- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-97-134/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria A. K. neleista dalyvauti procese nagrinėjant teisiamajame posėdyje baudžiamąją bylą nukentėjusiojo įgaliotuoju atstovu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi teismas neleido A. K. dalyvauti procese baudžiamojoje byloje Nr.1-277-373/2011ir teikti teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. G..
Šalies argumentai
Skundu A. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį.
Skunde teigia nukentėjusiajam D. G. teisinę pagalbą teikęs BPK 55 str. 2 d. numatytu pagrindu. BPK suteikia teisę pačiam nukentėjusiajam pasirinkti atstovu asmenį, atitinkantį įstatyme numatytus reikalavimus, tačiau nesuteikia teismui teisės parinkti nukentėjusiajam atstovą. Teismas pažeidė nukentėjusiojo teises, nes tvarkomojo posėdžio metu leido A. K. atstovauti D. G.. Teismo posėdis paskirtas 2011-12-21, apie tai pranešta Norvegijos Karalystėje gyvenančiam D. G.. Teigia, kad teismas jam faktiškai leido dalyvauti procese, nes raštu atsakė į jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš asmenį, galimai dalyvavusį sužalojant D. G.. Mano, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, daro poveikį to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, nagrinėsiančiam jo skundą dėl Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš asmenį. Skundžiama nutartimi vilkinamas procesas, trukdoma baudžiamojon atsakomybėn patraukti visus kaltus asmenis, apribojama nukentėjusiojo teisė pasirinkti atstovą ir jo, A. K., teisė pasirinkti darbą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BPK 55 str. 2 d. numato, kad nukentėjusiojo įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Pagal šią normą, teisminiame bylos nagrinėjime įgaliotuoju atstovu (be advokato ar jo padėjėjo) gali būti asmuo, atitinkantis tris reikalavimus: įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, turintis proceso dalyvio įgaliojimą ir jei jam bylą nagrinėjantis teismas leido būti atstovu. Skundžiamą nutartį priėmusiam teismui dvi pirmosios sąlygos abejonių nekėlė, nes A. K. yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir byloje yra nukentėjusiojo D. G. A. K. 2010-12-23 išduotas įgaliojimas būti jo įgaliotuoju atstovu. Tačiau teismas sprendė, kad konkrečiu atveju leidimas A. K. atstovauti nukentėjusįjį teisminio nagrinėjimo metu negali būti suteiktas. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. K. įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2010-11-12 nuosprendžiu nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., todėl turi teisto už tyčinį nusikaltimą asmens statusą. Be to, šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. Klaipėdos apygardos 2011-02-21 teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 226 str. 1 d., 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., 24 str. 4 d. 233 str. 1 d., 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. Teistumas už tyčinį nusikaltimą ir vykstantis teismo procesas dėl tyčinių nusikalstamų veikų, tarp kurių – korupciniai nusikaltimai ir nusikaltimas teisingumui, teismui suteikė pagrindą spręsti, kad A. K. Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje negali tinkamai atstovauti nukentėjusiojo D. G.. Skundą nagrinėjantis teismas šią išvadą pripažįsta teisinga.
A. K. skunde neteisingai nurodo, kad teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimdamas nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, leido jam atstovauti nukentėjusįjį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2011-12-02, t.y. jau išsprendus klausimą dėl leidimo A. K. būti įstatyminiu atstovu. A. K. skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad teismas, būtent jam 2011-10-27 išsiųsdamas atsakymą dėl jo prašymo bylą perduoti prokurorui, jį pripažino nukentėjusiojo atstovu. Šiame sprendime jau nurodyta, kad A. K. nukentėjusįjį atstovauti galėjo tik teismui išsprendus šį klausimą nutartimi, kuri priimta 2011-11-03. Aptarti duomenys rodo, kad teismas A. K. iki skundžiamos nutarties priėmimo niekuomet nebuvo leidęs teisminiame bylos nagrinėjime atstovauti nukentėjusįjį D. G., todėl skundo argumentas, kad teismas atšaukė jo paties duotą leidimą, yra nepagrįstas.
A. K. argumentas, kad teismas skundžiama nutartimi suvaržė jo teises į darbą ir nukentėjusiojo teises, taip pat nepagrįstas. A. K. neleista būti įgaliotuoju atstovu konkrečioje byloje, tačiau jam nėra suvaržyta teisė verstis teisininko praktika, o jo galimybę būti įgaliotuoju atstovu kiekvienoje byloje BPK 55 str. 2 d. numatytas subjektas spręs individualiai. Nukentėjusysis D. G. nagrinėjamoje byloje turi teisę įgaliotuoju atstovu pasirinkti bet kurį kitą BPK 55 str. 2 d. numatytus reikalavimus atitinkantį asmenį.
Skundo teiginys, kad skundžiama nutartį priėmusi teisėja taip daro poveikį ikiteisminio tyrimo teisėjui, nagrinėsiančiam jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš asmenį, yra jokiais duomenimis nepagrįsta prielaida, todėl ji atmestina. Be to, nukentėjusysis (ar jo atstovas) jo skundo nagrinėjimo metu gali pasinaudoti BPK 58 str. numatyta nušalinimo teise.
Apibendrinus daroma išvada, kad teismo sprendimas neleisti teisminio nagrinėjimo metu A. K. atstovauti nukentėjusįjį D. G. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjų A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį.
Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.