Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-994-951/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
1-994-951/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
V. Š.
Nukentėjusysis
A. Z., D. Z., E. Z.
Advokatai
Simas Šuminas, Ričardas Ralys
Baudžiamoji byla Nr. 1-994-951/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00389-2013-2 (duomenys neskelbtini) : 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.2; 2.1.15.3.3; 2.3.4.3;
2.3.6.4.5.(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorams Dainai Songailienei, Gintarui Girgždžiui,kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui Ričardui Raliui,nukentėjusiesiems A. Z., D. Z., E. Z., jų atstovui advokato padėjėjui Simui Šuminui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 10 klasių, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu melioracijos darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2009-09-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnį),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2013 m. lapkričio 29 dieną apie 20 valandą (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (2,33% promilių) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125, 132 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko tokio tarpo iš kairiojo šono, kad eismas su prasilenkiančiais automobiliais būtų saugus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir dėl to susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Z., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio OPEL OMEGA vairuotojui A. Z. dėl stuburo juosmeninės dalies antro slankstelio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio OPEL OMEGA keleivei D. Z. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio OPEL OMEGA keleivei E. Z. dėl poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimo kairės plaštakos antrame paviršiuje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nelabai pamena kaip ten buvo, bet galėjo būti 2013 m. lapkričio 29 d., kai važiavo automobiliu „Audi 80“, kuris priklauso jo draugui J. V.. Tuo metu pats buvo neblaivus ir vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Važiavo iki (duomenys neskelbtini), o toliau nieko nepamena, nes padarė avariją, kadangi išvažiavo prieš eismą. Susitrenkė su automobiliu „Opel Omega“, kuriame važiavo 3 asmenys. Nepamena, kas buvo po įvykio. Sužalojimai nukentėjusiesiems, nurodyti kaltinamajame akte, galėjo atsirasti. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes nebuvo kaip, o dabar atsiprašo. Susitikęs su jais nebuvo, nukentėjusiųjų sveikata taip pat nesidomėjo, nes pats gydėsi. Po eismo įvykio pačiam buvo lūžusi koja, kurią gydė 1,5 mėn. Taikytis su nukentėjusiaisiais nebandė, bet šiandien gal ir norėtų susitaikyti. Pareikštus civilinius ieškinius žino, juos pripažįsta, tik mano, kad jie per dideli. Žala padaryta, bet nežino, koks būtų teisingas ieškinio dydis. Šiuo metu dirba, tačiau dirbs tik iki šio mėnesio galo, o vėliau nebedirbs. Galimybių sumokėti žalą turi, nes susitaupė, nekilnojamojo turto neturi. Įvykio metu prie vairo neblaivus sėdo pirmą kartą. Tuo metu buvo su draugu išgėręs butelį degtinės. Administracinių teisės pažeidimų kažkokių yra padaręs, tačiau konkrečiai kokių, nepamena. Kokią sumą galėtų susimokėti nukentėjusiesiems, nežino.

Nukentėjusysis A. Z. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad po avarijos nebegalėjo nieko dirbti. Įvykio metu lūžo juosmens slankstelis, 2 mėnesius turėjo gulėti. Iš darbo išėjo sūnus, kad galėtų dirbti namie. Pats nedirbo, net valgyti buvo sunku. Dabar irgi yra nelabai darbingas, skauda nugarą. Po įvykio labai bijojo vairuoti transporto priemonę. V. Š. mama buvo atėjusi, bet sakė, kad jis jau suaugęs ir nieko negali padaryti. Visi dėl įvykio labai pergyveno. D. Z. turėjo vaikščioti 1-2 mėnesius su sutvarstyta galva. Dar iki šiol D. Z. skauda kaklą, vaikščiojo į reabilitacijos centrą. Šiandien jai jau geriau. E. Z. gavo iš oro pagalvės į veidą, stipriai susimušė koją ir ranką. Dukra kreipėsi į medikus. Nebežino, ar ją atvežė į ligoninę, nes patį jau buvo išvežę. Ligoninėje gulėjo 4 dienas, o namie prabuvo 2 mėnesius. Buvo apsunkintas bendravimas. Į darbą grįžo po 4,5 mėnesių. Liekamųjų reiškinių šiai dienai nebėra. Kai nieko nedaro, tai gerai, bet kai kažką padirba – nugaroje jaučiasi įtampa, nepatogumas, maudimas. D. Z. buvo perskelta galva, nuskuto plaukus ir susiuvo. Jai buvo didelė trauma dėl iškirptų plaukų. Taip pat nuskilo dantis. Iškentė didelį skausmą, nėjo į kiemą. Be to, negalėjo į priekį ir atgal palenkti kaklo. Ligoninėje pragulėjo apie savaitę, namie gydėsi dvi savaites. Dukrai skaudėjo ilgai, vasarą vaikščiojo į reabilitacijos centrą. Iš pradžių labai dažnai skaudėdavo galvą, tik po to kaklą pradėjo skaudėti. Dukra kentėjo dvasiškai, bijojo, kad po smegenų sutrenkimo blogai nebūtų. Pats dėl dukrų labai pergyveno. Pagal įstatymą jų pateiktame ieškinyje žala atitinka. Norėjo ir daugiau prisiteisti, bet daugiau nebuvo galima pagal įstatymą. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Į draudimo bendrovę nesikreipė, tą klausimą turi spręsti teisme.

Nukentėjusioji E. Z. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Turėjo emocinių ir fizinių išgyvenimų, kojų, rankų sumušimus. Turėjo eiti į darbą, universitete buvo sesija, o jautėsi blogai. Iki Kalėdų šlubavo. Labiausiai išgyveno dėl sesers, nes kartu gyveno, o ji naktimis negalėjo miegoti, juto baimę vaikščioti gatvėmis, seniai nevairavo mašinos. Visi išgyvenimai likę iki šiol. Patyrė labai didelius emocinius išgyvenimus. Kokia suma bebūtų, ji vis tiek neatlygins to, ką patyrė. Iki vasaros sesei visą laiką skaudėjo galvą, negalėjo lankyti pamokų, 2 mėnesius nelankė kūno kultūros pamokų. Dėl galvos skausmo praleido daug pamokų, atsiliko mokykloje, negalėjo susikaupti, suprastėjo pažymiai. Iki avarijos mokslai sekėsi vidutiniškai. 3 mėnesius po avarijos sesei nesisekė susikaupti, mano, kad nuo traumos. Dabar mokslai sekasi geriau, galvos skausmų nebėra. Pas gydytojus ją vedė pati. Medikai sakė, kad galvos skausmai gali vis atsinaujinti, o dėl kaklo, tai reikia masažuoti, daryti pratimus. Kalėdų laikotarpiu pati buvo atsiribojusi, nes skaudėjo koją, o sesuo labai pergyveno dėl plaukų nukirpimo, buvo randas. Sesuo vis bijojo, kad po galvos traumos liks invalidė. Nežino, kada avarijos padariniai išeis iš galvos, tikisi, kad kada nors praeis. Šiandien ir jai pačiai yra likusi baimė mašinoms, o fiziniai skausmai jau praėjo. Civiliniame ieškinyje tokią sumą rašyti rekomendavo advokato padėjėjas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas advokatas, prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovas. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Š. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusiojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-11-29 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu OPEL OMEGA, kuris priklauso darbovietei - Č. V. K. ūkiui, kartu su dukromis E ir D. E. sėdėjo automobilio priekyje, o D. ant galinės automobilio sėdynės, prisisegusios saugos diržais. Buvo tamsus paros metas. Važiuojant apie 50 km/val. greičiu ir likus apie 10 metrų iki priešpriešiais tiesiai atvažiuojančio automobilio, pamatė, kaip šis netikėtai metėsi į jo važiavimo juostą. Priešpriešiais tiesiai atvažiuojančio automobilio veiksmo buvo neįmanoma net numatyti, nes tame ruože kelias buvo tiesus, jokių kitų važiuojančių transporto priemonių tuo metu nebuvo. Automobilis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio OPEL OMEGA priekį. Po susidūrimo jis pradėjo šaukti dukras. Įsitikinęs, kad dukros sąmoningos, nubėgo iki artimiausio namo ir paprašė, kad iškviestų specialias pagalbas. Grįžus į įvykio vietą, dukra Eglė taip pat skambino pagalbos telefonu. Atvykusi greitoji pagalba išvežė į ligoninę jį, abi dukras ir automobilio vairuotoją, kuris rėžėsi į jo vairuojamą automobilį. Kokia jam padaryta žala šiai dienai įvardyti negali, nes dar gydosi, turi nedarbingumo lapelį, nustatytas antro juosmens slankstelio kompresinis lūžis (1 t. 50-51 b. l.).

Nukentėjusiosios E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-11-29 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) važiavo automobiliu. Automobilį vairavo jos tėvas A. Z.. Priekyje keleivio pusėje sėdėjo ji, o ant galinės sėdynės už vairuotojo sėdėjo jos sesuo D. Z.. Kokį automobilį vairavo tėvas, nurodyti negali, nes tėvas jį gavo tik rugsėjo mėnesį, todėl modelio neįsidėmėjo. Tėvas, privažiavęs (duomenys neskelbtini) kaimą, sulėtino greitį. Matė, kad iš priešais tiesiai atvažiuoja automobilis. Atvažiuojantis automobilis netikėtai metėsi į jų eismo juostą ir atsitrenkė į juos. Kadangi buvo tamsus paros metas, automobilio markės, numerio ir kas jį vairavo, nematė. Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali (1 t. 67 b. l.).

Nukentėjusiosios D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-11-29 automobiliu važiavo su tėčiu A. Z. ir sese E. Z. namo iš (duomenys neskelbtini) į kaimą. Kokiu konkrečiai automobiliu važiavo, pasakyti negali, nes modelio nežino. Automobilį vairavo tėtis. Šalia tėčio keleivio sėdynėje sėdėjo sesuo E., o ji sėdėjo už tėčio ant galinės sėdynės, prisisegusi saugos diržu. Įvykio metu ji miegojo. Po įvykio kalbėjo su sese, tačiau nesuprato, kas įvyko (1 t. 70-71 b. l.).

Nukentėjusiojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-11-26 išvyko darbo reikalais su sunkvežimiu į (duomenys neskelbtini). 2013-11-29 paskambino žmona I. V., kuri pasakė, kad su jo automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytas eismo įvykis. Automobilį AUDI 80 neatsiklausęs jo leidimo pasiėmė kaimynas V. Š., kuris sukėlė eismo įvykį. Jam padaryta 1500 litų turtinė žala. Dėl eismo įvykio metu sugadinto jam priklausančio automobilio AUDI 80 pretenzijų V. Š. neturi ir ateityje neturės, nes jis atlygino tiek, kiek įkainavo savo automobilį, t.y. 1500 litų (1 t. 74-75, 76-77 b. l.).

Liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-11-29 apie 20 val. jis buvo pas kaimynę B. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. Jis stovėdamas kieme ir rūkydamas matė, kaip nuo Šiaulių pusės plento gatve link (duomenys neskelbtini), labai lėtai važiuoja automobilis-karavanas, modelio tikslaus nepasakys. Tuo pačiu metu išgirdo nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojant automobilį, kuriame garsiai girdėjosi muzika. Po kelių sekundžių išgirdo didelį trenksmą, po kurio užgeso abiejų automobilių šviesos. Po trenksmo suprato, kad įvyko avarija. Nubėgęs iki vietos pamatė, kad automobilis AUDI 80 guli ant šono, o netoliese buvo automobilis OPEL OMEGA. Priėjęs prie automobilio OMEL OMEGA matė, kaip išlipa vairuotojas, o šalia sėdi moteris, kraujuojančia galva. Prie automobilio AUDI 80 vairo sėdėjo vyras, prispaustas be sąmonės. Patikrinęs, ar vyras gyvas ir apčiuopęs pulsą, paskambino specialioms tarnyboms (1 t. 81 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-27 specialisto išvada Nr. G 1855/13(04), kurioje nurodyta, kad A. Z. buvo padarytas stuburo juosmeninės dalies antro slankstelio kūno kompresinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas padarytas atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis. A. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes stuburo juosmeninės dalies antro slankstelio kūno kompresinis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. 88 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-02 specialisto išvada Nr. G 1737/13(04), kurioje nurodyta, kad E. Z. buvo padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairės plaštakos antrame piršte. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais paveikus kairės plaštakos antrą pirštą ir abu kelius. E. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 90 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-12-27 specialisto išvada Nr. G 1856/13(04), kurioje nurodyta, kad D. Z. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje ir dešiniame momenyje, kąstinė žaizda liežuvyje, kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Sužalojimai padaryti atsitrenkiant į bukas, kietas automašinos salono dalis. D. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t. 92-93 b. l.).

2013-11-29 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, padarytos fotonuotraukos (1 t. 7-31 b. l.).

2013-11-29 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyti automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai (1 t. 32-34 b. l.).

2013-11-29 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyti automobilio OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai (1 t. 35-37 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014-06-09 specialisto išvada Nr. 11Š-56(14), kurioje nurodyta, kad apskaičiuoti automobilio AUDI 80 važiavimo greičio susidūrimo su OPEL OMEGA metu negalima. Apskaičiuoti automobilio OPEL OMEGA važiavimo greičio susidūrimo su automobiliu AUDI 80 metu negalima. Tikėtina, kad šioje eismo situacijoje automobilio AUDI 80 vairuotojo V. Š. veiksmai, – nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešinio krašto, o įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu OPEL OMEGA, vairuojamu A. Z. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (1 t. 103-107 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2013-12-12 specialisto išvada Nr. T-A 11794/13(01), kurioje nurodyta, kad 2013-11-29 21.20 val. paimtame V. Š. kraujyje rasta 2,33 % promilės etilo alkoholio (1 t. 86 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2013-12-12 specialisto išvada Nr. T-A 11793/13(01), kurioje nurodyta, kad 2013-11-29 21.25 val. paimtame A. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta (84 b. l.).

BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonių apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, nukentėjusiųjų A. Z., E. Z., D. Z., J. V., liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad V. Š. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2013 m. lapkričio 29 dieną, apie 20 valandą, Šiaulių rajone, Daunorų kaime, Plento gatvėje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (2,33% promilių) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125, 132 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko tokio tarpo iš kairiojo šono, kad eismas su prasilenkiančiais automobiliais būtų saugus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir dėl to susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Z., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio OPEL OMEGA vairuotojui A. Z. dėl stuburo juosmeninės dalies antro slankstelio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio OPEL OMEGA keleivei D. Z. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio OPEL OMEGA keleivei E. Z. dėl poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimo kairės plaštakos antrame paviršiuje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalotas nukentėjusysis A. Z., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji D. Z., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei nukentėjusioji E. Z., kuriai sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Atsižvelgiant į nustatytus padarinius, V. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kadangi V. Š. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo rezultatas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – kitų žmonių - nukentėjusiųjų nesunkiais sveikatos sutrikdymais bei nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t. 123-124 b. l.), tačiau 2009-09-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį (1 t. 125-129 b. l.). V. Š. praeityje buvo baustas administracine tvarka, šiuo metu turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t. 130-132 b. l.), dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu melioracijos darbininku, sudaryta terminuota darbo sutartis, yra priimtas iki 2014-11-28 (1 t. 135 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (1 t. 122 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus V. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę - baudą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės numatytas vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad V. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, nors teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs, kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, be to, iš asmens baustumų pažymos matyti, kad V. Š. ne kartą baustas ir už administracinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, kas rodo, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti kelių eismo taisykles, V. Š. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.

V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 145-146 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų A. Z., D. Z. bei E. Z. vardu advokato padėjėjas Simas Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė A. Z. solidariai iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ SE ir kaltinamojo V. Š. priteisti 8 632 Lt neturtinei žalai atlyginti; D. Z. solidariai iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ SE ir kaltinamojo V. Š. priteisti 14 674,40 Lt neturtinei žalai atlyginti; E. Z. solidariai iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ SE ir kaltinamojo V. Š. priteisti 7 769 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2014-06-23 nutarimu A. Z. buvo pripažintas civiliniu ieškovu minėtai 8 632 Lt sumai (1 t. 60 b. l.). 2014-06-23 nutarimu E. Z. buvo pripažinta civiline ieškove 7 769 Lt sumai (1 t. 69 b. l.)

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamasis V. Š. padarė vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ SE (1 t. 42-43 b. l.). Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiesiems pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda ir draudimo bendrovei.

Nukentėjusieji savo civiliniame ieškinyje prašo solidariai, t. y. iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ SE ir kaltinamojo V. Š. priteisti atitinkamas sumas neturtinei žalai atlyginti.

Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu, esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012).

Civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ SE 2014-05-21 priimtame sprendime užfiksuota, kad draudimo įmonė priėmė sprendimą išmokėti draudimines išmokas: A. Z. 10 381,01 Lt (iš jų 8 632,00 Lt - neturtinei žalai atlyginti, 1 739,01 Lt - traumos gydimosi metu prarastų pajamų kompensavimas, 10,00 Lt - kompensavimas išlaidų už sveikatos sutrikdymą atitinkančių medikamentų įsigijimą); D. Z. – 2 789,66 Lt (iš jų 2 589,60 Lt - neturtinei žalai atlyginti, 200,06 Lt - kompensavimas išlaidų už sveikatos sutrikdymą atitinkančių medikamentų įsigijimą bei gydymo išlaidos), E. Z. 863,20 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 61 b. l.).

Kaip matyti, draudimo įmonė viso jau yra priėmusi sprendimą išmokėti 12 084,80 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2012 m. birželio 11 d. esančios 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. Z. sveikata, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, dėl įvykio jai buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje ir dešiniame momenyje, kąstinė žaizda liežuvyje, kraujosruva dešinės akies vokuose; dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog D. Z. dėl patirtų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, t. y. dėl didelės žaizdos galvoje atsirado baimė būti viešumoje tarp žmonių, mergaitė jautėsi negraži, po patirtų traumų labai bijojo dėl galimų liekamųjų reiškinių; susidūrė su nepatogumais, t. y. dėl kaklo sužalojimo lankė reabilitacijos kursus, galvos lankstymas į priekį atgal iki šiol skausmingas, todėl naktį miegodama ji atsibusdavo dėl skausmo. Be to, D. Z. dėl kaltinamojo kaltų veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatai neleidžiant dalyvauti socialiniame visuomenės ir bendruomenių gyvenime. Pagrįsdamas nukentėjusiosios D. Z. civilinį ieškinį jos įstatyminis atstovas A. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. Z. turėjo vaikščioti 1-2 mėnesius su sutvarstyta galva, buvo perskelta galva, nuskusta dalis plaukų, jai buvo didelė trauma dėl iškirptų plaukų, taip pat nuskilo dantis, dar iki šiol D. Z. skauda kaklą, vaikščiojo į reabilitacijos centrą, taip pat nurodė, kad šiuo metu jai jau geriau.

Nukentėjusiojo A. Z. sveikata eismo įvykio metu buvo sutrikdyta nesunkiai, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, dėl įvykio jam buvo padarytas stuburo juosmeninės dalies antro slankstelio kūno kompresinis lūžis; dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog A. Z. dėl patirtų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, t. y. po įvykio nukentėjusysis galėjo tik stovėti arba gulėti, o kitos pozos jam buvo skausmingos ir nerekomenduojamos. Be to, A. Z., E. Z. dėl kaltinamojo kaltų veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatai neleidžiant dalyvauti socialiniame visuomenės ir bendruomenių gyvenime. Teisme A. Z. patvirtino, jog dabar irgi yra nelabai darbingas, skauda nugarą. Po įvykio labai bijojo vairuoti transporto priemonę. Dukra dėl įvykio kentėjo dvasiškai, bijojo, kad po smegenų sutrenkimo nebūtų blogai ir jai. Pats labai pergyveno dėl dukrų.

Nukentėjusiajai E. Z. eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisme nukentėjusioji E. Z., pagrįsdama neturtinės žalos dydį, parodė, kad dėl įvykio turėjo emocinių ir fizinių išgyvenimų, kojų, rankų sumušimus, turėjo eiti į darbą, universitete buvo sesija, o jautėsi blogai, iki Kalėdų šlubavo. Labiausiai išgyveno dėl sesers, nes kartu gyveno, o ji naktimis negalėjo miegoti, be to, juto baimę vaikščioti gatvėmis, seniai nevairavo mašinos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį (D. Z. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje ir dešiniame momenyje, kąstinė žaizda liežuvyje, kraujosruva dešinės akies vokuose; A. Z. padarytas stuburo juosmeninės dalies antro slankstelio kūno kompresinis lūžis; E. Z. padaryta poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairės plaštakos antrame piršte); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, netikėtai, kaltinamajam esant neblaiviam); į tai, kad nukentėjusioji D. Z. ir nukentėjusysis A. Z. patyrė nepatogumus (gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, D. Z. buvo reikalinga reabilitacija); į tai, jog E. Z. sužalojimus gydėsi ambulatoriškai; į sužalojimų pasekmes, t. y. nukentėjusiesiems dėl V. Š. padaryto nusikaltimo nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata (nukentėjusioji E. Z. darbinga, D. Z. tęsia mokslą, nukentėjusysis A. Z. taip pat šiuo metu gali dirbti), nukentėjusiesiems taip pat neliko liekamųjų sveikatos sužalojimo reiškinių; išskyrus tai, kad nukentėjusysis A. Z. dar ir šiomis dienomis, kai kažką padirba, nugaroje jaučia įtampą, nepatogumas, maudimą; į tai, kad V. Š. įvykio metu buvo neblaivus; į tai, kad nukentėjusieji nepateikė daugiau įrodymų, patvirtinančių patirtų sužalojimų pasekmių rezultatus (t. y. nėra aišku, kiek suprastėjo D. Z. pažymių vidurkis, kokios procedūros buvo taikomos atstatant jos sveikatą ir pan.); į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, o jo pajamos nėra pastovios (darbo sutartis sudaryta tik iki 2014-11-28, vėliau, anot paties kaltinamojo, nebedirbs), į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė bei siekdamas jų ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam A. Z. padarytą neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt, D. Z. 7 768, 80 Lt, E. Z. 1 000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė savanoriškai jau sumokėjo nukentėjusiesiems viso 12 084,8 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pagal teisinį reglamentavimą draudimo bendrovė gali atlyginti likusius 5 179,2 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai D. Z. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 2 589,6 Lt yra sumokėjusi, iš „(duomenys neskelbtini)“ SE nukentėjusiajai D. Z. priteistina likusi nesumokėta 5179, 2 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam A. Z. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 8 632,00 Lt yra sumokėjusi, iš kaltinamojo V. Š. nukentėjusiajam A. Z. priteistina likusi nesumokėta 1 368,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai E. Z. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 863,20 Lt yra sumokėjusi, iš kaltinamojo V. Š. priteistina nukentėjusiajai E. Z. likusi nesumokėta 136,8 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų atstovas advokato padėjėjas S. Š. baigiamųjų kalbų metu prašė teismo priteisti 3 000 Lt advokato išlaidų už atstovavimą tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminiame nagrinėjime. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantis dokumentas – 2014-02-25 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 541445, iš kurio matyti, kad advokato padėjėjui Simui Šuminui už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas nukentėjusysis A. Z. sumokėjo 3000 Lt. Kadangi nukentėjusieji A. Z., D. Z. ir E. Z. dėl kaltinamojo V. Š. padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokato padėjėją ir turėjo atstovavimo išlaidų, kurias bendrai sumokėjo A. Z. bei kurios pagrįstos dokumentais, teismas sprendžia, kad šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo V. Š. (BPK 103 str. 1 d. 6 p.).

Daiktinis įrodymas - kompiuterinė laikmena (CD kompaktas) su eismo įvykio metu darytomis nuotraukomis, esanti pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Daiktinis įrodymas - automobilis „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso (duomenys neskelbtini), bei kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) vyriausiajam inžinieriui M. T. (1 t. 49 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir paskirti 30 MGL (3 900 litų) (1129 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę V. Š. paskirti 20 MGL (2 600 litų) (753 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bei 68 straipsniu, V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios D. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 7 768,80 Lt (septynių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių litų 80 ct) (2250 Eur) sumai ir priteisti iš „(duomenys neskelbtini)“ SE, likusią nesumokėtą 5 179,2 Lt sumą (penkių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt devynių litų 20 ct) (1500 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiosios D. Z. naudai.

Nukentėjusiojo A. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) (2 896,20 Eur) sumai ir priteisti iš kaltinamojo V. Š. likusią nesumokėtą 1 368,00 Lt sumą (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) (396,20 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiojo A. Z. naudai.

Nukentėjusiosios E. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289,62 Eur) sumai ir priteisti iš kaltinamojo V. Š. likusią nesumokėtą 136,80 Lt sumą (vieną šimtą trisdešimt šešis litus 80 ct) (39,62 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiosios E. Z. naudai.

Pripažinti A. Z. patirtas 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868,86 Eur) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo V. Š. A. Z. naudai.

Daiktinį įrodymą - kompiuterinę laikmeną (CD kompaktą) su eismo įvykio metu darytomis nuotraukomis, esančią pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Daiktinį įrodymą - automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso (duomenys neskelbtini), bei kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) vyriausiajam inžinieriui M. T. (1 t. 49 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė