Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta & Co“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo ir 2022 m. vasario 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta & Co“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl delspinigių sąskaitos pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsakovė nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą – jis objektyviai ir išsamiai įvertino ginčo faktines aplinkybes bei pagrindė sprendimą teisės normomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą, 2020 m. balandžio 29 d. šalys sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė turėjo atlikti Joniškės gatvės atkarpos Klaipėdoje paprastojo remonto darbus (rangos sutarties 1 punktas). Rangos sutarties 5 punkte nustatyta, kad darbai turėjo būti vykdomi pagal rangovės (ieškovės) parengtą paprastojo remonto aprašą ir prie rangos sutarties pridedamą techninę specifikaciją bei kad jie privalėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo raštiško užsakovės (atsakovės) nurodymo atlikti darbus gavimo dienos, o šios sutarties 5 punkte nurodyta, kad ieškovė turėjo pradėti vykdyti darbus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo raštiško atsakovės nurodymo atlikti darbus gavimo dienos. Vadovaujantis rangos sutarties 18 punktu, rangovė, pavėlavusi atlikti darbus, įsipareigojo mokėti užsakovei 0,02 proc. delspinigius nuo rangos sutarties vertės su pridėtinės vertės mokesčiu už kiekvieną pavėluotą dieną iki tol, kol bus įvykdytos prievolės. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad delspinigiai yra išskaičiuojami iš rangovei mokėtinų sumų.

16. Byloje pateiktas ieškovei adresuotas atsakovės elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovė pavedė ieškovei pradėti vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus 2020 m. birželio 8 d. Todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis rangos sutarties nuostatomis, pagal kurias darbai turėjo būti užbaigti per 3 mėnesius nuo atsakovės raštiško pavedimo pateikimo dienos, ieškovė turėjo baigti juos vykdyti iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Iš byloje esančio statybos darbų žurnalo matyti, kad ieškovė pradėjo vykdyti darbus ginčo objekte net anksčiau, nei jai pavedė atsakovė, t. y. nuo 2020 m. gegužės 14 d. Vis dėlto ieškovei nepavyko užbaigti darbų rangos sutartyje nustatytu laiku.

17. Pasibaigus rangos sutartyje nustatytam terminui, ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo lietaus nuotekų tinklų kolektorių įrengimo darbus Joniškės gatvės pradžioje, teritorijoje, kuri patenka į ieškovės darbų zoną. Ieškovė nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pasitelkta UAB „KRS“ turi atstatyti gatvės dangą, tačiau šie darbai nėra iki šiol atlikti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė prašė atsakovės neskaičiuoti rangos sutartyje nurodytų delspinigių, kadangi darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl jos kaltės ir įsipareigojo darbus įvykdyti iki 2020 m. spalio 30 d. Aplinkybę, kad laikotarpiu, kai ieškovė turėjo vykdyti darbus, toje pačioje teritorijoje darbus vykdė ir tretieji asmenys, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Tokios aplinkybės, pavyzdžiui, atsispindi AB „Klaipėdos vanduo“ 2020 m. spalio 12 d. ieškovei adresuotame rašte, kuriame ji paaiškino, kad UAB „KRS“ jos užsakymu vykdė lietaus nuotekų kolektoriaus statybos darbus, dalis kurių buvo atliekama Joniškės gatvės važiuojamojoje dalyje, kad asfalto danga buvo pradėta ardyti 2020 m. liepos 29 d. ir kad UAB „KRS“ 2020 m. lapkričio 5 d. raštu ją informavo, jog kelio danga ginčo teritorijoje yra atstatyta.

21. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pavėlavo atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus, apskaičiavo jai 6 918,45 Eur delspinigių ir pateikė 2021 m. balandžio 27 d. delspinigių sąskaitą, kurioje nurodyta, kad delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos. Tačiau ieškovė nesutiko su atsakovės apskaičiuotais delspinigiais ir 2021 m. gegužės 5 d. raštu informavo atsakovę, kad nepriima delspinigių sąskaitos ir grąžina ją atsakovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovės reikalavimas sumokėti delspinigius už 165 dienas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes darbų atlikimo terminui įtakos turėjo nuo ieškovės nepriklausančios aplinkybės, apie kurias atsakovei buvo žinoma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, atsiskaitydama su ieškove, įskaitė pirmiau nurodytą jos apskaičiuotą delspinigių sumą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama minėtą, jos vertinimu, neteisėtai įskaitytą sumą priteisti iš atsakovės.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštus reikalavimus patenkino iš dalies. Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad: 1) ieškovė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negalėjo vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.), nes šiuo laikotarpiu tretieji asmenys vykdė darbus tame pačiame kelio ruože, todėl darbų pagal šalių sudarytą rangos sutartį vykdymas buvo pagrįstai sustabdytas; 2) ieškovė neturėjo objektyvių kliūčių vykdyti darbus nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. liepos 29 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. (bendrai 55 dienas), todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendras sutartyje nurodytas terminas darbams užbaigti sudarė 93 dienas, 2020 m. lapkričio 5 d. pasibaigus pirmiau minėtoms aplinkybėms, objektyviai kliudžiusioms ieškovei atlikti darbus, ji turėjo juos užbaigti iki 2020 m. gruodžio 12 d. (per likusias 38 termino dienas); 3) ieškovės nurodytos aplinkybės apie vėlesniu laikotarpiu buvusias blogas oro sąlygas, jos teigimu, sukliudžiusias atlikti darbus, viena vertus, nėra aktualios, nes darbai jau turėjo būti užbaigti, antra vertus, nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo sutartinės atsakomybės už rangos sutartyje nurodyto termino pažeidimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo ieškovei delspinigius už 38 dienas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 593,34 Eur.

23. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ji objektyviai negalėjo vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.). Tačiau ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad, pasibaigus minėtam terminui, ieškovė turėjo užbaigti darbus iki 2020 m. gruodžio 12 d. Ieškovės vertinimu, nustatęs minėtą aplinkybę, kad darbai negalėjo būti vykdomi beveik 3 mėnesius, teismas turėjo pripažinti, kad bendras rangos sutarties vykdymo terminas šiuo atveju turėjo būti pradėtas skaičiuoti tik tada, kai pasibaigė sutarties įvykdymą apsunkinančios aplinkybės, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 5 d., ir turėjo baigtis anksčiausiai 2021 m. vasario 5 d. Taip pat, ieškovės vertinimu, teismas turėjo pripažinti, kad dėl objektyvių šiuo laikotarpiu atsiradusių aplinkybių (dėl asfaltavimo darbams netinkamų oro sąlygų), ieškovė negalėjo užbaigti darbų per sutartyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Taigi, ieškovė laikosi pozicijos, kad ji tinkamai vykdė sutartines prievoles, o sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl jai neturėtų būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.

Dėl ieškovės (ne)tinkamai įvykdytos sutartinės prievolės ir jos pareigos mokėti atsakovei netesybas

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta bendra taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs ar netinkamai jas įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tik tinkamas prievolės įvykdymas garantuoja šios prievolės, o kartu ir visų iš jos atsiradusių papildomų teisių ir pareigų, pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 ir 3 dalys). Sutartinė prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

25. Jeigu skolininkas neįvykdo savo prievolės kreditoriui arba įvykdo ją netinkamai, skolininkui kyla pareiga sumokėti įstatyme arba sutartyje nustatytas netesybas (CK 6.71 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl netesybų taikymo yra išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Todėl tuo atveju, jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad jis įvykdė prievolę, jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai (CK 6.73 straipsnis).

26. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė, sudarydama rangos sutartį, įsipareigojo atsakovei atlikti Joniškės gatvės atkarpos paprastojo remonto darbus per 3 mėnesių laikotarpį, kuris yra skaičiuojamas nuo atsakovės raštiško nurodymo vykdyti darbus pateikimo dienos. Toks atsakovės nurodymas buvo pateiktas 2020 m. birželio 8 d., todėl ieškovė turėjo užbaigti vykdyti darbus iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės išdėstytais argumentais, kad dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl trečiųjų asmenų toje pačioje teritorijoje vykdomų darbų, ieškovė negalėjo vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. (išskyrus 2020 m. rugsėjo 21 d.–2020 m. rugsėjo 25 d.), todėl teismas pripažino, jog šiuo laikotarpiu darbų vykdymas buvo sustabdytas ir terminas darbams įvykdyti neturėjo būti skaičiuojamas. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad išnykus šioms darbų sustabdymą lemiančioms aplinkybėms, bendras rangos sutartyje nustatytas 3 mėnesių terminas darbams atlikti turėjo būti iš naujo pradėtas skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 5 d.

27. Grįsdama savo poziciją, kad terminas rangos sutarčiai įvykdyti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 5 d., ieškovė remiasi įstatymo normomis, teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais ir rangos sutarties nuostatomis, pagal kurias rangovė turi ne tik atlikti darbus, bet taip pat užtikrinti jų kokybę ir perduoti užsakovei tinkamos kokybės jų rezultatą. Ieškovė nurodo, kad, byloje įrodžius, jog ji negalėjo ne tik vykdyti, bet ir perduoti atsakovei savo darbų rezultatų nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d., t. y. beveik 3 mėnesius, bendras rangos sutartyje nurodytas terminas darbams atlikti turėjo būti nukeltas 3 mėnesiais. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nei bendrosios įstatyme nustatytos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nei šalių sudarytoje sutartyje nustatytos rangos dabų vykdymo sąlygos, nei byloje esantys duomenys apie faktinį sutarties vykdymą nesuponuoja tokios išvados.

28. Rangos sutarties samprata yra atskleista CK 6.644 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes, suremontuoti daiktą ir pan. Todėl ieškovė pagrįstai nurodo, jog pagal įstatymą rangovas turi užtikrinti, kad jo atlikti darbai ir pasiektas bei užsakovui perduotas jų rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus (CK 6.663 straipsnis). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nepatvirtina ieškovės argumento, kad rangos sutarties vykdymo terminas turi būti skaičiuojamas jos nurodytu būdu.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, vykdydamas rangos sutartį, rangovas turi ne tik užtikrinti atitinkamos kokybės darbų įvykdymą, tačiau taip pat jis turi užtikrinti, kad darbų rezultatas bus pasiektas per konkretų sutartyje apibrėžtą terminą. CK 6.652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, rangos sutartyje turi būti nustatyta darbų pradžia ir pabaiga, be to, šalys joje gali nustatyti ir atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymuose ar sutartyje nėra nurodyta kitaip, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Vadovaujantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu rangos sutartyje nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Iš šių nuostatų matyti, kad rangovas, siekdamas tinkami įvykdyti prievoles ir gauti už jas atlyginimą, turi pareigą laikytis sutartyje nustatytų darbų įvykdymo terminų. Įstatyme nėra nustatyta, kad laikinas darbų sustabdymas sudaro pagrindą rangovui darbų įvykdymo terminą skaičiuoti iš naujo, jį pratęsti ar pan., taip pat jose nenustatyta, kad rangos darbai turi būti vykdomi nepertraukiamai, priešingai, iš aptariamų nuostatų matyti, kad šie darbai gali būti atliekami ir perduodami užsakovui tam tikrais etapais, dalimis, už kurias gali būti atskirai atsiskaitoma.

30. Aplinkybė, kad sutartyje nurodytas terminas darbams įvykdyti turėjo būti pradėtas skaičiuoti iš naujo išnykus darbų stabdymą nulėmusioms aplinkybėms, neatsispindi ir šalių sudarytoje rangos sutartyje. Rangos sutarties 27 punkte, reglamentuojančiame darbų sustabdymo sąlygas, yra nustatyta, kokios aplinkybės gali nulemti pagrindą sustabdyti sutarties vykdymą (rangos sutarties 27.1 ir 27.2 papunkčiai), taip pat nustatyti sutarties vykdymo sustabdymo padariniai, nurodant, kad, sustabdžius sutartį dėl atitinkamų joje nurodytų priežasčių, jos šalims nebus taikomos sankcijos ar reikalavimai atlyginti nuostolius (rangos sutarties 27.3 papunktis), bei aptarta galimybė, susiklosčius tam tikroms sąlygoms, nutraukti sustabdytą rangos sutartį šalių susitarimu (rangos sutarties 27.4 papunktis). Tačiau šiose rangos sutarties nuostatose nėra nurodyta jokių specialių sąlygų, susijusių su šios sutarties termino skaičiavimu sustabdžius darbų vykdymą. Rangos sutarties nuostatos taip pat nesuponuoja išvados, kad rangos darbai turėjo būti vykdomi nepertraukiamai, todėl, sustabdžius jų vykdymą, darbai turėjo būti atliekami iš naujo. Įvertinus šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas, be kita ko, jos 14.8 papunktį, kuriame nurodyta, kad ieškovė įsipareigojo laiku ir tinkamai informuoti atsakovę apie atliktų darbų etapus ir jų priėmimo–perdavimo datą bei pateikti atliktų darbų aktus, išrašyti sąskaitas faktūras ir kitą normatyvinių statybos dokumentų nurodytą darbų atlikimo dokumentaciją, taip pat 24.1 papunktį, reglamentuojanti darbų perdavimo tvarką, ir 8 punktą, kuriame aptarta atsiskaitymo už darbus tvarka, matyti, kad šioje sutartyje buvo pasirinktas toks darbų vykdymo būdas, kai darbai yra perduodami užsakovei ir už juos yra atsiskaitoma dalimis.

31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu, kai atsakovė pavedė ieškovei pradėti vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus, tretieji asmenys nebuvo pradėję vykdyti darbų toje pačioje teritorijoje, kurioje darbus turėjo vykdyti ieškovė. Ieškovė taip pat byloje neįrodinėjo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d., kai ji turėjo pradėti vykdyti darbus, iki 2020 m. liepos 29 d., kai tretieji asmenys pradėjo darbus tame pačiame, kaip ir ieškovė, kelio ruože, egzistavo kokios nors kitos objektyvios aplinkybės, kliudžiusios jai vykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Priešingai, byloje pateikti raštiniai įrodymai (statybos darbų žurnalas, šalių pasirašyti atliktų darbų aktas bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma už 2020 m. birželio mėn., ieškovės 2020 m. birželio 26 d. sąskaita) patvirtina, kad iki tol, kai atsirado pagrindas sustabdyti darbus, ieškovė buvo atlikusi dalį darbų už bendrą 39 639,60 Eur kainą ir buvo pateikusi už juos sąskaitą atsakovei. Iš statybos darbų žurnale esančių įrašų, taip pat atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos už 2020 m. rugsėjo mėn. ir ieškovės 2020 m. rugsėjo 24 d. sąskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., kai tretieji asmenys jau vykdė darbus ginčo teritorijoje, ieškovė atliko objekte darbus už 9 140,34 Eur sumą. Tai rodo, kad šiuo laikotarpiu ieškovei taip pat nebuvo iškilę objektyvių kliūčių vykdyti darbus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė 55 dienas (nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. liepos 29 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.) galėjo nekliudomai vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus.

32. Nustatęs pirmiau minėtas aplinkybes, kad 55 dienas ieškovė galėjo vykdyti rangos darbus, teismas taip pat pagrįstai vertino, kad 2020 m. lapkričio 5 d. pasibaigus aplinkybėms, objektyviai kliudžiusioms ieškovei vykdyti darbus, rangos sutartyje nurodytas terminas turėjo būti skaičiuojamas toliau, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo likusios 38 termino dienos, ji turėjo užbaigti vykdyti darbus iki 2020 m. gruodžio 12 d. Kaip minėta, nei teisės aktuose, nei šalių sudarytos rangos sutarties nuostatose nėra nurodyta, kad darbų laikinas sustabdymas sudaro pagrindą, išnykus sustabdymą lemiančioms aplinkybėms, iš naujo skaičiuoti visą sutartyje nustatytą terminą darbams įvykdyti. Ieškovė, nors apeliaciniame skunde ir teigia, kad nuo 2020 m. lapkričio 5 d. jai turėjo būti iš naujo skaičiuojamas bendras rangos sutartyje nurodytas terminas darbams įvykdyti, neneigia pirmiau nurodytų aplinkybių, kad iki jos nurodytos dienos ji objektyviai galėjo 55 dienas vykdyti darbus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad, sustabdžius darbų vykdymą dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d., minėtų ieškovės anksčiau atliktų darbų rezultatai buvo sugadinti, sunaikinti, kad darbai objektyviai negalėjo būti atliekami toliau, todėl anksčiau atlikti darbai turėjo būti perdaromi ar atliekami iš naujo. Todėl ieškovės argumentai, kad terminas darbams įvykdyti turėtų būti skaičiuojamas jos nurodytu būdu ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl darbų įvykdymo termino pabaigos momento turėtų būti pakeista, yra nepagrįsti.

33. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė turėjo užbaigti vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus iki 2020 m gruodžio 12 d. ir atsakovė pagrįstai skaičiavo jai netesybas už šio termino praleidimą, nepaneigia ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ji negalėjo vykdyti darbų dėl nepalankių oro sąlygų, todėl darbų vykdymas buvo dar kartą sustabdytas. Visų pirma, šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė tinkamai neįformino darbų sustabdymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 12 d., kai ji turėjo užbaigti vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus, nesikreipė į atsakovę dėl sutarties vykdymo sustabdymo ir nenurodė jokio darbų sustabdymo pagrindo. Nors rangos sutarties 14.5 papunktyje buvo nurodyta, kad ieškovė turi nedelsdama raštu informuoti atsakovę apie bet kokias aplinkybes, trukdančias laiku vykdyti jos įsipareigojimus, o atsakovė ne kartą ragino ieškovę tęsti darbus, ieškovė tik 2020 m. gruodžio 14 d., po to, kai darbai pagal rangos sutartį jau turėjo būti užbaigti, atsakovei adresuotame elektroniniame laiške nurodė, jog, vadovaujantis Taisyklėmis, esant žemesnei nei 5°C temperatūrai negalima atlikti viršutinio sluoksnio asfaltavimo darbų (žr. plačiau šios nutarties 18 punktą). Vis dėlto ir šiame laiške ieškovė aiškiai neįvardijo, kad ji siekia sustabdyti darbus ar juos sustabdė, nenurodė, nuo kada ir kokiam terminui, jos vertinimu, turėtų būti stabdomi darbai, nepagrindė būtinybės stabdyti darbus konkrečiomis su nagrinėjama situacija susiklosčiusiomis aplinkybėmis (nenurodė atsakovei, kokios oro sąlygos tuo metu buvo, nepaaiškino, ar negali būti atliekami, kiti, su asfaltavimu nesusiję darbai ir pan.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vėliau, 2021 m. vasario 12 d. raštu ieškovė nurodė atsakovei nuo 2021 m. vasario 21 d. stabdanti darbus dėl nepalankų oro sąlygų iki tol, kol oro temperatūra bus aukštesnė nei 5°C ir kelio danga nebus šlapia, o 2021 m. kovo 1 d. rašte ieškovė, remdamasi Reglamentu, papildomai nurodė, kad kelio asfaltavimo darbai negali būti vykdomi laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. (žr. šios nutarties 19–20 punktus). Tačiau šie ieškovės raštai buvo parengti žymiai vėliau, nei turėjo būti užbaigti rangos darbai.

34. Be nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieškovė tinkamai ir laiku neinformavo atsakovės apie ketinimus stabdyti rangos sutarties pagrindu atliekamus darbus ir šios aplinkybės neįformino, šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad teisės aktai, kuriais remdamasi ieškovė įrodinėja, jog ji pagrįstai atitinkamais laikotarpiais nevykdė rangos darbų, nesudarė privalomo pagrindo sustabdyti šių darbų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių, kuriomis remdamasi ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. informavo atsakovę, jog darbai negali būti vykdomi, 1 punktu, jose išdėstyti reikalavimai yra taikomi darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose, savo ruožtu vietinės reikšmės keliams (gatvėms) ar kitoms eismo zonoms jos gali būti taikomos, tačiau nėra privalomos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pagal rangos sutartį atliko ne valstybinės reikšmės kelio ruožo remonto darbus, todėl šios Taisyklės nebuvo privalomai taikomos. Be to, įvertinus Taisyklių 88 punkto, kuriuo remiasi ieškovė, turinį, matyti, kad jame yra nurodytos minimalios oro temperatūrų vertės, kurioms esant paprastai nėra įrengiami konkretūs asfalto sluoksniai iš tam tikrų asfalto rūšių. Tačiau šiame punkte nėra nurodyta, kad esant nurodytoms oro sąlygoms darbus atlikti yra absoliučiai draudžiama. Todėl šių Taisyklių nuostatos nesudarė pagrindo privalomai stabdyti rangos darbus.

35. Kitas ieškovės nurodytas teisės aktas – Reglamentas, kuriuo vadovaudamasi ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. turėjo būti taikoma technologinė pertrauka, nėra taikomas vykdant rangos sutartyje nurodytus darbus. Reglamento 58 punkte yra nustatyta, kad nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d. yra draudžiama vykdyti kelių (gatvių) dangos konstrukcijos ardymo darbus taip pat ardyti asfalto dangą 5 metus po jos įrengimo arba atnaujinimo, išskyrus jos rekonstravimo ar remonto ir Reglamento V skyriaus 4 skirsnyje išvardytus darbus. Draudžiamuoju laikotarpiu po keliais (gatvėmis) leidžiama įrengti inžinerinius tinklus neardančiaisiais metodais (pavyzdžiui, uždaruoju kryptiniu gręžimo būdu). Dangos konstrukcijos ardymo darbai draudžiamuoju laikotarpiu gali būti vykdomi tik kelio (gatvės) savininkui pritarus arba kelio (gatvės) savininkui ir inžinerinių tinklų savininkui ar jo įgaliotiems asmenims sudarius sutartį. Taigi, kitaip nei nurodo ieškovė, šioje nuostatoje nėra reglamentuota, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu negali būti atliekami asfaltavimo darbai. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad minėta Reglamento nuostata šiuo atveju turėtų būti taikoma, nes atsakovė, ieškovei nurodžius, jog asfaltavimo darbai negali būti vykdomi jos nurodytu technologinės pertraukos laikotarpiu, nepateikė dėl to jokių prieštaravimų, tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti ir neįrodo poreikio taikyti susiklosčiusioje situacijoje kitokius teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

36. Aplinkybę, kad 2020 m. gruodžio mėn. ieškovė galėjo vykdyti darbus ir neegzistavo privalomo pagrindo juos sustabdyti patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovė šiuo laikotarpiu vykdė asfaltavimo darbus pagal kitą jos ir atsakovės sudarytą rangos sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 4 d. rangos sutarties pagrindu ieškovė turėjo atlikti S. Šimkaus gatvės atkarpos tarp S. Daukanto ir Vytauto gatvių bei Vytauto gatvės atkarpos tarp S. Šimkaus ir Puodžių gatvių Klaipėdoje paprasto remonto darbus. Byloje pateikta atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma už 2020 m. gruodžio mėn. bei atliktų darbų aktas patvirtina, kad vykdydama minėtą sutartį ieškovė 2020 m. gruodžio mėn. atliko darbus už bendrą 73 053,75 Eur kainą. Atliktų darbų akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu ieškovė, be kita ko, atlikto asfalto dangos įrengimo darbus. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad 2020 m. gruodžio mėn. buvusios oro sąlygos negali būti laikomos objektyvia aplinkybe, besąlygiškai sukliudžiusia ieškovei vykdyti darbus.

37. Ieškovė, įrodinėdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė turėjo teisę skaičiuoti jai delspinigius nuo 2020 m. gruodžio 12 d., kai darbai turėjo būti užbaigti, iki sutarties įvykdymo, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad šalys buvo susitarusios pratęsti rangos sutartį mažiausiai iki 2021 m. kovo 29 d. Tokią poziciją ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė buvo informavusi ją apie ketinimus nutraukti rangos sutartį, tačiau vėliau 2021 m. kovo 29 d. raštu šį savo sprendimą atšaukė ir leido ieškovei pabaigti darbus. Tačiau tokie ieškovės teiginiai yra klaidingi. Iš byloje esančių duomenų apie šalių derybas dėl sutarties vykdymo, matyti, kad atsakovė nebuvo išreiškusi sutikimo konkrečiam laikotarpiui pratęsti terminą rangos sutarčiai įvykdyti. Atšaukdama savo sprendimą nutraukti rangos sutartį, atsakovė rėmėsi aplinkybe, kad sutartyje nurodyto termino praleidimas neatleido ieškovės nuo pareigos įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, todėl ji leido ieškovei užbaigti pradėtus rangos darbus. Tačiau kartu atsakovė pažymėjo, kad pagal rangos sutartį už kiekvieną praleistą termino dieną ieškovei yra skaičiuojamos netesybos. Byloje esantys duomenys apie šalių derybas dėl sutarties vykdymo užbaigimo nesudaro pagrindo vertinti, kad darbų vykdymo terminas buvo pratęstas (žr. plačiau šios nutarties 20 punktą).

38. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo pakeisti šį teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Teikdama apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinės instancijos teismo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo papildomą sprendimą ir priteisti jai iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos jos reikalaujamos priteisti 6 918,45 Eur sumos. Šį reikalavimą ieškovė pareiškė kaip išvestinį reikalavimą, apeliaciniame skunde ji nenurodė jokių argumentų dėl priimto papildomo teismo sprendimo neteisėtumo. Todėl teisėjų kolegijai netenkinus ieškovės reikalavimo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jos reikalavimas pakeisti papildomą sprendimą taip pat atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir 2022 m. vasario 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.