Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) ŽŪB „Vaišvilčiai“ ir ŽŪB „Šilagalis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5814-956/2014 pagal pareiškėjų ŽŪB „Vaišvilčiai“ ir ŽŪB „Šilagalis“ skundą dėl LR generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pareiškėjai prašo panaikinti LR generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-04-14 nutarimą, LR generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-06-19 nutarimą bei perduoti LR generalinei prokuratūrai skundą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai pareiškė reikalavimus: 1) įpareigoti generalinę prokuratūrą inicijuoti proceso atnaujinimą administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą dalyje dėl LR Žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 (2006-06-19 įsakymo Nr. 3D-256 redakcija) patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkto atitikties LR CK 6.251 str. 1 d., LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniams ir LR Vyriausybės 2003-06-04 nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 3 punktui; 2) įpareigoti LR generalinę prokuratūrą prašyti ginčijamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį): pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą atsisakyti priimti arba išnagrinėjus prašymą iš esmės – skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir pareiškėjo prašymą atmesti (b. l. 2-22).

Pareiškėjai skundu teismui prašė panaikinti minėtus prokurorų nutarimus ir ginti viešąjį interesą, nes įsiteisėjusi 2013-03-19 teismo nutartis administracinjė byloje I-⁸⁵⁸ -7/2013 pažeidžia ne tik pareiškėjų, bet ir kitų žemės ūkio produkcijos augintojų teisės ir įstatymų saugomus interesus, turi būti apgintos valstybės ir asmenų teisės ir teisėti interesai bei viešasis insteresas. Pareiškėjai nurodė argumentus ir motyvus, kodėl, jų nuomone, egzistuoja ABTĮ 153 str. numatytos galimybės ir pagrindai prokurorui kreiptis dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nes: naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.); sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p.); bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes nebuvo garantuotas tinkamas procesas, nebuvo užtikrinta, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 9 p.); pateikti akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą procesinį sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Nurodė, kad prokurorams yra deleguota funkcija ginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas nagrinėjamu atveju turi būti pripažintas (b. l. 2-22).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-07-25 nutartimi priėmė pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti LR generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-04-14 nutarimą, LR generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-06-19 nutarimą bei perduoti LR generalinei prokuratūrai skundą nagrinėti iš naujo. Skundžiama atskiruoju skundu nutarties dalimi CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtinus teisme teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimus įpareigoti LR generalinę prokuratūrą inicijuoti proceso atnaujinimą administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą dalyje dėl LR Žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 (2006-06-19 įsakymo Nr. 3D-256 redakcija) patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkto atitikties LR CK 6.251 str. 1 d., LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniams ir LR Vyriausybės 2003-06-04 nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 3 punktui; įpareigoti LR generalinę prokuratūrą prašyti ginčijamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį): pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą atsisakyti priimti arba išnagrinėjus prašymą iš esmės – skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir pareiškėjo prašymą atmesti. Teismas nurodė, kad savo veikloje prokuroras vadovaujasi prokuroro nepriklausomumo principu (LR prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, kad niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, o kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo. Teismas nurodė, kad nesprendžia ir nevertina, ar yra pažeistas viešasis interesas bei neturi diskrecijos teisės įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pareiškiant ieškinį ar įpareigoti prokurorą prašyti, kad teismas priimtų pareiškėjų nurodytą sprendimą (nutartį). Teismas, tenkindamas skundą, galėtų tik panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti prokurorą atlikti skundo tyrimą iš naujo (b. l. 40-41).

Atskiruoju skundu apeliantai (pareiškėjai) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-25 nutarties dalį, kurią atsisakyta priimti dalį reikalavimų kaip nenagrinėtinų teisme, ir grąžinti klausimą dėl skundo šioje dalyje priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantai nurodė, kad skundžiamoji nutarties dalis neteisėta ir nepagrįsta, priimta nesilaikant CPK 137 str. 2 d. 1 p. reikalavimų ir dėl šio punkto taikymo suformuotos teismų praktikos bei pažeidžiant CPK 5 str. reikalavimus. Teismas nesilaikė CPK 137 str. 3 d. reikalavimo ir nenurodė, į kokią instituciją privaloma kreiptis su tokio pobūdžio reikalavimais. Teismas skundžiamos nutarties dalimi jau pareiškimo priėmimo stadijoje sprendė, ar pareiškime išdėstytas materialinis reikalavimas toje dalyje, kur jį atsisakyta priimti, yra pagrįstas ar ne, t. y. priėmimo stadijoje teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės, nors turėjo spręsti tik išimtinai procesinio pobūdžio klausimus (b. l. 46-49). Kokius reikalavimus byloje pareikšti yra ieškovo, o ne teismo prioritetinė teisė. Pagal teismų praktiką, teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą, nepažeidė skundo tyrimo procedūros proceso teisės normų, o spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (b. l. 46-49).

Atsiliepime į atskirąjį skundą LR generalinė prokuratūra nurodo, kad apeliantų skundas nepagrįstas, nes teismas pagrįstai nurodė, jog neturi teisės įpareigoti prokuroro kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir pareikšti tokius reikalavimus, kokių nori pareiškėjai. Teismas turėtų teisę tik panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti prokurorą atlikti skundo tyrimą iš naujo. Pačiam prokurorui yra suteikta teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas taikyti LR prokuratūros įstatymo 19 str. nustatytas viešojo intereso gynimo priemones ar jo nėra (b. l. 62-63).

Atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-25 skundžiamoji nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl atskirojo skund faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinus teisme dalį pareiškėjų reikalavimų (CPK 137 str., 185 str., 263 str. 1 d.). Byloje kilo ginčas dėl teisės normos, reglamentuojančios teismo teisę atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinus teisme skundo reikalavimus dėl prokuroro nutarimų panaikinimo toje dalyje, kur prašoma įpareigoti prokurorą ginti viešąjį interesą ir inicijuoti proceso atnaujinimo administracinėje byloje klausimą bei teismui pareikšti pareiškėjų norimus reikalavimus (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl jiems pritariant jie visi nekartojami.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014-07-25 teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti skundo reikalavimus dėl įpareigojimo prokurorą inicijuoti proceso atnaujinimą administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą dalyje dėl LR Žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 (2006-06-19 įsakymo Nr. 3D-256 redakcija) patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkto atitikties LR CK 6.251 str. 1 d., LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniams ir LR Vyriausybės 2003-06-04 nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 3 punktui ir dėl įpareigojimo prokurorą prašyti ginčijamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį): pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą atsisakyti priimti arba išnagrinėjus prašymą iš esmės – skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai pateikė teismui skundą dėl LR generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-04-14 nutarimo, LR generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-06-19 nutarimų, kuriais buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1858-7/2013 (b. l. 26-37). Apeliantai nurodo, kad teismas neišlaikė CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., CK 5 str. reikalavimų, jau pareiškimo priėmimo stadijoje nagrinėjo bylą iš esmės ir nusprendė dėl viešojo intereso pažeidimo bei reikalavimų pagrįstumo, pažeidė ieškovo prioritetinę teisę pačiam suformuluoti reiškiamus reikalavimus ir nenurodė, į kokią institutuciją ar teismą reikia kreiptis su reikalavimais, kuriuos atsisakyta priimti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

CPK 49 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Vertinant atskirojo skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., 2 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009 ir kt.). LR prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik procesinių teisės normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 išaiškino, kad jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismas galės pasiskyti tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjo pateiktą skundą, nepažeidė tokio skundo nagrinėjimo procedūros, o ne pasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės ir įpareigoti prokurorą elgtis atitinkamu būdu, ko ir prašė apeliantai ta skundo dalimi, kurią teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti.

Prokurorai pareiškėjų apskųstuose teismui nutarimuose pasisakė ir dėl viešojo intereso gynimo, ir dėl pareiškėjų nurodytų pagrindų procesui byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atnaujinti (b. l. 26-37). Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė pareiškėjų skundo dalį dėl pagrindinių skundo reikalavimų apskųstus prokurorų nutarimus panaikinti ir perduoti skundą LR generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo (b. l. 40-41). Išnagrinėjęs minėtus reikalavimus teismas procesiniame dokumente turės pasisakyti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, nes kitaip nebus galima patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Reikalavimai, kuriuos atsisakyta priimti, yra išvestiniai reikalavimai iš tų reikalavimų, kuriuos nagrinėti teismas priėmė. Taigi, dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, dėl kurių jie nesutinka su atsisakymu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškime nurodytais pagrindais, nepriklausomai nuo to, kad dalis reikalavimų atsisakyta priimti, bus pasisakayta pilna apimtimi. Todėl pareiškėjų teisė kreiptis į teismą dėl, jų nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų, nėra pažeista ar nepagrįstai apribota, į jokią kitą instituciją ar teismą pareiškėjams kreiptis nereikia. Priešingai, nagrinėjimas perteklinių reikalavimų, kurių teismas, atsižvelgiant į LR prokuratūros įstatymo prokurorams užtirkintą statusą ir pačių apeliantų cituojamą teismų praktiką, neturės teisės išspręsti iš esmės tik apsunkins bylos nagrinėjimą bereikalingų įrodymų tyrimu, aplinkybių nustatinėjimu, kas pareikalaus iš dalyvaujančių byloje asmenų, jų atstovų bei teismo papildomo darbo, laiko ir materialinių sąnaudų.

Teismas tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d., 4 str. 3 d., 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo. Dėl to, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį, tai teismas negali įpareigoti prokuroro kreiptis į teismą su pareiškėjų pageidaujamo turinio pareiškimu ar ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir padarė teisėtą išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti priimti dalį minėtų pareiškėjų reikalavimų. Nesutikti su minėtomis išvadomis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimus įpareigoti LR generalinę prokuratūrą inicijuoti proceso atnaujinimą administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą dalyje dėl LR Žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 (2006-06-19 įsakymo Nr. 3D-256 redakcija) patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkto atitikties LR CK 6.251 str. 1 d., LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniams ir LR Vyriausybės 2003-06-04 nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 3 punktui, taip pat įpareigoti LR generalinę prokuratūrą prašyti ginčijamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį): pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą atsisakyti priimti arba išnagrinėjus prašymą iš esmės – skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir pareiškėjo prašymą atmesti.