- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- T-77-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-06184-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės Rimos Gražienės (toliau – ir antstolė) teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL dydžio, t. y. 4519,20 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. (dvi dienos) ir šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis, nustatant galutinės mokėtinos 116 MGL baudos dydį, t. y. 4368,56 Eur. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 27 d.
Šalies argumentai
2. Antstolė Rima Gražienė teikimu prašo spręsti klausimą dėl nuteistajam A. J. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu.
3. Teikime nurodoma, kad A. J. piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. jis dirbo UAB „M.“, tačiau iš darbo užmokesčio išskaitymai nebuvo atlikti. 2020 m. vasario 18 d. A. J. buvo atvykęs į antstolės kontorą, parašė prašymą atšaukti iš darbo patvarkymą dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, pažadėjo baudą mokėti dalimis po 50 Eur, tačiau nei viena įmoka atlikta nebuvo. Daugiau asmuo atvykęs nebuvo, neskambino, vykdymo eiga nesidomėjo. Tokie skolininko veiksmai, antstolės teigimu, patvirtina jo siekį išvengti baudos mokėjimo.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė antstolės teikimo netenkinti, prokuroras prašė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į viešuosius darbus, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda gali būti pakeista laisvės apribojimu antstolio teikimu. Antstolė prašo nuteistajam A. J. paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.
6. Pažymėtina, kad antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje yra pateikiami neišsamūs ir prieštaringi duomenys apie nuteistojo A. J. turtinę padėti. Teikime yra nurodoma, kad nuteistasis neturi piniginių lėšų, antstolės Rimos Gražienės 2020 m. balandžio 30 d. rašte Vilniaus apygardos teismui nurodoma, kad nuteistasis neturi sąskaitų bankuose. Teismo posėdžio metu A. J. nurodė turintis banko kortelę, kas reiškia, kad jis turi ir banko sąskaitą. Kadangi vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų iš bankų apie A. J. priklausančias banko sąskaitas, teismas šių prieštaravimų pašalinti neturi galimybės, taip pat kaip ir įsitikinti, ar nuteistojo minėtoje banko sąskaitoje tikrai nėra piniginių lėšų. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis 2020 m. sausio 29 d. – 2020 m. balandžio 24 d. dirbo UAB „M.“, iš Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad per mėnesį A. J. darbo užmokestis šioje įmonėje siekė apie 600 Eur. Šie duomenys leidžia teismui abejoti teikime daroma išvada, kad asmuo neturi piniginių lėšų. Be to, teikime nurodoma, kad A. J. neturi jam priklausančių transporto priemonių. Tuo tarpu, iš vykdomojoje byloje esančių Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenų matyti, kad A. J. vardu yra registruoti penki automobiliai. Nors šių transporto priemonių būsena yra „išregistruotos“, tačiau nėra jokių duomenų, dėl kokių priežasčių jos yra išregistruotos, taip pat kokių nors duomenų, galinčių patvirtinti, kad jos A. J. nuosavybės teise nebepriklauso. Kiekvienai iš šių transporto priemonių yra taikomas areštas, paskutinį kartą areštas taikytas 2018 m. sausio 31 d., tačiau nėra jokių duomenų apie kitas vykdomąsias bylas, kuriose A. J. būtų skolininkas. Taigi, teismui lieka neaišku, koks šiuo metu yra šių transporto priemonių likimas ir kokia galimybė išieškoti baudą iš jų vertės. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad A. J. 2020 m. vasario 18 d. buvo nuvykęs į antstolės Rimos Gražienės kontorą ir rašė prašymą leisti jam mokėti baudą dalimis, kas neleidžia kategoriškai tvirtinti, kad jis vykdomosios bylos eiga visiškai nesidomėjo. Nors nei viena įmoka nebuvo sumokėta, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats A. J., įmokų jis mokėti nepradėjo todėl, kad šalyje prasidėjus karantinui, įmonė, kurioje jis dirbo, nutraukė veiklą, o vėliau ir atleido jį iš darbo. Iš Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuteistasis iš tiesų iš UAB „M.“ buvo atleistas 2020 m. balandžio 24 d. Šiuo metu asmuo niekur nedirba. Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad A. J. akivaizdžiai vengė sumokėti baudą ir kad ieškoti šios baudos nebėra jokios galimybės.
7. Vykdomojoje byloje nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių antstolės teikime nurodomas aplinkybes arba esant prieštaringiems duomenims, teismas neturi teisinio pagrindo tvirtinti, kad asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, todėl baudos laisvės apribojimu nekeičia. Tokiu atveju būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Antstolės Rimos Gražienės teikimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.