Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1143-51-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
1A-1143-51-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vilmantas Antanas Gaidelis (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Vladislovas Lenčikas, Vladislovas Lenčikas
Nuteistasis
Z. S.
Pranešėjas V.Gaidelis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1143/2009Teisėjas J.Brazauskienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.27.1; 2.4.7VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 2d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,advokatui Ernestui Bušmovičiui,nuteistajam Z. S.,vertėjai Ingridai Kaplun,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų raj. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. S. buvo nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas jį tuoj pat panaudoti pasipriešino valstybės tarnautojoms, t.y. 2009 m. sausio 12 d., apie 15.30 val., neįvykdė Vilniaus apskrities VMI Šalčininkų skyriaus vyr. specialistės T. Z. ir vyresniosios specialistės L. B., kurios, vykdydamos valstybės tarnautojų pareigas, atlikinėjo 2009 m. sausio 12 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 193-4 dėl Z. S. nelegaliai vykdomos taksi veiklos, nurodymo nuvykti automobiliu VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) į mokesčių inspekcijos Šalčininkų skyrių, pasuko savo vairuojamą automobilį kita linkme ir važiuojant apie 130 km/h greičiu sukėlė grėsmę nukentėjusiųjų T. Z. ir L. B. saugumui ir gyvybei. Nuvažiavęs link savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesustabdęs vairuojamo automobilio ir atidaręs priekines dureles iš keleivio pusės, jėga bandė išstumti nukentėjusiąją T. Z. iš automobilio, tuo pačiu metu vartodamas tarnautojų atžvilgiu necenzūrinius žodžius bei grasinimus.

Nesutikdamas su Šalčininkų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistasis Z. S. teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 str.) ir tai turėjo įtakos neteisėtam nuosprendžiui priimti. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų L. B. ir T. Z. parodymais. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nė viena iš nukentėjusiųjų negalėjo įvardinti kokius būtent necenzūrinius žodžius jis vartojo jų atžvilgiu, taip pat ir grasinimus bei fizinio smurto naudojimą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, susijusiomis su automobilio važiavimo greičiu. Nukentėjusioji T. Z. parodė, kad pažiūrėjo į spidometrą ir pamatė 130 km/h greitį, L. B. negalėjo pasakyti kokiu greičiu buvo važiuojama. Vertinant T. Z. parodymus su liudytojo J. D., matyti akivaizdus prieštaringumas nukentėjusiosios parodymuose, nes liudytojas J. D. nurodė, kad pagal vairuojamą automobilį sprendė, jog jis važiavo apie 100 km/h, o ne 130 km/h greičiu. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiųjų parodymais.

Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl BPK 219 str. 1 d. 3 p. pažeidimo buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Tiek Šalčininkų raj. apylinkės prokuratūros surašytame kaltinamajame akte, tiek Šalčininkų raj. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalyje nurodyta, kad jis grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti smurtą prieš kitus asmenis. Atribojant BK 286 str. nuo ATPK 187 str., Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad veika pagal ATPK 187 str. 1 d. kvalifikuojama, kai kaltininkas priešinasi pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti. Teigia, jog L. B. patvirtino, kad jos atžvilgiu fizinis smurtas panaudotas nebuvo. Nukentėjusioji T. Z. taip pat patvirtino, kad fizinio smurto panaudota nebuvo, o įvyko tik pasistumdymas. Todėl visiškai nepagrįstai buvo pripažinta, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu jis pavartojo fizinį smurtą.

Atkreipia dėmesį, kad kaltinime nėra nurodyta nei tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, nei būdas, todėl toks kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų.

Mano, kad Šalčininkų raj. apylinkės teismas tendencingai ir šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pažeisdamas BPK 7 str. numatytą rungimosi principą. Teigia, kad teisėjai buvo pateikęs prašymą pavesti prokurorui atlikti eksperimentą bei parodymų patikrinimą vietoje, tačiau teismas 2009-07-03 protokoline nutartimi šį jo prašymą atmetė.

Prašo panaikinti Šalčininkų raj. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje bei BPK 287 str. pagrindu pavesti prokurorui atlikti eksperimentą ir parodymų patikrinimą vietoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas. Šalčininkų raj. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. S. nuteistas pagrįstai. Jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota.

Nors nuteistasis Z. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad nesipriešino valstybės tarnautojų T. Z. ir L. B. nurodymams, nevartojo jų atžvilgiu necenzūrinių žodžių, grasinimų bei fizinio smurto, tačiau tokie nuteistojo parodymai paneigti nukentėjusiųjų T. Z., L. B., liudytojo J. D. paaiškinimais bei kita byloje esančia rašytine medžiaga.

Nukentėjusiosios T. Z. ir L. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jos dirba Vilniaus apskrities VMI Šalčininkų skyriaus vyr. specialistėmis. 2008m. gruodžio mėnesį inspekcijoje buvo gautas skundas, kad Šalčininkų mieste privatūs vairuotojai teikia nelegalias keleivių vežimo paslaugas; skunde buvo nurodyti nelegalių vežėjų automobilių numeriai. Pagal registrų cento duomenis nustatė jų savininkus, vienas iš jų buvo Z. S.. 2009 m. sausio 12 d., apie 15.30 val., jos abi turėjo atlikti operatyvinį skundo patikrinimą. Z. S. automobilis stovėjo prie buvusio kino teatro pastato. Iš taksi aikštelės išvažiavus visiems automobiliams, įvažiavo Z. S.. Jis pats priėjo prie jų ir pasiūlė pavežti. Z. atsisėdo ant priekinės sėdynės šalia vairuotojo, o L. B. ant galinės. Pasakė nuvežti į Šalčininkėlių kaimą. Z. padavė Z. S. 12 Lt. Kai išvažiavo iš Šalčininkų, paprašė nuvežti prie „Lukoil“ degalinės, nes ten įrengtos vaizdo kameros. Sustabdžius automobilį degalinės teritorijoje, jos parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė ir paprašė nuvežti į mokesčių inspekcijos skyrių surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą. Tačiau Z. S. išvažiavo iš degalinės ir staiga pasuko automobilį link Vilniaus. Pasidarė baisu, L. B. jį įspėjo, kad iš paskos automobiliu važiuoja skyriaus vairuotojas. Z. S. nepaisė jų prašymų sustoti, padidino greitį. Z. pažiūrėjusi į spidometrą pamatė, kad automobilio greitis apie 130 km/h. Tuo metu ji laukėsi vaiko, todėl pajuto psichologinį spaudimą, nes kelias buvo slidus, o automobilio greitis didelis. Važiuodamas Z. S. staiga atidarė automobilio keleivio dureles ir pradėjo ją stumti iš automobilio. Išsigandusi paklausė ką jis daro, bet Z. S. pradėjo necenzūriškai keiktis, grasinti, sakydamas „ar tu išlipsi pati, ar tau padėti“. Jam jos išstumti nepavyko. Kai Z. S. privažiavo prie savo namų ir sumažino greitį, ji iššoko iš automobilio, suklupo, o Z. S. nuvažiavo į savo namų teritoriją. Po 5 minučių atvažiavo skyriaus vairuotojas ir nuvežė jas į Šalčininkų raj. policijos komisariatą. Po susistumdymų mėlynių ant kūno nebuvo, nes buvo žiema, jos buvo šiltai apsirengusios. Po įvykio pas medikus nesikreipė, bet gėrė raminančius vaistus, nes patyrė didelį šoką, Z. pergyveno ir dėl savo vaiko sveikatos.

Abi nukentėjusiosios savo parodymus patvirtino akistatose su nuteistuoju (b.l. 13-15; 19-21).

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojas J. D., Vilniaus apskrities VMI Šalčininkų skyriaus vairuotojas, paaiškinęs, kad 2009 m. sausio mėnesį jis gavo viršininkės pavedimą patikrinti nelegalius vežėjus. Su tarnybiniu automobiliu stovėjo prie Medicinos banko ir stebėjo taksi aikštelę. Kai joje nebuvo taksi, privažiavo Z. S.. Pareigūnės L. B. ir T. Z. įsėdo į Z. S. automobilį WV Passat, jis tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos. Z. S. automobilis įvažiavo į „Lukoil“ degalinę ir sustojo. Po to automobilis su abiem pareigūnėmis labai greitai išvažiavo iš degalinės ir pasuko link Vilniaus. Automobilio greitis buvo apie 100 km/h. Buvo aiškiai matyti, kad Z. S. spruko nuo jo. Jis pats važiavo apie 90 km/h greičiu. Kadangi kelias buvo slidus, negalėjo suspėti iš paskos. Privažiavęs sankryžą, kur vienas kelias veda į Šalčininkus, o kiti du link Eišiškių m., Z. S. automobilio nebematė. Paskambino pareigūnės ir pasakė, kad jos yra prie nuteistojo namų. Kai atvažiavo, abi stovėjo griovyje, paaiškino, kad Z. S. mušėsi. Nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimus.

Iš byloje esančios administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2008-12-12 Šalčininkų mokesčių inspekcijoje buvo gautas pranešimas dėl asmenų, kurie užsiima nelegaliu keleivių pervežimu. Pranešime nurodyti automobilių valstybiniai numeriai, vienas iš jų – Z. S. vairuojamas WV Passat, v/n (duomenys neskelbtini) (ATP byla b.l. 39). Iš baudžiamojoje byloje esančio operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. 193-4 matyti, kad pareigūnėms T. Z. ir L. B. buvo pavesta patikrinti Z. S. vykdomą veiklą (b.l. 42-43).

Tokiu būdu išnagrinėtoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Z. S. pasipriešino valstybės tarnautojoms T. Z. ir L. B., panaudodamas prieš jas fizinį smurtą bei grasinimus jį tuoj pat panaudoti, šioms atliekant savo tarnybos pareigas. T. Z. ir L. B., dirbdamos Vilniaus apskrities VMI Šalčininkų skyriuje, 2009-01-12 darė operatyvinį patikrinimą dėl Z. S. teikiamų vežimo paslaugų, įtariant, kad tą jis daro nelegaliai. Z. S. pasiūlius pavežti pareigūnes, šios įsėdo į jo automobilį ir sumokėjo 12 Lt. Pavažiavus iki degalinės „Lukoil“, T. Z. ir L. B., įsitikinusios, kad skundo duomenys pasitvirtino, prisistatė, parodė savo tarnybinius pažymėjimus ir pareikalavo važiuoti į mokesčių inspekcijos Šalčininkų skyrių administracinės teisės pažeidimo protokolui surašyti. Tačiau Z. S. nepakluso valstybės tarnautojų reikalavimui, aktyviai tam pasipriešino: išvažiavęs iš degalinės, pasuko į pagrindinį kelią, vedantį link Vilniaus, padidino greitį iki 130 km/h, taip sukeldamas grėsmę nukentėjusiųjų gyvybei ir saugumui, vartojo necenzūrinius žodžius, panaudojo fizinį smurtą prieš T. Z., bandydamas ją išstumti iš važiuojančio automobilio, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes nukentėjusioji priešinosi. Visiškai nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad nukentėjusiosios negalėjo įvardinti kokius grasinimus konkrečiai ir kokį fizinį smurtą jis vartojo prieš jas. Abi nukentėjusiosios ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme patvirtino, kad Z. S., sudėtingomis eismo sąlygomis važiavo labai dideliu greičiu, vėliau, atidaręs keleivio pusės dureles, bandė išstumti T. Z. iš važiuojančio automobilio. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo agresyvų elgesį, smurto metu prieš vieną iš pareigūnių, nuteistojo pakeltu tonu pasakyti žodžiai „tu pati išlipsi, ar tau padėti“, negalėjo būti vertinami kitaip, kaip tik realus grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis nurodė, jog jis prašė pirmosios instancijos teismą atlikti eksperimentą bei parodymų patikrinimą vietoje, tačiau teismas protokoline nutartimi tą padaryti atsisakė. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo nuteistasis ir jo gynėjas prašė atlikti parodymų patikrinimą vietoje, siekiant nustatyti kur nukentėjusioji T. Z. buvo išstumta, nes, anot jų, toje vietoje ganėtinai gilus griovys. Taip pat – atlikti eksperimentą ir nustatyti ar L. B. galėjo matyti automobilio spidometrą, sėdėdama ant galinės sėdynės (b.l. 86-87).

Tai, kad T. Z. ir L. B. negalėjo tikslai nurodyti kokiais necenzūriniais žodžiais keikėsi Z. S. bei jų parodymų dėl važiavimo greičio nesutapimas su liudytojo J. D. parodymais (T. Z. parodė, kad pažiūrėjusi į spidometrą pamatė apie 130 km/h greitį, L. B. negalėjo pasakyti koks buvo greitis), o liudytojas J. D. paaiškino, kad pagal savo vairuojamo automobilio greičio parodymus sprendžia, jog nuteistasis važiavo apie 100 km/h greičiu), reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Svarbu tai, kad abiem atvejais neadekvačiai situacijai agresyvus kaltinamasis važiavo neleistinai dideliu greičiu, kuris, esant slidžiai kelio dangai, buvo akivaizdžiai nesaugus, kėlęs grėsmę pareigūnių gyvybei ir sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad nė viena iš nukentėjusiųjų neparodė, kad S. S. būtų išstūmęs T. Z. iš automobilio į griovį. Abi parodė, kad nuteistasis tik bandė tą padaryti, tačiau jam tai nepavyko, nes T. Z. aktyviai priešinosi.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad nuteistojo ir jo gynėjo prašymai atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus siekiant nustatyti (patikslinti) aplinkybes, kurių faktiškai nebuvo, visiškai nepagrįsti: negalima nustatyti Z. išstūmimo iš automobilio vietos, nes ji nebuvo iš jo išstumta; nėra jokio pagrindo daryti tardymo eksperimentą siekiant nustatyti ar nukentėjusioji B., sėdėdama galinėje sėdynėje, galėjo matyti spidometro parodymus, kai pati nukentėjusioji paaiškino, kad ji nežino kokiu greičiu važiavo nuteistasis, nes į spidometrą nežiūrėjo.

Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas dėl kaltinimo neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams, kas, jo manymu, pažeidė jo teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. keliamus turinio reikalavimus, jame nurodytos visos esminės nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, o nuteistojo skunde nurodyti trūkumai nėra esminiai ir, priešingai nei nurodo nuteistasis, nepažeidė jo teisės į gynybą, netrukdė teismui teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra aiškus, nuoseklus, išvados ir argumentai pagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais ir pagrįstai Z. S. nuteisė pagal BK 286 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo Z. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vilmantas Antanas GaidelisTeisėjai Leonarda GurevičienėVladislovas Lenčikas