- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-17
- Bylos Nr.
- 1N-73/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Agatai Minkel,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas A. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu A. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu buvo panaikintas A. K. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. iki 2007 m. spalio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), tvarkydamas savo kaip advokato, veikiančio pagal Lietuvos advokatų tarybos 2006 m. gegužės 22 d. išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 4 d. ir 5 d., apskaitoje nefiksavo klientų sumokėtų 16230 litų, 13754,24 litų pajamų ir taip 2475,76 litais sumažino paslaugų pardavimo PVM, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-2007 metų advokato A. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi A. K. kasacinis skundas buvo atmestas.
Nuteistasis A. K. prašė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 2 d. nutarimu buvo atmestas A. K. prašymas atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 2 d. nutarimą panaikinti. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nuteistojo A. K. skundą atmetė ir paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 2 d. nutarimą.
Nuteistasis A. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00137-08. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad pareiškime nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti nagrinėjamos baudžiamųjų bylų Nr. 07-1-0405-08 ir Nr. 01-2-000111-09 kontekste, kadangi ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-2-00137-08 buvo atskirta iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-1-0405-08, kurioje yra procesui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reikšmingų dokumentų. Skunde nuteistasis pateikia ikiteisminio tyrimo veiksmus atliktus byloje Nr. 07-1-0405-08. Taip pat nurodo, kad procesui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reikšmingų dokumentų yra ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-000111-09. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika nuteistasis nurodo, kad procese dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtina iš naujo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, jas palyginti su naujais bylos duomenimis ir po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Nebūtina būti įsitikinusiu, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje būtų priimtas kitoks sprendimas, pakanka pagrįstos abejonės, leidžiančios manyti, kad bylose priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Nuteistasis teigia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Vilniaus apygardos teismas neįvertino pareiškime nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl Panevėžio apygardos teismo šališkumo jo atžvilgiu. Šios aplinkybės atitinka BPK 444 straipsnio reikalavimus ir laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių reikia pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl kurių galima panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-168/2010 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį byloje Nr. 2K-205/2011. Nuteistasis tvirtina, jog Panevėžio apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1A-519-168/2010 buvo šališkas. Nurodo, kad kitoje baudžiamojoje byloje dėl kitų jam pareikštų kaltinimų visas Panevėžio apygardos teismas nusišalino. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-205/2011 aplinkybės ir faktiniai dokumentai dėl Panevėžio apygardos teismo šališkumo nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Nuteistasis nurodo, kad baudžiamojoje byloje 1A-519-168/2010 nėra duomenų apie Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį dėl nusišalinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-133/2010, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d nutartį dėl baudžiamosios bylos Nr. 01-2-000111-09 perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Šios nutartys nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-168/2010. Teismas sąmoningai jų netyrė ir nevertino. Be to, A. K. teigia, kad Panevėžio apygardos teismui teikė pastabas dėl protokolo, iš kurių matyti, jog proceso metu teismas jo atžvilgiu buvo priešiškas ir suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nuteistasis taip pat tvirtina, jog teikiant kasacinį skundą jam nebuvo žinomos baudžiamojoje byloje Nr. 1-133/2010 priimtos nutartys dėl Panevėžio apygardos teismo šališkumo, todėl kasaciniame skunde jis nenurodė, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. A. K. teigia, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog apie nutartis dėl nušalinimo jam buvo žinoma. Pažymi, kad priimant minėtas nutartis jam buvo taikomas suėmimas, su nutartimis jis supažindintas nebuvo, jų nuorašų negavo, žinojo tik apie sprendimą perduoti bylą kitam teismui, tačiau šio sprendimo motyvai jam nebuvo žinomi. Nuteistasis taip pat ginčija teismo išvadą, kad nutartis dėl nusišalinimo nuo vienos baudžiamosios bylos nagrinėjimo, nesant nusišalinimo pagrindų, nėra privaloma kitiems teisėjams, nagrinėjantiems kitą bylą, kurioje kaltinimai pareikšti tam pačiam asmeniui. A. K. teigia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neišsireikalavo baudžiamosios bylos medžiagos, todėl neištyrė pareiškimo, o Vilniaus apygardos teismas visapusiškai neišnagrinėjo skundo dėl prokuroro nutarimo. Be to, nuteistasis nurodo, kad prokuroras ar skundą dėl prokuroro nutarimo nagrinėjantis teismas negali nuspręsti ar naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodo, kad asmuo yra kaltas arba nekaltas. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas padarė kategoriška išvadą, kad A. K. skunde nurodytos aplinkybės vienos ar kartu su ankstesnėmis neįrodo, kad jis yra kaltas ar nekaltas. Tokiu būdu teismas iš esmės peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi, spręsdamas klausimą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti atnaujinti procesą pagrįstumo, pasisakė dėl nuteistojo kaltės. Be to, teismas nevertino dokumentų, kurių pagrindu prašoma atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. priedų prie skundo, bylų dokumentų. Nagrinėjamu atveju yra būtina patikrinti prašyme ir skunde nurodytas aplinkybes, įvertinti pateiktų dokumentų patikimumą, informatyvumą bei santykį su įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis ir tik tuomet spręsti ar šie duomenys sudaro pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą.
Teismo posėdyje nuteistasis A. K. prašo skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Kaip matyti iš BPK 444 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tik šio straipsnio 1 dalies 4 punktas numato aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis, o jas nustačius, būtina atnaujinti baudžiamąją bylą. Tačiau nuteistojo A. K. skunde keliamos abejonės dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumo yra aiškiai nepakankamos bylos atnaujinimui, o skundo motyvas, kad proceso atnaujinimui byloje pakanka tik pareikšti abejonę, yra visiškai nepagrįsta.
Nuteistasis A. K. prašymą atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, kaip ir pareiškime prokurorui bei skunde Vilniaus apygardos teismui, grindžia iš esmės analogiškais motyvais, t.y. tuo, kad Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-519-168/2010 nebuvo žinomos Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis dėl nusišalinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-133/2010, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d nutartis dėl baudžiamosios bylos Nr. 01-2-000111-09 perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Šios aplinkybės nebuvo žinomos ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nagrinėjusiam šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka.
Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai akcentavo, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-168/2010 nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Panevėžio apygardos teismas žinojo ar galėjo žinoti apie aukščiau nurodytų nutarčių buvimą, tačiau tai, kad teismas nežinojo ar galėjo nežinoti apie tokias nutartis, nesudaro pagrindo laikyti šias aplinkybes naujai paaiškėjusiomis, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Nuteistasis A. K. teismo šališkumo motyvą itin akcentavo ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, tačiau pažymėtina, kad kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šios problemos jis nekėlė ir neprašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl šališko teismo, nors apie tai žinojo.
Nuteistojo nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, kurių pagrindu gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Vilniaus apygardos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo ir tai, kad A. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimų nepareiškė, nepateikė jokių duomenų apie aukščiau minėtas nutartis, tokių duomenų jis nepateikė ir bylą nagrinėjant kasacine tvarka. Nors nuteistasis skunde teigia, kad su aukščiau minėtomis nutartimis jis supažindintas nebuvo, jų nuorašų negavo, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties nuorašai be kitų adresatų buvo išsiųsti ir į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur tuo metu buvo laikomas suimtasis A. K.. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jam buvo žinomas tik sprendimas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, tačiau nebuvo žinomi tokio sprendimo motyvai. Be to, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kitoje baudžiamojoje byloje priimta nutartis dėl nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo, nesant nušalinimo pagrindų, nėra privaloma kitiems teisėjams, nagrinėjantiems kitą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti tam pačiam asmeniui. Tai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas priėmė A. K. nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo manyti, kad teismas buvo šališkas. Jei vadovautis nuteistojo A. K. skunde dėstomų teiginių logika, tai bet kuris asmuo, kurio atžvilgiu teismas vieną kartą jau buvo priėmęs nepalankų sprendimą byloje, turėtų teisę reikšti nušalinimą visiems teisėjams, jei to paties asmens kita byla vėl būtų nagrinėjama tame pačiame teisme.
Nuteistasis A. K. skunde pažymi ir tai, kad skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas padarė kategoriška išvadą, jog skunde nurodytos aplinkybės vienos ar kartu su ankstesnėmis neįrodo, kad jis yra kaltas ar nekaltas. Tokiu būdu teismas iš esmės peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi, spręsdamas klausimą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti atnaujinti procesą pagrįstumo, pasisakė ir dėl jo kaltės. Toks A. K. teiginys yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti atnaujinti procesą pagrįstumo, nepasisakė dėl A. K. kaltės, o tik vertino nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių atitikimą BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams ir reziumavo, kad aplinkybių, kurių pagrindu gali būti atnaujinama baudžiamoji byla, nenustatyta
Nuteistojo A. K. teiginys, kad Vilniaus apygardos teismas visapusiškai neišnagrinėjo skundo dėl prokuroro nutarimo, yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti atnaujinti procesą pagrįstumo, baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, nes motyvuotai išdėstė pagrindinius argumentus, dėl kurių nuteistojo skundas buvo atmestas. Teismas neprivalo atsakinėti į kiekvieną skundo teiginį, kurie tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamu klausimu, nes tokiu atveju teismo priimtas sprendimas pernelyg būtų motyvuotas šalutinėmis aplinkybėmis ir savo esme perteklinis.
Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas buvo priimtas neišreikalavus baudžiamosios bylos. Šis skundo teiginys nesudaro pagrindo nutarimo panaikinimui, kadangi iš jo turinio matyti, jog sprendimą priėmusiam prokurorui bylos aplinkybės buvo žinomos ir be baudžiamosios bylos medžiagos.
Su baudžiamosios bylos medžiaga yra susipažinta Lietuvos apeliaciniame teisme, nagrinėjant A. K. skundą, tačiau nenustatyta esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos prokurorui ar apygardos teismui ir kurios sudarytų pagrindą priimti kitą sprendimą, nei buvo priimtas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.