Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. G., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Alfredui Skinuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal J. G. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus miesto agentūros nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros įgaliotas pareigūnas 2010 m. sausio 21 d. J. G. surašė ATP protokolą apie kad 2009 m. lapkričio 30 d. nustatyta, kad UAB „Tavilta“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netinkamai saugant pesticidų atliekas, šiomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Pesticidų atliekomis (HCH, DDT ir kt.) buvo užteršta 2,8 m³ grunto. Pesticidų atliekų pateko į aplinką mažiau negu 1 m³. Protokole pažymėta, kad už nustatytą pažeidimą atsako UAB „Tavilta“ generalinis direktorius J. G.. Taip pat pažymėta, kad pesticidų atliekos yra priskiriamos prie pavojingų atliekų (b. l. 12-13). 2010 m. sausio 26 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 51³ str. 3 d., padarymą J. G. skyrė 750 Lt baudą (b. l. 11).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą nutraukti.

Skunde (b. l. 2) paaiškino, kad ATPK 250 str. 8 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Už tą patį pažeidimą pareigūnas A. Skinulis 2008 m. sausio 21 d. nutarimu ATP byloje Nr. VR-14.1-14 paskyrė jam 6 000 Lt baudą, kurią teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjo. Vėliau, 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimu VR-14.1-549 tas pats pareigūnas paskyrė jam 6 000 Lt baudą, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. nutartimi ATP byloje Nr. II-78-43/2009 sumažino iki 1 500 Lt. Tokiu būdu, skundžiamu nutarimu tas pats pareigūnas dėl to paties fakto nubaudė pakartotinai trečią kartą, nors jokių naujų taršos faktų nenustatyta. Be to, minėtam pareigūnui žinoma, kad UAB „Tavilta“ 2008 m. gegužės 12 d. su UAB „Ecovita“ sudarė sutartį Nr.S 06-2 dėl pesticidų atliekų utilizavimo Vokietijos įmonėje AVB Abfall-Venvertungs-Gesellschaft mbH, Hamburge. Sutartyje numatyta, kad UAB „Ecovita“ paruošia atliekas transportavimui, organizuoja atliekų pasvėrimą, gauna visus transportavimo leidimus ir išveža atliekas. Sutarties 3.6 p. įvardinta, jog rangovas UAB „Ecovita“ užtikrina, kad atliekų supakavimas, pakrovimas bei transportavimas bus atliekamas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos norminių teisės aktų. Akivaizdu, kad už nutarime įvardintų netinkamą atliekų tvarkymą atsakomybė tenka ne UAB „Tavilta“, o UAB „Ecovita“ darbuotojams, kurie netinkamai įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Teismo posėdyje J. G. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė J. G. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant ATP bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

J. G. buvo nubaustas už tai, kad UAB „Tavilta“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netinkamai saugant pesticidų atliekas, šiomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Pesticidų atliekomis (HCH, DDT ir kt.) buvo užteršta 2,8 m³ grunto. Pesticidų atliekų pateko į aplinką mažiau negu 1 m³.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnas dėl to paties fakto jį nubaudė pakartotinai trečią kartą, tačiau tokia jo pozicija nėra pagrįsta. Iš byloje esančių 2008 m. sausio 21 d. nutarimo ir 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kurie buvo priimti J. G. atžvilgiu, matyti, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo inkriminuotas ATPK 51³ str. 3 d. įvardintas pažeidimas, kuris yra nurodytas 2010 m. sausio 26 d. nutarime. Be to, 2010 m. sausio 26 d. nutarimas buvo priimtas ne ankstesnių patikrinimų pagrindu ir ne dėl to paties dalyko (šiuo atveju - dėl atitinkamo pesticidų atliekų kieko patekimo į aplinką ir jos užteršimo; ankstesni kaltinimai buvo grindžiami pavojingų atliekų neidentifikavimu, pakuočių netinkamumu, neturėjimu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad ATP protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos. ATP protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir ATP bylos baigtis, ATP protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti ATP bylą institucijai, įgaliotai surašyti ATP protokolą, dėl ATP protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis adm. byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. kaltinamas pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 51³ str. 3 d., padarymu. Pagal ATPK 51³ str. 3 d. vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras atliekų kiekio šalinimas ir (ar) naudojimas pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, užtraukia baudą piliečiams nuo 300 Lt iki 600 Lt ir pareigūnams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, ATP protokole būtina nurodyti, kokius konkretaus teisės akto (Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722) punktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju nei ATP protokole, nei nutarime nenurodyta, kokie Atliekų tvarkymo taisyklių punktai buvo pažeisti, nors ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti ATP protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja ATP protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas ATP protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto (šiuo atveju - Atliekų tvarkymo taisyklių) punkto (-ų) pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Nuoroda į atitinkamus Aplinkos apsaugos įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo straipsnius šiuo atveju nebuvo būtina, kadangi administracinės atsakomybės taikymui buvo būtina nustatyti būtent Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą (-us)).

Įvertinus ATP protokole suformuluotą kaltinimą, spręstina, kad jis yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kokius Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722, reikalavimus asmuo pažeidė, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti ATP bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Teismo vertinimu, J. G. surašytas ATP protokolas yra laikytinas protokolu su esminiais trūkumais, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali. Dėl išvardintų priežasčių Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2010 m. sausio 26 d. nutarimas naikintinas, pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti institucijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

J. G. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010 m. sausio 26 d. nutarimą, kuriuo J. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 51³ str. 3 d., padarymą skirta 750 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti pažeidimo bylą institucijai tirti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.