- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 2SP-1887-523/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00182-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Bacevičius
- Pareiškėjas
- L. J., J. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir J. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 16 straipsnio 3 dalimi.
Pareiškėjai prašyme nurodo, kad tarp jų kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Bendradarbiaudami ir siekdami optimizuoti ginčo sprendimo finansines ir laiko sąnaudas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.986 straipsniais ir Mediacijos įstatymo 16 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė užbaigti ginčą taikiai ir sudarė taikos sutartį. Pareiškėjai patvirtina, kad jiems yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo teisme teisinės pasekmės, tai yra, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus atvejus, kai pasikeičia šalių materialinė padėtis, ar vaiko poreikiai, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos dalyviams turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkinamas.
Mediacijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi CK ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. Mediacijos metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią (Mediacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Kai ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai (Mediacijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis).
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
Kaip nurodo pareiškėjai, jie mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė užbaigti tarp jų kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo taikiai. Pareiškėjų pateiktame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų pareiškėjų valia ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo. Toks taikos sutarties sudarymas užkerta šalims kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Pareiškėjai patvirtino, kad jiems yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo teisme teisinės pasekmės, tai yra, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus atvejus, kai pasikeičia šalių materialinė padėtis, ar vaiko poreikiai, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos dalyviams turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama. Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tuo vadovaujantis, pareiškėjų prašymas tenkintinas ir jų sudaryta taikos sutartis tvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis, Mediacijos įstatymo 16 straipsnis).
Teismas išaiškina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo bylos šalims galią ir yra priverstinai vykdytina CK 6.985 straipsnis, Mediacijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat išaiškina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms pareiškėjai kartu ar atskirai turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes tarp jų susiklostę santykiai yra tęstinio pobūdžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsniu, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Patvirtinti pareiškėjų L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 21 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.(LR CK 3.169 str.) Nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatome su motina L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
2. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku.(LR CK 3.161 str., 3.170 str.)
Mums suprantamos LR CK 3.161 str. nuostatos, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, taip pat nepriklausomai ar jie gyvena santuokoje, ar ne santuokoje.
Taip pat mums suprantamos LR CK 3.170 str. nuostatos, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku.
2.1. J. K. bendraus su nepilnamečiu vaiku A. K. 2 – 3 kartus per savaitę, apie planuojamą apsilankymą informuodamas vaiko motiną L. J. prieš 1 (vieną dieną) iki numatomo vaiko aplankymo.
2.2. Iki vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai, tėvo ir sūnaus bendravimas apsiriboja bendravimu šalių sutartoje vietoje, iš anksto šalių suderintu laiku ir bendravimo trukme, nesuteikiant teisės išsivežti vaiko nakvynei į tėvo gyvenamąją vietą.
2.3. Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.
2.4. Jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalėtų bendrauti su vaiku jo pageidaujamu metu, bendravimo laikas kompensuojamas kitu vaikui ir tėvui priimtinu metu.
2.5. J. K. įsipareigoja su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauti tik būdamas blaivus. Tėvo neblaivumas yra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios vaiko motina, įgyvendindama motinos valdžią, turi teisę neleisti tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, siekdama apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus.
3. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo.(LR CK 3.192, 3.194, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.190 str.)
3.1. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 Eurų (Vieno šimto Eurų) dydžio išmokomis nuo 2020 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka.
3.2. Nepilnamečio sūnaus motina L. J. sutinka, kad J. K. teiktų materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka nuo 2020 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
3.3. J. K. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 d.
3.4. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedame valdyti ir tvarkyti nepilnamečio sūnaus A. K. motinai L. J., su kuria nustatome nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą.
4. Pasirašydamos šią taikos sutartį šalys patvirtina, jog yra susipažinusios su jos sąlygomis ir su jomis sutinka bei įsipareigoja jų sąžiningai laikytis. Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią.
5. Ši taikos sutartis yra pateikiama tvirtinti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nustatyta supaprastinto proceso tvarka remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 str. 3 d.
6. Ši taikos sutartis įsigalioja ir res judicata galią įgyja ją patvirtinus teisme.
7. Šalims suprantama, kad dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo, kita šios Sutarties šalis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl priverstinės vykdymo procedūros pradėjimo.
8. Taikos sutartis sudaryta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai, vienas taikos sutarties egzempliorius pateikiamas tvirtinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.