje yra sužalojimai. Specialisto išvados 8-ame puslapyje rašoma, kad pakaušio dešinėje, žemiau išorinio pakauškaulio gumburo, horizontali juostos pavidalo ties vidurio linija siaurėjanti, ryškesniais kraštais, o centre blyškesnė violetinė vidutinio intensyvumo poodinė kraujosruva 9x1,5cm. Kairio užausio srityje, speninės ataugos srityje, už ausies kaušelio, violetinė vidutinio intensyvumo 3x2cm poodinė kraujosruva.

2.14.12.Peržiūrėjus nuotrauką 3c58cb01-2d0d-4fb9-903a-60ea69a70aa9 paaiškina, kad čia yra kairio kelio išorinė sritis. Kairiojo pakinklio išorinėje dalyje 2x2cm raudonos spalvos su epidermio nubraukimu žemyn odos nubrozdinimas jo aplinkoje. Apima šlaunies išorinį apatinį paviršių 12x8cm tamsiai rausvai violetinė netolygiai intensyvi poodinė kraujosruva. Kaip matyti, viršutinėje dalyje pradėjusi ryškėti. Šitas sužalojimas priskiriamas prie 12 trauminių poveikių, neturėjusių įtakos mirčiai.

2.14.13. Peržiūrėjus nuotrauką 7c848a47-43bc-4fc7-bfea-15ea9f29661c paaiškina, kad dešinio žasto srityje matyti dvi poodinės kraujosruvos. Jos aprašomojoje dalyje jos šiek tiek skirsis, kadangi jis pagulėjo dar tris paras ligoninėje. Būtent iš dešinio žasto paėmė mėginį histologiniam ištyrimui. Jo pobūdis buvo toks pat kaip ir galvos.

2.14.14. Peržiūrėjus nuotrauką af823297-cd91-4921-97fd-05ce565d3a43 paaiškina, kad tai yra užausio sritis, apie kurią jau kalbėjo. Apie jį taip pat kalbėjo paramedikas, tik jis sumaišė puses. Jis sakė apie dešinę pusę, bet iš tikrųjų tai buvo kairė pusė.

2.14.15. Peržiūrėjus nuotrauką c3c23a8f-94c1-4f52-b43f-6844e90cfa19 paaiškina, kad čia juosmens kairė pusė. Ji ėmė mėginį iš juosmens dešinės pusės, iš kairės neėmė, bet buvo ir kairėje pusėje. Yra nuotraukų, kad ir dešinėje pusėje yra vienodos.

2.14.16. Peržiūrėjus nuotrauką e48369f8-2175-4286-ba52-737de928c507 paaiškina, kad čia yra kaktos dešinė pusė. Jos darytoje nuotraukoje geriau matyti, kad po plaukais matyti poodinė kraujosruva. Paskui, kadangi dėl galvos traumos autopsijos metu plaukai nukentėjusiajam buvo nuskusti, ta kraujosruva matoma geriau. Ant smilkinio kraujosruva mažiau ryški, kadangi po apačia yra kaulas. Ten galėjo būti mažiau minkštųjų audinių. Be to, viskas priklauso ir nuo smūgio jėgos, nes histologiškai visų laikas yra vienodas. Tyrimo metu jos darytos nuotraukos yra paminėtos išvadoje, jos yra spalvotos, bet su išvada jų nepridėjo. Jos yra tarnybos archyve, bet jeigu yra reikalinga, bus galima jas pateikti teismui.

2.15. Ekspertas P. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuotraukas, pateiktas iš ekspertės, kuri teikė specialisto išvadą, ir darytas greitosios medicinos pagalbos darbuotojo, gavo. Susipažinus su nuotraukomis jo teikta išvada kažkiek keičiasi. Kas liečia kraujosruvą kaktos dešinėje, tai ji matyti greitosios pagalbos nuotraukoje. Dėl dešinio smilkinio, tai per plaukus kraujosruvos jis nemato ir negalėtų pasakyti, ar ji tikrai yra, ar tikrai nėra, kadangi realiai nelabai yra teisė vertinti nuotraukas, darytas ne eksperto. Kadangi kaktoje yra, tai tarsi yra dar vienas trauminis poveikis.

2.15.1. Jo teiktoje išvadoje pirmame punkte buvo nurodyta, kad buvo padaryta trauma dviem trauminiais poveikiais, būdingais griuviminei traumai. Šita išvada nesikeičia, nes dėl šios griuviminės traumos buvo sumuštos galvos smegenys, todėl labiausiai tikėtina, kad tuo pačiu ir išsiliejo kraujas po kietuoju dangalu. Du trauminiai poveikiai yra būdingi griuviminei traumai. Ar nuo griuvimo, ar nuo smūgio sudavimo, negalima atskirti, kadangi nėra sužalojimo smegenyse. Sužalojimas kietu buku daiktu, bet daugiau negali pakomentuoti. Tas pats būtų ir apie smilkinį, jeigu tai tikrai buvo iki operacijos.

2.15.2. Savo išvados 13 punkte nurodė, kad liudytojo A. V. nurodytos aplinkybės dėl padarytų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatitinka nustatytų sužalojimų galvoje. Šį punktą taip pat palieka, nes ten yra aiškūs griuviminės traumos požymiai pakaušio ir užausio srityje. Smūgio sudavimui būtų smegenų sumušimas ties ta vieta didesnis nei priešingoje. Dabar turima tik kontrasužalojimus, vadinamus priešingoje pusėje, smegenų sužalojimus.

2.15.3. Žmogus buvo trauktas, bet pagal nustatytus sužalojimus negalėtų atsakyti, ar buvo trauktas už rankos, ar už kojos. Sužalojimas gali būti padarytas traukiant. Griuviminė trauma nebūtinai gali būti griuvimas iš savo aukščio. Gali būti iš žemesnio. Kiek žemesnis, negalima nustatyti. Priklausytų nuo traukimo greičio ir nuo to, kokie paviršiai. Kitas dalykas, nukentėjusysis turėjo problemų su kepenimis, dėl to galimas greitesnis kraujavimas.

2.15.4. Jo darbo stažas yra nuo 1998 m. Atlieka ir mirusiųjų asmenų apžiūrą. Yra medicinos mokslų daktaras, jo mokslinis darbas buvo apie griuvimines ir kritimines traumas, tai susiję su šios bylos nagrinėjamu dalyku – galvos trauma. Šia tema buvo parašęs metodinį leidinį. Šiuo metu daro ir skrodimus.

2.15.5. Atsakant į klausimą, kad ekspertės pateiktoje išvadoje buvo nurodyti keturi trauminiai poveikiai, o jo išvadoje nurodyta, kad buvo du trauminiai poveikiai, kodėl skiriasi išvados, gali atsakyti, kad kraujosruva po kietuoju dangalu gali išsivystyti nuo bet kurio trauminio poveikio galvos srityje. Jeigu būtų tik kraujosruva po kietuoju galvos dangalu ir nebūtų galvos smegenų sumušimo, tada taip ir galima palikti, kad visi smūgiai į galvą, tai yra bet kuris smūgis į galvos sritį galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu. Dėl to suspaudžiamos smegenys ir buvo reikalinga operacija. Šiuo atveju yra du konkretūs trauminiai poveikiai, kurie yra būdingi griuvimui. Ir tuo pačiu buvo sumuštos galvos smegenys, todėl labiau tikėtina, kad šie smūgiai yra stipresni, dėl to buvo sumuštos galvos smegenys. Tuo pačiu vyksta ir galvos smegenų rotacija, kada išsilieja kraujas po kietuoju dangalu. Todėl vertina, kad labiau tikėtina, jog šiais dviem trauminiais poveikiais. Kitas dalykas, tuo metu neturėjo greitosios medicinos pagalbos nuotraukų, kad kaktoje tikrai yra sužalojimas, o dėl dešinio smilkinio yra atlikta operacija. Tų sužalojimą tada jis iš viso nelabai norėjo vertinti. Dabar dėl kaktos tikrai nekyla klausimas. Ten yra poveikis kietu buku daiktu, bet ar jis suduotas, ar jis atsirado kaktai atsitrenkiant į kietą buką daiktą – neaišku. Ar suduotas smūgiu, ar atsitrenkus, negalima atriboti, kadangi susidaryti kraujosruvai turi būti poveikis. Ar suduosi su ranka, ar su koja įspirsi, ar atsitrenksi su kakta į kietą, buką daiktą – bus kraujosruva. Kai yra smegenyse sužalojimas, tada galima atskirti, ar tai yra smūgis, ar būdinga griuviminei traumai.

2.15.6. Kada buvo padaryti sužalojimai laike išdiferencijuoti negalima. Be to, histologiškai tai prieštarauja objektyviai žinomoms aplinkybėms, kadangi buvo nustatyta, kad be ląstelinės reakcijos tokie sužalojimai būna padaromi šešios valandos iki mirties. Vėliau ateina kiti forminiai elementai ir uždegime jie matomi. Šiuo atveju to nėra, nors jis pragulėjo ligoninėje apie tris paras. Todėl histologija remtis negalima. Kadangi dar yra kepenų pakenkimas, tai kraujosruvos gali nekeisti spalvos arba gali sutrikti spalvos keitimas, pagal tai jie kartais kažkiek orientuojasi. Šiuo atveju realiai negalima apriboti sužalojimų laike. Gali skirtis paromis ir negalima atskirti. Viskas, kas užfiksuota iki patekimo į ligoninę, tie sužalojimai buvo padaryti, bet negalima pasakyti kada. Dar dokumentuose yra problema, kad tiksliai nebūna aprašyta. Operuojant galvą turėjo užfiksuoti kraujosruvą dešiniajame smilkinyje, bet operacijos protokole nebuvo užfiksuota. Negalima nustatyti, kokio senumo mėlynės buvo ant A. Š., nes, jei jis buvo jau prieš parą su padarytomis mėlynėmis, tai vis tiek viskas vertinama vienodai. Galėjo būti ir kelių parų senumo sužalojimų, bet to atskirti negalima.

3. Be nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų asmenų parodymų kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. iš 2023-06-16 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog įvykio vieta yra gyvenamasis vieno aukšto namas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) spalvos, stovi dešinėje pagrindinio kelio pusėje. Namo virtuvės dešinėje pusėje stovi dujinė viryklė, šalia jos pastatytas medinis stalas, ant kurio padėti įvairūs indai, maisto likučiai, o po stalu sudėta daug vnt. tuščių 1 litro talpos alaus plastikinių butelių. Miegamojo kambaryje dešinėje pusėje stovi fotelis, šalia kurio stovi medinė spintelė. Tarp sofos ir spintelės yra sudėti 4 vnt. tuščių 1 litro talpos alaus plastikinių butelių. Miegamojo kambario kairėje pusėje yra pastatyta miegamojo lova, ant jos sudėti įvairūs rūbai, tušti 1 litro talpos alaus plastikiniai buteliai. Šalia lovos pastatytas stalas. Kambario tolimiausiame, kairiajame kampe yra pastatyta rūbų spinta, šalia jos – baltos spalvos spintelė su stalčiais. Ant spintos pakabinta striukė. Prie spintos pastatytas medinis suolas. Priešais, šalia baltos spintelės, yra pastatyta miegamojo lova, ant jos netvarkingai sudėta patalynė, mėlynos spalvos džemperis. Ant pagalvės užvalkalo yra matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Pagalvės užvalkalas yra baltos spalvos su rudų gėlių raštu. Ant šalia pagalvės esančio mėlynos spalvos džemperio taip pat matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Mėlynas džemperis yra vientisas, M dydžio, su gobtuvu. Įvykio vietos aplinka netvarkinga, matomi girtavimo požymiai, daiktai sudėti netvarkingai. Apžiūros metu paimtas mėlynos spalvos džemperis ir pagalvės užvalkalas su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 31–44);

3.2. iš 2023-06-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota papildoma įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu atlikta papildoma namo kiemo apžiūra. Nustatyta, kad aplink gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais tvora neaptverta, aplink namą ir ūkinius pastatus auga gyvatvorė. Įvažiavimai į gyvenamąją teritoriją iš (duomenys neskelbtini) gatvių atviri. Kiemas apaugęs žole. Kiemo teritorijoje tarp ūkinių pastatų ir gyvenamojo namo yra skaldytų malkų krūva, šalia kurios stovi du juodos spalvos plastikiniai kibirai ir mėlynos spalvos plastikinis indas. Tarp medžių yra šulinys. Šalia šulinio stovi medinis suolas, kuris dengtas rudos spalvos dažais. Prie medinio suolo stovi dviratis. Dviračio rėmas dengtas raudonos spalvos dažais. Tarp šulinio ir suolo ant žemės yra baltos spalvos plastikinis indas. Tarp šulinio ir namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), yra žolėje išmintas takelis, vedantis link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerasta. Toliau apžiūrimas namas, kuris medinis, su mansarda, dengtas mėlynos ir rudos spalvos dažais. Įėjimo durys medinės su dviem įleidžiamomis spynomis ir akute. Durys atidarytos. Jų išorė dengta rudos spalvos dažais. Prie durų yra betoninė pakyla. Jos dešinėje stovi baltos spalvos plastikinis kibiras. Apžiūrėjus vizualiai betoninę pakylą, ant jos raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerasta. Namo viduje yra prieškambaris. Jo grindys medinės, dengtos rudos spalvos dažais. Ant grindų yra žalios spalvos guminių batų pora ir geltonos spalvos dažais dengtas puodas su dangčiu. Apžiūrėjus prieškambarį vizualiai ir panaudojus papildomą šviesos šaltinį, raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerasta. Prieškambaryje yra atidarytos medinės durys, vedančios į virtuvę. Virtuvės grindys dengtos linoleumo danga. Virtuvėje prie įėjimo sienos stovi dujinė viryklė, indauja su įvairiais indais ir mikrobangų krosnelė. Prieš indaują stovi medinė taburetė. Dešinėje sienoje yra langas su užuolaidomis. Prie dešinės sienos stovi stalas su įvairiais indais. Po stalu sudėti įvairūs buities daiktai. Prie kairiosios sienos kampe stovi šaldytuvas ir yra durys į svetainę. Prie priekinės sienos stovi koklinė krosnis su namų apyvokos daiktais bei dviem žalios spalvos dažais dengtomis kėdėmis. Ant vienos yra baltos spalvos plastikinis kibiras. Šalia krosnies yra atidarytos medinės durys su stiklu į miegamąjį kambarį. Apžiūrėjus virtuvę vizualiai ir panaudojus papildomą šviesos šaltinį, raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerasta. Miegamojo kambario dydis 3,35 x 3,85 m. Kambario grindys dengtos linoleumo danga. Prie dešiniosios sienos su užuolaidomis stovi medžiaginis fotelis, spintelė su užtiesalu. Ant užtiesalo sudėti įvairūs daiktai. Prie spintelės, ant grindų, sudėti skaidraus plastiko buteliai ir baltos spalvos polietileninis maišelis. Priekinėje sienoje yra langas su užuolaidomis. Prie lango stovi viengulė lova. Prie lovos paklotas kilimas. Lovos viršutinė dalis yra medžiaginė. Ant jos netvarkingai esanti antklodė, mobilaus ryšio telefonas su įkrovimo laidu bei dvi viena ant kitos sudėtos pagalvės. Šalia lovos yra medinė spintelė su užtiesalu. Ant jos sudėti įvairūs daiktai. Priekinės ir kairiosios sienos kampe ant grindų yra čiužinys su užtiesalu. Ant užtiesalo netvarkingai sudėti drabužiai ir patalynė. Kairiojoje sienoje yra uždarytos medinės durys. Durys dengtos baltos spalvos dažais. Prie kairiosios sienos stovi komoda ir drabužių spinta. Ant dešiniosios pusės medinėje pakaboje pakabinti drabužiai. Prie įėjimo sienos, kairėje, yra koklinė siena, prie kurios stovi medinis suolas, dengtas rausvos spalvos dažais. Prie suolo sudėti įvairūs daiktai. Apžiūrėjus vizualiai ir panaudojant papildomą šviesos šaltinį, ant viengulės lovos patalynės dėžės išorės 2,36 m atstumu nuo įėjimo sienos ir 2,83 m atstumu nuo kairiosios sienos yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Kraujo buvimui nustatyti atliktas „Hemastix“ testas, kurį atlikus gauta teigiama reakcija į kraują. Iš dėmių steriliu tamponu paimta nuoplova su kraujo pėdsakais. Nuoplova supakuota į popierinį voką. Vokas plombuotas plomba (duomenys neskelbtini)“. Ant lovos viršutinės pagalvės kairiojo apatinio krašto 0,31 m atstumu nuo priekinės sienos ir 0,57 m atstumu nuo dešiniosios sienos yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kraujo nustatymui panaudotas „Hemastix“ testas, kurį atlikus gauta teigiama reakcija į kraują. Iš dėmių steriliu tamponu paimta nuoplova su kraujo pėdsakais. Nuoplova supakuota į popierinį voką. Vokas plombuotas plomba (duomenys neskelbtini). Ant lovos apatinės pagalvės dešiniojo apatinio krašto 0,76 m atstumu nuo priekinės sienos ir 0,51 m atstumu nuo dešiniosios sienos yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Kraujo nustatymui atliktas „Hemastix“ testas, kurį atlikus gauta teigiama reakcija į kraują. Iš dėmės steriliu tamponu paimta nuoplova su kraujo pėdsakais. Nuoplova supakuota į popierinį voką. Vokas plombuotas plomba (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus miegamąjį kambarį vizualiai ir panaudojant papildomą šviesos šaltinį ant grindų ir kitų objektų raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerasta. Daugiau pėdsakų ar objektų, tinkamų tyrimui, neaptikta, nepaimta (1 t., b. l. 19–30);

3.3. iš 2023-07-10 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota papildoma įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad prie durų esančios betoninės pakylos aukštis – 12,6 cm. Toliau namo viduje yra slenkstis, pro kurį patenkama į prieškambarį. Slenksčio aukštis iš lauko pusės – 11,1 cm, iš vidaus pusės slenksčio aukštis – 3,6 cm. Toliau einant iš prieškambario patenkama į virtuvę, kur taip pat yra slenkstis. Šio slenksčio aukštis iš prieškambario / lauko pusės yra 10,6 cm, slenksčio aukštis iš namo vidaus pusės yra 3,6 cm. Po to einama į kambarį, kuris yra dešinėje pusėje žiūrint nuo virtuvės. Šio tarpdurio plotis 63,6 cm. Užėjus į kambarį matomas fotelis, kurio aukštis 32,6 cm. Taip pat kambaryje stovi viengulė lova, kurios aukštis nustatytas 47,6 cm (1 t., b. l. 45–60);

3.4. iš Specialisto išvados Nr. M 613/2023(02) matyti, kad:

2. A. Š. kūne taip pat konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame klube, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairio sėdmens srityje, juosmens kairėje, krūtinės kairėje, kairiame pakinklyje, kairės plaštakos II-ame piršte, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairio pakinklio srityje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau 12 trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti artimu patekimo į stacionarą metu. Vertinant sužalojimų pobūdį, spalvą, histologinį vaizdą sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pat metu kaip ir išvados I-ame punkte išvardinti sužalojimai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.

3.Atsakyta išvados I-ame ir 2-ame punktuose.

4. Poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje padaryta pakaušio dešine puse kontaktuojant su buku briauną turinčiu daiktu, galimai pakopa, slenksčiu, laipto briauna, borteliu ar pan. griuvimo ar atsitrenkimo į tokio pobūdžio daiktą (-us) metu. Poodinės kraujosruvos kaktos ir smilkinio dešinėje, padaryti kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina, smūgiuojant ranka ar spiriant koja. Poodinė kraujosruva kairio užausio srityje galėjo būti padaryta pakaušiu kontaktuojant su buku riboto ar neriboto paviršiaus daiktu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu ir į skilvelius, dešinės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimas ir intracerebrinė kraujosruva dešinėje smilkininėje skiltyje galėjo išsivystyti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį metu. Kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimas galėjo susidaryti griuvimo ar atsitrenkimo pakaušio dešine ar kairio užausio sritimi metu. Didėjant trauminių poveikių skaičiui į galvos sritį, didėja intracerebrinių sužalojimų galimybė.

5. Atsakyta išvados 4-ame punkte.

9. Esant sužalojimų plaštakose, dilbiuose (poodinės kraujosruvos kairės plaštakos II-ame piršte, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje), neatmestina kovos ar savigynos galimybė.

10. (duomenys neskelbtini) klinikų ligos istorijoje yra įrašas, kad nuo paciento sklinda alkoholio kvapas. Duomenų, kad būtų paimtas kraujas etilo alkoholio nustatymui, nėra.

11. A. Š. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma. Dėl A. Š. gretutinių ligų – kepenų cirozės, trombocitopenijos (sumažėjusio trombocitų kiekio kraujyje), koaguliopatijos (sutrikusio kraujo krešumo) sunkiai galvos smegenų traumai išsivystyti pakako mažesnės jėgos trauminių poveikių į galvos sritį.

3.5. iš 2023-06-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja A. R. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje ir parodė, kaip L. S. iš jos namų ištempė A. Š. (3 t., b. l. 58–60, 62–67);

3.6. iš 2023-06-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas A. V. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje bei parodė, iš kur ir kaip L. S. ištempė A. Š., parodė, kurioje vietoje, kaip ir į kurias kūno vietas L. S. sudavė smūgius A. Š. (3 t., b. l. 110–112, 114–129);

3.7. iš 2023-07-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja M. M. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, ir parodė, iš kur, kaip, kur L. S. tempė A. Š. (3 t., b. l. 183–185, 187–196);

3.8. iš 2023-11-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota daiktų, t. y. vyriško džemperio, pagalvės užvalkalo, paimtų įvykio vietos apžiūros metu 2023-06-16, apžiūra (1 t., b. l. 61–68);

3.9. iš 2023-06-16 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad užfiksuota, jog nukentėjusioji E. P. savanoriškai pateikė mirusiojo A. Š. rūbus – džemperį, šortus, „maikutę“, kepurę, telefoną „NOKIA“, sportinius batelius (1 t., b. l. 69–72);

3.11. iš 2023-11-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota A. Š. rūbų ir avalynės apžiūra (1 t. b. l. 83–92);

3.12. iš 2023-06-18 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog liudytoja J. P. pateikė lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93–95);

3.13. iš 2023-06-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra (1 t., b. l. 97–110), po kurios automobilis pagal pakvitavimą grąžintas J. P., įpareigojant jį saugoti iki proceso pabaigos;

3.14. iš 2023-06-18 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog liudytoja J. P. pateikė kaltinamojo L. S. rūbus – šortus, marškinėlius, sportinius batelius (1 t., b. l. 113–115);

3.16. iš 2023-06-17 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog areštinės specialistas pateikė sulaikytojo L. S. mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“ su krovimo laidu (1 t., b. l. 117–119);

3.17. iš 2023-06-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota kaltinamojo L. S. mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ ir krovimo laido apžiūra, kurios metu nustatyta, kad iš L. S. telefono 2023-06-15 skambinta 13:54, 17:28, 19:44 val. abonentui „Mama“, 18:06, 18:22 val. skambinta abonentui „(duomenys neskelbtini)“, 17:22, 18:04 val. gautas skambutis iš „(duomenys neskelbtini)“; 2023-06-16 skambinta 13:30 val. abonentui „(duomenys neskelbtini)“, 14:53 val. priimtas skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini), 14:54 val. skambinta abonentui „(duomenys neskelbtini)“, 15:07 val. skambinta abonentui „(duomenys neskelbtini)“, 15:39 val. skambinta abonentui „Mama“, 15:49 val. praleistas abonento „(duomenys neskelbtini)“ skambutis (1 t.. b. l. 121–133). Po apžiūros telefonas ir pakrovimo laidas grąžinti kaltinamajam L. S. (1 t., b. l. 149);

3.18. iš 2023-07-17 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto garso įrašo matyti, kad jame užfiksuotas pagalbos pranešimas 2023-06-15 (1 t., b. l. 170–171);

3.19 iš 2023-08-31 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota iš BPC gauto graso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, jog pranešimas gautas 2023-06-15, 23:29:20 val., pranešėja – nukentėjusioji E. P. (1 t., b. l. 175–178);

3.20. iš 2023-10-30-2023-11-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota pareigūnų, dirbusių įvykio vietoje „BODY“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra (įrašas buvo pridėtas prie 20223-06-19 Tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-1672965-23) (1 t., b. l. 179–184);

3.21 iš 2023-07-10 Nr. IBPS-V-1873817-23 Tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog atstumas nuo įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini), iki nukentėjusiojo A. Š. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), yra 200 metrų atstumas einant žvyruotu keliu. Panaudojant (www.google.com.maps ) žemėlapį nustatyta, kad atstumas pagrindinėmis gatvėmis – 500 m (1 t., b. l. 185–187);

3.22. iš 2023-06-26 Nr. IBPS-V-1743664-23 Tarnybinio pranešimo matyti, kad pateikiami duomenys iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) apie buvusius pranešimus adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 192–196);

3.23. iš 2023-06-20 VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono GMP stoties rašto matyti, kad pateikta informacija apie tai, kad iškvietimas adresu: (duomenys neskelbtini), gautas 2023-06-15 apie 23 val. 36 min., pranešime nurodyta, jog A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., prarado sąmonę, nurodyta, jog į iškvietimą vyko paramedikas ir vairuotojas. Taip pat nurodyta, jog pranešėja nurodė, kad vyras atėjo pas buvusią žmoną paprašyti pernakvoti ir būnant namuose vyras prarado sąmonę. Rašte nurodyta, jog ant A. Š. viso kūno stebimos dauginės nenaujos hematomos, pacientas pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyrių (2 t., b. l. 78–81). 2023-07-11 GMPT papildomai pateikė paciento fotonuotraukas, kurias 2023-06-15 medikai fiksavo įvykio vietoje (2 t., b. l. 84–89);

3.24. iš kaltinamojo L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu ir parodė, iš kur, kaip jis ištempė A. Š., parodė, iki kur jį nutempė ir kur kieme ji paliko, parodė, kur link jis išėjo iš kiemo (5 t., b. l. 50–54, 55–78);

3.25. iš 2024-02-26–2024-03-19 konsultacinės specialisto išvados Nr. 0013/24 matyti, kad:

1. A. Š. mirtis įvyko dėl sunkios galvos traumos, kuri labiausiai tikėtina padaryta dviem trauminiais poveikiais, būdingais griuviminei traumai, kontaktuojant pakaušiu bei kairio užausio sritimi. Kadangi buvo operuota galvos dešinė pusė (atliktas pjūvis dešinėje kaktos-smilkinio-momens srityje) tai kraujosruva dešinio smilkinio srityje bei kaktos dešinėje galėjo būti ir operacijos pasekmė bei nėra aprašytos operacijos ar apžiūros protokole.

2. Kiti kūne nustatyti sužalojimai padaryti 12 trauminių poveikių pasėkoje ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Padaryti kietais bukais daiktais ir kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių.

3. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu bei histologiniu tyrimu, visi sužalojimai padaryti panašiu laiku iki stacionarizavimo į ligoninę. Sužalojimų schema yra piešiama prie lavono autopsijos metu, o vėliau galimos klaidos dėl anatominių vietų aprašymo netikslumų.

4. A. Š. mirtis įvyko dėl sunkios galvos traumos, kuri labiausiai tikėtina padaryta dviem trauminiais poveikiais, būdingais griuviminei traumai.

5. Remiantis smegenų kontuziniais židiniais, kurie būdingi contre-coup, atatrankos-deceleracinės traumos mechanizmui, pagal savo lokalizaciją, bei remiantis išoriniais galvos sužalojimais, tai griuviminė trauma buvo kontaktuojant pakaušiu bei kaire užausio sritimi, t. y. dviem trauminiais poveikiais.

8. A. Š. mirtis įvyko dėl sunkios galvos traumos, kuri padaryta dviem trauminiais poveikiais, būdingais griuviminei traumai.

9. A. Š. kairio dilbio vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje 1x1 cm netolygiai intensyvi poodinė kraujosruva gali būti priskirta sužalojimui, kuris padarytas dengiantis nuo smūgių.

10. A. Š. kraujas nebuvo tirtas dėl alkoholio ligoninėje.

11. A. Š. turėtos ligos, traumos (iki įvykio 2023-06-15) nebuvo mirties priežastimi.

13. Liudytojo A. V. nurodytos aplinkybes dėl padarytų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatitinka nustatytus sužalojimus galvoje, nes jie būdingi griuviminei traumai, o ne smūgių sudavimui 8 t., b. l. 8–24).

4.1. Nukentėjusioji E. P. parodė, kad A. Š. tuo metu, kai išėjo iš jos namų, nebuvo sužalotas, taip pat ji nepastebėjo jo sužalojimų ir birželio 12 d., kai buvo susitikę autobusų stotelėje. Tačiau, kai nukentėjusysis jai paskambino birželio 15 d. apie 19 val. 30 min., jis pasakė, kad „atvarė, sudaužė, išmetė“, o kai jis parėjo, tai pastebėjo, jog yra sumuštas – sužalota koja, mėlynė ties ausimi, mėlynė ant nugaros. Daugiau A. Š. apie sužalojimo aplinkybes nieko nepasakojo, tačiau iš jo telefonu išsakytų žodžių – „sudaužė, išmetė“, teismo nuomone, galima padaryti nevienareikšmišką išvadą, kad prieš jį buvo panaudotas tiesioginis smurtas bei suduoti smūgiai.

4.1.1. Kaltinamojo parodymai, jog jis, sugriebęs nukentėjusįjį A. Š. už kojų, nutraukė ant grindų nuo lovos, kur pastarasis sėdėjo, o po to už kojų nugara į žemę ištempė jį iš namo į kiemą, prieštarauja ir liudytojų A. V. bei A. R. parodymams. Liudytojas A. V. nurodė, kad jis matė, kaip L. S., ištempęs nukentėjusįjį į kiemą, ten pastarajam kumščiu sudavė du smūgius į galvą. Konkrečiai į kokią vietą, nurodyti negali, tačiau ne į veidą. Tuo tarpu liudytoja A. R. nurodė, kad ji smūgių sudavimo momento nematė, nes stovėjo namo viduje už A. V.. Ji tik pro langą matė, kaip A. Š. atsikėlė nuo žemės ir išėjo iš kiemo. Minėti liudytojai taip pat nurodė, kad, kai A. Š. atėjo pas juos, jis nebuvo sumuštas, jokių sužalojimo žymių nesimatė, taip pat jis nesiskundė, kad kažkas jį būtų sumušęs. Taip pat ant rankų nebuvo jokių mėlynių, tik buvo tatuiruotė.

12.2. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis turi savo turto, yra darbingo amžiaus, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai tenkintini ir iš kaltinamojo L. S. priteistinos nurodytos išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiųjų atstovavimo.