- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 2-804-674/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00535-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui T. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė iškeldinti T. S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio A. Š., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš T. S. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio gyveno kartu. Nuo 2016 m. liepos mėnesio su atsakovu nebepalaiko jokių ryšių. Nors jie nebepalaiko ryšių, tačiau atsakovas geruoju neišsikelia iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovas trukdo naudotis jai priklausančiu butu. Ieškovei priklausantį turtą naudoja savo reikmėms, trukdo jai naudotis butu visa apimtimi. Eilę kartų prašė atsakovą išsikelti iš buto, tačiau jis to nedarė ir toliau gyveno jai priklausančiame bute. Su atsakovu nebuvo sudariusi nei buto nuomos nei panaudos sutarties. S. jos bute dar yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą
Atsiliepimas
Atsakovas T. S. paaiškino, kad visas barnis prasidėjo nuo to, kad kai jis buvo laisvės atėmimo vietoje, ieškovė pradėjo bendrauti su kitais vyrais. Grįžus iš ten prasidėjo pykčiai. Jis neišsikraustė dėl vaiko ir dėl to, kad neturėjo kur išsikraustyti. Po to kai rimtai pradėjo prašyti išsikraustyti, jis pradėjo ieškoti kur išsikraustyti. Ilgą laiką nerado kur, bet šiuo metu jau rado kur išsikraustyti. Kelios dienos kaip jau išsikraustęs. Jis pripažįsta, kad gyveno ne savo bute. Jokia nuomos, panaudos ar kitokia sutartis dėl gyvenimo pas ieškovę su ieškove sudaryta nebuvo. Savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Išsiregistruot žadėjo per savaitę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad butas UN (duomenys neskelbtini), esantis, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. Š., pagal 2004-06-01 dovanojimo sutartį Nr. ASR3092 (b. l. 7). Ieškovė šiame bute deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2004-12-23. Kartu deklaruotas nepilnametis vaikas N. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 3-4). Byloje nepateikiama duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų sudaryta nuomos ar kitokia panaudos sutartis.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykio turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.
Išnagrinėjus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu šalių išsakytus paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovė kaip nekilnojamojo turto savininkė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, nekilnojamąjį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, CK 4.34 straipsnis, CK 4.95 straipsnis, CK 4.98 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovas pripažino, jog gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tačiau šiuo metu, t.y. likus dviems dienoms iki teismo posėdžio, jis adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena ir yra išsikraustęs. Ieškovė nenurodė, kad atsakovas dar nėra išsikėlęs, tik paaiškino, kad jis vis dar neišsideklaravęs. Atsakovas paaiškino, kad per savaitę laiko išsideklaruos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nelikus ginčo esmės ieškinys netenkintinas.
Teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažymi, kad, bylos duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo naudotas neteisėtai: jis ten gyveno, buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, nevykdė ieškovės reikalavimo iš jo išsikelti geranoriškai. Šiuo metu atsakovas yra išsikėlęs iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo buvo pagrindas teikti, nes atsakovas išsikėlė tik likus dviems dienoms iki teismo posėdžio. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškinio padavimo metu ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl jos pažeidžiamų teisių gynimo. Ta aplinkybė, kad teismo proceso metu neliko ginčo dalyko, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi bylinėjimosi išlaidas lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo T. S. yra priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. (CPK 96 str.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Š. ieškinio T. S. netenkinti.
Priteisti iš T. S. 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.