Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. Š. (R. Š.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, 9 klasių išsilavinimo, nedirbančio, nevedusio, teisto, skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Š. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2015-04-24 nutartimi R. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas dviem mėnesiams.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. Š. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė narkotines medžiagas ir jas pardavė, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 13 d. namuose (duomenys neskelbtini) r., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0, 016 gramus narkotinės medžiagos heroino, kurią tą pačią dieną apie 18 val. 50 min. už 60 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, tai kaltinamas yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje;

taip pat R. Š. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2014-11-25 ne vėliau kaip 17 val. 50 min. bute, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 50 litų (14,48 eurų) iš Č. T. neteisėtai įgijo, dalį tabletės, kurios sudėtyje yra 0,004 g. psichotropinės medžiagos–buprenorfino ir neteisėtai laikė ją su savimi iki 2014-11-25, kol apie 18 val. prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) jį sulaikę policijos pareigūnai, asmens kratos metu, surado ir paėmė, šias psichotropines medžiagas, tai kaltinamas yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Suimtasis R. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-11-25 17.55 val. buvo laikinai sulaikytas. Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, kurios terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams to paties teismo 2015-02-25 nutartimi.

Suėmimas R. Š. buvo skirtas ir šios kardomosios priemonės terminas tęstas, nustačius du pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. jog R. Š., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, tačiau skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiam, nurodžius tik vieną BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog R. Š., darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundo nagrinėjimo metu, nustatyta, jog šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas yra nepasikeitęs ir neišnykęs.

Skunde suimtasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas savo išvadas grindė abejonėmis dėl apelianto dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir teigia, kad kardomoji priemonė turi būti skiriama tik įsitikinus, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie skundo argumentai nepagrįsti, nes tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų nevertina ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o duomenų, pagrindžiančių suimtojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pakankamumą ar visų įrodymų patikimumą ir kt., privalės įvertinti atitinkamai bylą nagrinėsiantis teismas, priimdamas galutinį sprendimą. Patikrinęs baudžiamosios bylos esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, byloje yra pakankamai – tai kaltinamojo Č. T. parodymai, liudytojų R. V., O. B. ir asmens, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, asmens kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai, todėl minėti skundo argumentai dėl teismo abejonių niekuo nepagrįsti.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas.

Suimtasis R. Š. yra teistas, teistumas dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nėra išnykęs. R. Š. anksčiau buvo teistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, yra kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu. Be to, veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, galimai įvykdyta neatlikus laisvės apribojimo bausmės, kuri buvo skirta Visagino miesto apylinkės teismo 2013-06-05 nuosprendžiu, kas rodo, jog R. Š. elgesiui ankstesnės poveikio priemonės įtakos nedaro ir neigiama ankstesnė patirtis bei teisių suvaržymas ankstesnio nuosprendžio vykdymo metu, kaltinamajam R. Š. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai ir galimai padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą. Suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nurodo, jog vienintelis gali rūpintis sergančia motina, tačiau kaltinamojo šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, nors ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK 121 straipsnio 4 dalis), nėra ir negali būti vienintelis ar lemiantis pagrindas, priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo. Kaltinamasis R. Š. nevedęs, išlaikytinių neturi, iki suėmimo niekur nedirbo, neregistruotas darbo biržoje, duomenų, jog turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, byloje nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, galimai įvykdyta iš savanaudiškų paskatų. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis R. Š., būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytas paskirtis negalima.

Suimtasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne – namų areštu. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo išvada yra ta, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas teisminio nagrinėjimo metu yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino.

BK 259 straipsnyje 2 dalyje numatyta veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), todėl akivaizdu, jog Visagino miesto apylinkės teismo 2015-04-24 nutartyje visiškai nepagrįstai yra nurodyta, kad R. Š. kaltinamas ir nesunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau visos pirmiau išvardytos aplinkybės, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia tvirtinti, kad kardomosios priemonės – suėmimo - terminas R. Š. šioje proceso stadijoje pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Visagino miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taikomas suėmimas bei jo trukmė atitinka BPK nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, o kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų ir šioje bylos stadijoje toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. Š. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.