- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- I-5042-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00097-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu atsakovei Anykščių rajono savivaldybės administracijai(toliau – ir atsakovė, ir Administracija), prašo: panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 2-AĮP-376 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“ ir 2019 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 2-AĮP-169 „Dėl E. P. atleidimo iš pareigų“; grąžinti pareiškėją į Anykščių seniūnijos seniūno pareigas ir priteisti jam darbo už mokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda – atleidimu iš tarnybos, nes, jo nuomone, atsakovė netinkamai tyrė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo(toliau – Valstybės tarnybos įstatymas)nustatytus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles(toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja tarnybinio tyrimo procedūrą. Pareiškėjas paaiškino, kad apie tai, jog 2018m. liepos 28d. jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjas atsakovei pranešė pirmą darbo dieną po įvykio ir pridėjo patį administracinio nusižengimo protokolą, iš kurio buvo matyti, kad jis poilsio dieną automobilį vairavo neblaivus. Kitą dieną jis gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą – 2018m. liepos 28d. vairavo automobilį neblaivus ir kad per 5 dienas gali pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, jog iš jam pateikto pranešimo suprato, kad atsakovė, gavusi 2018m. liepos 30d. pareiškėjo tarnybinį pranešimą dėl administracinio nusižengimo padarymo, prašo jo pasiaiškinti. Pareiškėjas teigė, kad tik 2019m. balandžio 1d., po nedarbingumo laikotarpio atėjęs į darbą, jis susipažino su tarnybinio patikrinimo išvada ir su ja nesutiko, nes manė, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, jo kasmetinių atostogų metu, su juo nebuvo susisiekta, jis negalėjo dalyvauti, išvada neobjektyvi, todėl pareiškėjas kreipėsi dėl naujo ištyrimo. Tačiau jo prašymo atsakovė netenkino. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad įsakymas dėl jo atleidimo iš tarnybos, padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, buvo priimtas 2019m. balandžio 1d., tai yra praleidus 6 mėn. terminą nuo nusižengimo paaiškėjimo, todėl buvo praleistas Valstybės tarnybos įstatyme numatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti.
Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad tarnybinį nusižengimą pradėjo tirti neįgaliotas asmuo – Administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, kuri, surašydama 2018m. liepos 31d. Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, suformulavo pareiškėjui kaltinimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nors Administracijos vadovas jos nebuvo paskyręs tirti tarnybinį nusižengimą. Be to, pagal Taisykles, jei už padarytą tarnybinį nusižengimą numatytas atleidimas iš pareigų, privalo būti sudaryta komisija tokiam nusižengimui tirti. Atstovo aiškinimu, nors tokia komisija ir buvo sudaryta, tačiau jokio kito kaltinimo dėl nusižengimo padarymo pareiškėjui nesuformulavo, be to, į komisiją nebuvo įtrauktas Administracijos vadovą atstovaujantis tarnautojas. Atstovo teigimu, pareiškėjui pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo buvo neaiškus, iš jo nebuvo galima nustatyti, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 7 punkte. Taip pat pareiškėjo atstovas mano, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos pareiškėjui buvo paskirta pareiškėjo atostogų metu, o pats atleidimas – kaip tarnybinė nuobauda buvo skiriama praėjus Valstybės tarnybos įstatyme numatytam 6 mėn. terminui. Todėl, pareiškėjo atstovo tvirtinimu, atsakovė pareiškėją atleido esminiai pažeisdama teisės aktais nustatytą tvarką ir tai sudaro pagrindą tarnybinę nuobaudą panaikinti, o pareiškėją grąžinti į tarnybą. Pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą ir jos atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėjas ėjo Anykščių seniūnijos seniūno pareigas. 2018m. liepos 28d. jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes neblaivus vairavo nuosavą transporto priemonę. Apie tai informacija buvo paviešinta internete ir laikraštyje „Anykšta“. 2018m. liepos 30d. Administracijos direktorius priėmė rezoliuciją, kuria pavesta sudaryti komisiją pareiškėjo nusižengimui tirti. Apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjui buvo pranešta 2018m. liepos 31d. ir pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą, o 2018m. rugpjūčio 2d. Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti. 2018m. rugpjūčio 3d. Administracija gavo pareiškėjo paaiškinimą. Nuo 2018m. rugpjūčio 6d. pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos, o 2018m. rugsėjo 5d. pareiškėjui buvo nustatytas laikinas nedarbingumas, todėl į darbą pareiškėjas grįžo 2019m. balandžio 1d. 2018m. rugpjūčio 10d. buvo pateikta komisijos išvada, kuria siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte ir skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. 2018m. rugsėjo 10d. Administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už šiurkštų tarnybinį nusižengimą – atleidimas iš pareigų. 2019m. balandžio 1d. pareiškėjas buvo supažindintas su 2018m. rugsėjo 10d. įsakymu dėl jo atleidimo iš tarnybos ir 2019m. balandžio 1d. Administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjas atleistas iš seniūno pareigų. Atsakovės, jos atstovės paaiškinimais, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pagrįstai pripažintas šiurkščiu, nes pareiškėjas ne darbo metu, būdamas neblaivus viešoje vietoje vairavo automobilį ir tuo diskreditavo savivaldybės įstaigos, kurioje dirbo, autoritetą. Atsakovė, jos atstovė nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino pažeidimo, nes įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo priimtas nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, o 2019m. balandžio 1d., tai yra pirmą pareiškėjo darbo dieną po jo atostogų ir nedarbingumo laikotarpio pabaigos, įsakymu buvo realizuotas sprendimas paskirti tarnybinę nuobaudą ir pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų: 2018 m. rugsėjo 10d. įsakymo Nr. 2-AĮP-376 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“(toliau – ir 2018m. rugsėjo 10d. įsakymas, ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos seniūnui E. P. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir 2019m. balandžio 1d. įsakymo Nr.2-AĮP-169(toliau – ir 2019m. balandžio 1d. įsakymas, ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Anykščių seniūnijos seniūno pareigų 2019m. balandžio 1d., teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčydamas įsakymus pareiškėjas reiškia ir išvestinius reikalavimus, kuriais prašoma: grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
2018m. rugsėjo 10d. įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta už šiurkštų tarnybinį nusižengimą - už tai, kad pareiškėjas ne tarnybos metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį neblaivus ir tuo diskreditavo savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Įsakyme pareiškėjo atleidimo pagrindu buvo nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktas (buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą). 2019m. balandžio 1d. įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas yra atleidžiamas iš Anykščių seniūnijos seniūno pareigų 2019m. balandžio 1d., remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 48 straipsnio 5 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu(teisės normos nurodytos pagal Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2019m.sausio 1d.) ir atsižvelgiant į 2018m. rugsėjo 10d. įsakymą bei Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2018m. vasario 22d. sprendimą Nr. I-TS-39“Dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nušalinimo priimant sprendimus, susijusius su tarnautojo veikla“.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje skundą grindžia argumentais, susijusiais su pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl svarbu įvertinti, ar atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą laikytasi pagrindinių tokią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinis nusižengimas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr.: pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017 ir kt).
Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018m. birželio 1d. iki 2019m. sausio 1d., tai yra tarnybinio nusižengimo padarymo metu) 30 straipsnio 7 dalis numato, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 25d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių( bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2012m. lapkričio 1d. iki 2019m. sausio 1d.)(toliau – ir Taisyklės) 3 punktas numato, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018m. liepos 30d. tarnybiniu pranešimu Administracijos direktoriui pranešė, jog jis 2018m. liepos 28d. 12val. 5min. buvo sustabdytas policijos pareigūnų Burbiškio kaime ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurį pareiškėjas pridėjo prie tarnybinio pranešimo. Iš šio protokolo matyti, kad jame užfiksuoto administracinio nusižengimo esmė – pareiškėjo vairavimas automobilio būnant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, o alkotesterio parodymai yra 0,72. Administracijos direktoriaus 2018m. liepos 30d. rezoliucija ant pareiškėjo tarnybinio pranešimo Administracijos darbuotojai S. M.-Š. pavesta sudaryti komisiją tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. 2018m. liepos 31d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr.2-DV-177, su kuriuo pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, pareiškėjui pranešta, jog yra duomenų, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – 2018m. liepos 28d. vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir pareiškėjui pasiūlyta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį paaiškinimą. Pranešimą surašė ir pasirašė Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė N. D.. Tą pačią dieną su šiuo pranešimu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, o 2018m. rugpjūčio 3d. jis Administracijos direktoriui pateikė paaiškinimą, prie kurio pridėjo 2018m. liepos 31d. Utenos apskrities Anykščių rajono Policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Paaiškinime pareiškėjas rašė, kad gailisi dėl jo padaryto nusižengimo. 2018m. rugpjūčio 2d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-632 pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta komisija(toliau – Komisija), kurios pirmininke paskirta R. M. – Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė; o narėmis paskirtos A. F. – Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė ir N. D. – Teisės ir personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė. Šiuo įsakymu Administracijos direktorius įpareigojo Komisiją pradėti tirti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą ir Administracijos direktoriui pateikti išvadą iki 2018m. rugpjūčio 12d.
Pagal Taisyklių 4 punktą, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Pagal Taisyklių 6 punktą, kai yra pagrindas manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tokio tarnybinio nusižengimo tyrimui yra būtina sudaryti komisiją.
Iš aptartų Taisyklių nuostatų daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tyrimas turi būti pradedamas tik Administracijos direktoriaus sudarytos Komisijos ir tik esant Administracijos direktoriaus įpareigojimui Komisijai pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, bei kad Komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimas yra pradedamas Komisijos surašytu pranešimu apie tarnybinį nusižengimą ir jo įteikimu įtariamam nusižengimo padarymu valstybės tarnautojui.
Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo padarytam nusižengimui tirti buvo inicijuotas neįgalinto asmens. Prieš tai nustatyta, jog Administracijos direktorius 2018m. liepos 30d. rezoliucija ėmėsi pirminių veiksmų, siekdamas atlikti tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjo pateiktą tarnybinį pranešimą, tai yra vienai iš Administracijos tarnautojų pavedė sudaryti komisiją tarnybinio nusižengimo tyrimui. Tačiau tokiai komisijai dar nesant sudarytai bei Administracijos direktoriui dar nepriėmus sprendimo ką nors įpareigoti pradėti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą – tai yra Administracijos direktoriui faktiškai dar neinicijavus pareiškėjo tarnybinio patikrinimo, tokį pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą faktiškai inicijavo ir pradėjo neįgalintas asmuo – Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė N. D., pati savo iniciatyva, be jokio pavedimo surašydama pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, tai yra suformuluodama kaltinimą(įtarimą) pareiškėjui galimai padarius tarnybinį nusižengimą ir pasiūlydama pareiškėjui pasiaiškinti dėl jo. Nors atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad N. D. žinojo, jog bus įtraukta į Komisijos sudėtį, tačiau žinojimas, kad bus įtraukta į Komisijos sudėtį, nesudaro teisėto pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašyti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju tik Administracijos direktoriaus įpareigojimu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti pripažintas inicijuotu įgalioto asmens. O tokiais atvejais, kai už padarytą nusižengimą yra numatytas atleidimas iš pareigų, yra privalomas komisijos nusižengimui tirti sudarymas. Taigi, nesant Administracijos direktoriaus sprendimo sudaryti Komisiją, tai yra paskirti konkrečius ją sudarančius Komisijos narius, bei nesant Administracijos direktoriaus įpareigoti Komisiją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą, daroma išvada, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas negalėjo būti inicijuotas N. D. ir negalėjo būti pradėtas tirti pagal šio neįgalinto asmens surašytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinis patikrinimas apibūdinamas, kaip plati įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą išaiškinimu, kurį atlieka įstaigos vadovo ar to pareigūno, turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimu, paskirtas subjektas. Todėl tik teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotas tarnybinis patikrinimas gali užtikrinti objektyvų ir nešališką padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien dėl to, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas ar buvo atliktas neįgalinto subjekto, tarnybinio nusižengimo tyrimas ir jo pagrindu surašyta išvada, yra neteisėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidimus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas ar atliktas neįgalinto subjekto, pripažįsta esminiais, sudarančiais pakankamą pagrindą panaikinti paskirtą nuobaudą(žr., 2004m. liepos 21d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4-675/2004; 2004m. liepos 30d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004; 2012m. balandžio 27d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1364/2012; 2018m. rugpjūčio 16d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1281-520/2018).
Be to, iš prieš tai aprašytų į Komisijos sudėtį paskirtų narių pareigybių ir skyriaus, kuriame paskirtosios Komisijos nariai dirba, pavadinimų nustatyta, kad sudarant Komisiją nebuvo laikomasi Taisyklių 4 punkto nuostatos, tai yra kad į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas ar jo įgalioto asmens. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pripažino šią aplinkybę.
Sistemiškai aiškinant Taisyklių 5 punkte numatytą imperatyvą dėl privalomumo, esant tarnybiniam nusižengimui, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, sudaryti komisiją ir Taisyklių 7,8,11,12,13 punktus, daroma išvada, jog būtent komisija privalo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą laikydamasi Taisyklių 7, 8, 11, 12, 13 punktų reikalavimų.
Būtent Komisija vertina ir apibrėžia kokia apimtimi turi būti pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (Taisyklių 7 punktas). Šiuo atveju pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą surašė ir tyrimo ribas apibrėžė neįgaliotas asmuo Administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė N. D., nes pati Komisija pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo iš esmės yra formuluojamas kaltinimas įtariamam nusižengimo padarymu valstybės tarnautojui, nepateikė, pareiškėjo paaiškinimo neprašė, taigi neįvykdė Taisyklių 7 punkto reikalavimų. Aiškindama Taisyklių 7 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2018m. vasario 14d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018, konstatavo, kad būtent Komisijai, tai yra įgaliotam tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti subjektui, kyla pareiga aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybė tarnautojui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes(veikas(veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės parašyme. Todėl ta aplinkybė, kad Komisija kaip vienintelis teisėtas subjektas, įgalintas ištirti pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, neatliko įmperatyvių Taisyklėse jai nustatytų įpareigojimų dėl pranešimo pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą pateikimo, o tai reiškia - ir kaltinimo(įtarimo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo)suformulavimo, teismo vertinama kaip esminis nustatytos tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimas.
Komisijai pačiai pareiškėjui nepranešus apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą nesuformulavus kaltinimo tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam pareiškėjui, iš pastarajam pateikto neįgalioto asmens suformuluoto Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta tik tiek, kad pareiškėjas 2018m. liepos 28d. vairavo automobilį neblaivus, pareiškėjui nepakako duomenų tam, kad jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas, tai yra jam nebuvo pateikta visa atsakovei žinoma informacija, kokio konkretaus tarnybinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymu pareiškėjas yra įtariamas. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis suprato, jog iš jo reikalaujama paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo, apie kurį jis 2018m. liepos 30d. tarnybiniu pranešimu pranešė atsakovei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (2018m.vasario14d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A-3008-662/2018) yra išaiškinta, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodomas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės, taigi turi būti nurodomos ne tik aplinkybės, bet ir tai, kokio tarnybinio nusižengimo požymių jos turi, kokio konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas. Taigi, Pranešimo teiginys, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus nėra pakankamas, kad pareiškėjas suprastų kokį konkretų tarnybinį nusižengimą, atsakovės vertinimu, jis padarė.
Tuo tarpu Komisijos 2018m. rugpjūčio 10d. parengtoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuota, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio diskreditavo Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos autoritetą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principą – pagarbos žmogui ir valstybei, kuriuo nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą padorumo principą, kuriuo nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punktą – pagarbos žmogui ir valstybei principą, kuriuo nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, 5 punktą – padorumo principą, kuriuo nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, 9 punktą – pavyzdingumo principą, kuriuo nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, tokiu būdu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Tačiau apie tai, kad pareiškėjas yra įtariamas, jog pažeidė visas šių išvardintų teisės aktų nuostatas, kad diskreditavo Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių rajono savivaldybės administraciją, Pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nebuvo nurodyta.
Bylos rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2018 m. rugpjūčio 2d. Administracijos direktoriaus sudaryta Komisija neatliko jokių savarankiškų tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmų, išskyrus 2018 m. rugpjūčio 10d. išvados priėmimą ir pasirašymą, ir tai prieštarauja Taisyklių 7, 8, 9,11 ir 12 punkto nuostatoms, nes būtent Komisija privalo atlikti veiksmus susijusius su tarnybinio nusižengimo tyrimu, pradėdama tyrimą pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formulavimu bei siūlydama pareiškėjui pateikti paaiškinimą, rinkti duomenis reikalingus tarnybinio nusižengimo tyrimui, įvertinti surinktus duomenis, užtikrinti galimybę įtariamam valstybės tarnautojui dalyvauti nusižengimo tyrime, taip, kaip tai numatyta Taisyklių 9 punkte, ir pan.
Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt.
Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio, Taisyklių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi imperatyvią prievolę atlikti išsamų bei objektyvų tyrimą, parengti motyvuotą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą bei laikytis teisės aktų reikalavimų reglamentuojančių tarnybinio nusižengimo tyrimo procesą, o tarnybinio nusižengimo išvada yra esminė individualaus administracinio akto dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sudedamoji dalis.
Nagrinėjamu atveju, Komisija pati ne tik nepranešė pareiškėjui apie jos atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pateikdama pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir aiškiai suformuluodama įtarimus(kaltinimą), tai yra nurodydama tą tarnybinį nusižengimą(jo požymius), kurio padarymu pareiškėjas yra įtariamas, bei jo aplinkybes, ne tik pati kaip įgaliotas tarnybinį nusižengimą tirti subjektas nesudarė tinkamos galimybės pareiškėjui pateikti išsamų paaiškinimą dėl aiškiai suformuluoto nusižengimo padarymo, bet ir tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdė pareiškėjo kasmetinių atostogų metu (jos pareiškėjui buvo suteiktos 2018m. rugpjūčio 6d.) 2018m. rugpjūčio 10d. surašydama Išvadą ir tokiu būdu iš esmės užkirsdama pareiškėjui galimybę pasinaudoti Taisyklių 9 punkte nustatytomis jo teisėmis ir susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo medžiaga. Tuo tarpu aiškinant Taisyklių 9 punktą, pagal kurį į tarnybinio tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų, daroma išvada, kad šių laikotarpių neįskaitymas į tarnybinio tyrimo laiką yra nustatytas būtent tam, kad būtų užtikrinta įtariamo valstybės tarnautojo teisė pasinaudoti teisės aktų jam suteiktomis teisėmis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui nesant tarnyboje dėl jam suteiktų kasmetinių atostogų, o vėliau – dėl laikinojo nedarbingumo, Išvados kopija jam nebuvo išsiųsta ir su ja pareiškėjas susipažino tik grįžęs į tarnybą. Be to, Komisija nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors pagal Taisyklių 13 punktą, tą privaloma padaryti, o bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nedelsdamas, tai yra pirmą darbo dieną po administracinio nusižengimo padarymo savo iniciatyva apie jį pranešė atsakovei ir ši aplinkybė, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30-1 straipsnio 1 punktą, yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Aptartų procedūrinio pobūdžio Taisyklių pažeidimų visuma teismui leidžia spręsti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo užtikrintas šio tyrimo objektyvumas bei dėl prieš tai įvardintų imperatyvių Taisyklių nuostatų pažeidimų konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą. Teismo vertinimu, padaryti pažeidimai sudaro pagrindą spręsti, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.
Tačiau teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad atsakovei priimant skundžiamus įsakymus, buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai bei kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui už tą patį nusižengimą buvo paskirta du kartus. 2018m. rugsėjo 10d. įsakymas buvo priimtas per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kuria, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, yra laikoma tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena, nagrinėjamu atveju tokia diena laikytina Išvados pateikimo Administracijos vadovui diena, tai yra 2018m. rugpjūčio 10d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui 2018m. rugpjūčio 6d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, o laikotarpiu nuo 2018m. rugsėjo 5d. iki 2019m. kovo 27d. pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas, 2019m. kovo 28-29d. pareiškėjui buvo pratęstos dėl nedarbingumo nepanaudotos kasmetinės atostogos ir tik 2019m. balandžio 1d. pareiškėjas atvyko į tarnybą. Todėl, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, tik 2019m. balandžio 1d. galėjo būti įvykdyta pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, tai yra tik pasibaigus pareiškėjo atostogų ir laikino nedarbingumo laikotarpiui pareiškėjas galėjo būti atleistas iš pareigų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalį, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į aptartą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 2-AĮP-376 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“ ir 2019 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 2-AĮP-169 „Dėl E. P. atleidimo iš pareigų“, naikinami kaip nepagrįsti.
Panaikinus skundžiamus įsakymus, spręstina dėl pareiškėjo teisių gynimo. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą grąžinti jį į ankstesnes pareigas. Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.). Tokiais atvejais sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymu taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017; išplėstinės kolegijos 2018m. vasario 14d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, be kita ko, priima sprendimą grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Todėl , taikant šią Darbo kodekso teisės normą, pareiškėjas grąžinamas į eitas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos seniūno pareigas ir jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. balandžio 1d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
Iš bylos duomenų (b.l.80)nustatyta, jog pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 77,01Eur. 2019 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 20,9 darbo diena, dėl to pareiškėjui už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1d. iki 2019 m. rugpjūčio 31d. turėtų būti priteisiama: 8047,55(20,9d.d. x 5 mėn. x 77,01Eur); o už laikotarpį nuo 2019m. rugsėjo 1d. iki 2019m. rugsėjo 6d. turėtų būti priteisiama:385,05(5d.d. x 77,01). Iš viso pareiškėjui priteisiama 8432,6Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1d. iki 2019 m. rugsėjo 6d., neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų).Be to, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis po 77,01Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki šio procesinio sprendimo įvykdymo dienos, pradedant skaičiuoti šį terminą kitą dieną nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bendras laikotarpis, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, negali viršyti vienerių metų.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nors pareiškėjo atstovas teismui pateikė pareiškėjo išlaidas už advokato suteiktą pagalbą patvirtinančius dokumentus, tačiau rašytinio prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu nepateikė, taip pat ir teismui pateiktame skunde raštu prašymo dėl išlaidų atlyginimo nesuformulavo, todėl teismas neturi pagrindo priteisti pareiškėjui jo turėtų išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 2-AĮP-376 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“ ir 2019 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 2-AĮP-169 „Dėl E. P. atleidimo iš pareigų“;
grąžinti E. P. į Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos seniūno pareigas;
priteisti E. P. iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos 8432,6Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du eurus šešiasdešimt euro centų ) (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų)) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (2019m.balandžio 1d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos(2019m. rugsėjo 6d.) ir vidutinį darbo užmokestį po 77,01 Eur (septyniasdešimt septynis eurus vieną euro centą) (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių(įmokų)) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, tačiau visas laikotarpis, už kurį yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, negali būti ilgesnis už vienus metus, vienų metų termino pradžią skaičiuojant nuo 2019m. balandžio 1d.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.