Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. V. surašytas už tai, kad jis 2012-07-17 d., 9.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio būklę, remontuojamame kelio ruože nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė ir kliudė priešpriešiais važiavusią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas 2012-07-26 nutarimu L. V. nubaudė 100 Lt bauda, jo padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

L. V. skundžia Kauno miesto teismo 2012-11-28 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino Kelių eismo taisyklių 133 punkto nuostatas, kurių sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas neteisėtai viršyto greičio faktas, šio fakto nenustačius, išsamiai neištyrė bylos įrodymų, nenustatė bylai reikšmingų faktų: kuria kelio puse važiavo nukentėjusysis, kurio automobilio vairuotojas viršijo greitį, ar įvykio schema buvo tiksliai nubrėžta. Apeliantas neigia savo kaltę ir nurodo, kad nukentėjusysis važiavo kelio puse, kuri buvo remontuojama, siekdamas išvengti remontuojamo kelio ruožo, nukentėjusysis išvažiavo į priešingą kelio juostą, kuria važiavęs apeliantas. Apeliantas, siekdamas išvengti mašinų susidūrimo, važiuodamas savo kelio juosta, prisitraukė prie pat kelio borto, tačiau mašinų susilietimo veidrodėliais nepavyko išvengti. Tokiu būdu, teismas, netikrindamas, neanalizuodamas ir nevertindamas apeliantui palankių faktinių duomenų, neatsižvelgdamas į liudytojų D. P. ir R. B. parodymus, remdamasis tik prielaidomis, nenuosekliais liudytojo G. M. parodymais, apelianto nuomone, buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Institucija atsiliepimo į L. V. apeliacinį skundą nepateikė.

L. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iš­na­grinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įro­dymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įver­tin­tas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitiki­ni­mu, kuris yra surinktais įrodymais pagrįsta iš­va­da, padaroma išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, iš­ty­rus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta ir patvirtinama, jog L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, kas buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, ir tokiu būdu padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Pripažindamas adminis­tra­ci­nėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įro­dy­mais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įro­dy­mus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įro­dyti tyrimą atlikusi institucija pagrįstai rėmėsi įvykį mačiusio liudytojo parodymais, o būtent, liu­dytojas G. M. parodė, kad važiuojant Bitininkų gatve, jis buvo aplenktas apelianto vairuojamo automobilio, abu važiavo ta pačia kryptimi, dešine kelio juosta, kuri buvo remontuojama, tuo tarpu nukentėjusysis važiavęs priešinga kelio puse. Pažymėjo, kad apeliantas automobilį vairavo didesniu nei leistina greičiu, o nukentėjusysis, pamatęs dideliu greičiu važiuojantį apeliantą, visiškai sustojo, norėdamas jį praleisti. Policijos pareigūnas E. Junelis parodė, kad įvykio vietos schema buvo nubraižyta iš karto atvykus į įvykio vietą, pagal tai, kaip stovėjo automobiliai. Nurodė, kad nei vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų savo kaltės nepripažino, įvykio vietoje buvo apklaustas vienintelis įvykį matęs liudininkas. Apklausus liudytoją ir abu vairuotojus, buvo nustatyta, kad būtent automobilio „Opel Astra“ vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, dėl to kliudė priešpriešiais važiavusį automobilį.

Apylinkės teismas, įvertinęs nuoseklius minėto liudytojo paro­dy­mus, pagrįstai nesirėmė jiems prieštaraujančiais liudytojų D. P. ir R. B. parodymais, kurie nurodė, jog apeliantas važiuodamas savo kelio puse, turėjęs prisitraukti prie pat dešinio kelio borto, kadangi nukentėjusysis įvažiavo į jo kelio pusę. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šių liudytojų nebuvo eismo įvykio vietoje, kur jie nebuvo apklausti, apylinkės teismas pagrįstai suabejojo šių liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad ir fotonuotraukose užfiksuota remontuojama kelio danga, kelio ženklų išsidėstymas įvykio vietoje bei įvykio vietos schema nepa­nei­gia liudytojų parodymais nustatytų eismo įvykio aplinkybių. Tokiu būdu, tiek eismo įvykį tyrusi institucija, tiek apylinkės teismas, padarė pagrįstą išvadą dėl L. V. kaltės pažei­dus Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nemato jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teis­mo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės tai­ky­mu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir pripažįsta jį teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.