Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio (Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas), kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 290 str. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas A. B., bet jo atžvilgiu minėtas teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia durdamas peiliu į sėdmenis bei smūgiuodamas ranka į veido sritį nukentėjusiajam A. D., taip padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą kairiame sėdmenyje, muštinę žaizdą pakaušio srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos kairiame sėdmenyje nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 19.49 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės trečio aukšto bendro naudojimo patalpose, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme bei pristatomas į policijos komisariatą, tarnybiniame automobilyje „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia išplūdo policijos pareigūnus M. K., T. R. ir D. B. įvairiais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais „kūrvos, pyderai, jei nepasitrauksit, užmušiu, dink nachui mente“, taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyresniuosius patrulius M. K. ir D. B., 1-osios kuopos mobiliojo būrio patrulį T. R..

Apygardos teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje, skirdamas A. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 138 str. 1 d. ir 290 str., pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją – padarė du baigtus nesunkius tyčinius nusikaltimus, į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis, kad A. B. nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, kad nusikalto nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, teistas pagal BK 138 str. 2 d. 1 p., 8 p., 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., taigi yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), kartu atsižvelgė ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir pastaroji aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad minėtų aplinkybių visuma rodo, kad A. B. teigiamų išvadų nedaro, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamas veikas paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 138 str. 1 d. ir BK 290 str. sankcijų vidurkis. Be to, kolegija pažymi, jog nelaikytina aiškiai per griežta ir apeliantui paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dar ir sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, net ir atsižvelgus į aplinkybę, kad nuteistasis A. B. dirba, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad už atskiras nusikalstamas veikas jam buvo paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimų neatitinkančios, tinkamai neindividualizuotos, per griežtos bausmės arba kad tokia laikytina nuteistajam paskirta galutinė bausmė.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–77/2013, Nr. 2K-62/2013).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias paskirtos bausmės buvo bendrinamos, priskiriamos tyčiniams nesunkiems nusikaltimams, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios pagal BK 75 str. 1 d. leistinos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų kategorijomis ir paskirta galutine bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias BK 75 str. 1 d. taikymo sąlygas.

Tačiau, kaip minėta, BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad A. B. dirba, nebaustas administracine tvarka, susitaikė su nukentėjusiuoju, kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis linkęs nusikalsti. Kaip jau minėta, A. B. ne kartą teistas už smurtinius nusikalstimus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nepraėjus nė mėnesiui, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2005 m.. gruodžio 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (2 t., 13 b. l.). Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis A. B. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad A. B. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Kartu kolegija pastebi, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismas, netaikydamas A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tinkamai taikė BK 75 str. nuostatas.

Nuteistojo skunde nurodyta priežastis (manymas, kad pataisos namuose jis gali būti stipriai sumuštas), dėl kurios jis prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis ir nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį esant jau anksčiau nurodytoms aplinkybėms.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.