- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2K-200/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- E. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo kasacinį skundą dėl Joniškio apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš gyvenamųjų patalpų 2004 m. vasario 24 d.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 135 straipsni 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas 2004 m. balandžio 14 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šios bausmės ir 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių ir 250 Lt (2 MGL) bauda.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria E. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo E. S. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. balandžio 14 d., apie 21 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, ginčo su L. T. metu iš asmeninių paskatų smogė šiam kumščiu į veidą, po to iš savo kambario pasiėmęs kirvį tyčia smogė juo vieną kartą L. T. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, E. S. nuteistas už vagystę, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu E. S. gynėjas prašo skundžiamą teismų sprendimų dalį dėl L. T. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo panaikinti ir E. S. dėl šio kaltinimo išteisinti, vadovaujantis BK 28 straipsnio 3 dalimi. Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir tai sąlygojo nepagrįsto nuosprendžio bei nutarties priėmimą. Gynėjo nuomone, teismo išvada, kad L. T. nebuvo įsibrovęs į E. S. gyvenamąsias patalpas ir sužalojimą patyrė bendro naudojimo koridoriuje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Anot gynėjo, tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų buvusi atlikta įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, būtų aišku, kad L. T. sužalojimus patyrė E. S. buto koridoriuje, į kurį patenkama iš bendrojo koridoriaus. Be to, kasatoriaus nuomone, teismas tinkamai neįvertino ir L. T. asmenybės, kuris praeityje yra teistas, įvykio metu buvo girtas. Gynėjas skunde tvirtina, kad konfliktas kilo dėl L. T., kuris pirmas sudavė E. S. kumščiu į veidą, veiksmų. Po to, anot gynėjo, E. S. atsitraukė ir užrėmė savo kambario duris taip neleisdamas L. T. veržtis į jo gyvenamąsias patalpas; L. T. tuo metu buvo E. S. buto koridoriuje, todėl nuteistasis, pasinaudodamas galimybe patekti į savo buto koridorių iš kito gyvenamojo kambario, pagrįstai gynė save, savo turtą ir gyvenamąjį būstą nuo įsiveržimo. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, padarė nepagrįstą išvadą, kad L. T. neišprovokavo konflikto. Anot nuteistojo E. S. gynėjo, nepagrįsta ir kita apeliacinės instancijos teismo išvada, t. y. išvada, kad L. T. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų. Kaip skunde nurodo kasatorius, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymai liudija apie tai, kad L. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje numatytą draudimą be gyventojo sutikimo įeiti į būstą. Tokie L. T. veiksmai, gynėjo nuomone, atitinka BK 165 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Gynėjas mano, kad teismas privalėjo ginti viešą interesą – būsto neliečiamumą, vertindamas kiekvieno iš konflikto dalyvių veiksmus privalėjo pilnai išanalizuoti jų atitikimą moralei bei įstatymui. Be to, gynėjas teigia, kad E. S. pasislėpimas savo gyvenamajame būste reiškia, kad smurtinius veiksmus jis siekė nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija neanalizuoja skundo argumentų apie tai, kad teismas netiksliai nustatė įvykio vietą ir kitas faktines aplinkybes, nes kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Byloje nustatyta, kad: tarp nuteistojo E. S. ir nukentėjusiojo L. T. konfliktas kilo dėl nereikšmingos dingsties – dėl lošimui atneštų kortų kokybės; šio konflikto metu E. S. nubėgo į savo kambarį ir pačiupo kirvį; tai pamatęs, L. T. koja užrėmė kambario duris, kad E. S. negalėtų išeiti; per kitas duris į koridorių išėjęs E. S. smogė kirviu L. T. į galvą, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas teisingai kvalifikavo E. S. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes byloje nustatyta, kad jis padarė tyčinį sunkų nukentėjusiojo L. T. sveikatos sutrikdymą. Kasatoriaus prašymas taikyti jo ginamajam BK 28 straipsnio 3 dalį nepagrįstas, nes jokių būtinosios ginties sąlygų byloje nenustatyta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK reikalavimų pažeidimų nepadaryta.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. S. gynėjo kasacinį skundą atmesti.