- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- 2-2077/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei A. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl 300 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius ieškovė L. V. sieja su atsakovės A. G. prašymu kitoje tarp šalių vykstančioje civilinėje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovės teigimu, dėl nurodytų priemonių taikymo ji negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui, ko pasėkoje iš jos šiam asmeniui buvo priteista 300 000 Lt. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 300 000 Lt vertės atsakovės turtą. Prašymas motyvuotas didele ieškinio suma ir atsakovės nesąžiningumu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Nutartis motyvuota didele ieškinio suma.
Šalies argumentai
Atsakovė A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atmesti atitinkamą ieškovės prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pasinaikino ankstesnę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad priimant skundžiamą nutartį, nebuvo žinomos kai kurios bylos aplinkybės, kurios paaiškėjo pateikus atskirąjį skundą, ir būtent tai įtakojo tokio turinio skundžiamos nutarties priėmimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 310 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas bei dalis neįrengtos pastogės, 2 300 Lt vertės žemės sklypas, taip pat atsakovė per 6 mėnesius yra gavusi 82 702,50 Lt pajamų. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, ji yra pajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, todėl ieškinio suma atsakovės atžvilgiu nelaikytina didele. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad atsakovė gali bandyti nuslėpti turtą ar kitaip apsunkinti galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Dėl šių priežasčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra įstatyminio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Apeliantė L. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausim išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino, kad beveik visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Be to, atsakovė yra paėmusi paskolą, kas kelia pagrįstų abejonių, ar dėl šių įsipareigojimų nesumažėja atsakovės finansinės galimybės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atžvilgiu. Atsakovės atskirojo skundo teiginiai, kad jos nekilnojamojo turto rinkos vertė siekia apie 500 000 Lt nepagrįsta įrodymais.
2. Šiuo metu atsakovės gaunamos nemažos pajamos nereiškia, kad tokios bus gaunamos ir ateityje, tuo labiau atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją. Dėl šios priežasties gaunamos pajamos negarantuoja galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo. Be to, darbo užmokestis už 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo dvigubai didesnis tik galimai dėl atitinkamų sumų už atostogas išmokėjimo.
3. Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė ekonomiškumo, protingumo ir proporcingumo principų, nes areštas visų pirma buvo taikomas kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o tik jo nesant – piniginėms lėšoms. Konkretaus turto areštas ir kiti su tuo susiję klausimai turi būti sprendžiami vykdymo procese.
4. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti ieškovės interesai. Grėsmę galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui suponuoja didelė ieškinio suma, atsakovės turto įkeitimas, jos turimos nemažos skolos kredito įstaigoms. Be to, nėra jokių garantijų, kad atsakovė neperleis turto tretiesiems asmenims ar kitaip jo neapsunkins.
5. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikti Nekilnojamojo registro išrašų kopijos nepasirašytos juos išdavusio asmens, jos ir pažyma apie darbo užmokestį nepatvirtintos CPK tvarka, todėl šie įrodymai turi būti vertinami kritiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė A. G. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad yra finansiškai pajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankų sprendimą ir nesiekia išvengti jo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Laikinųjų apsaugos priemonių varžantis pobūdis suponuoja jų taikymo išimtinumą. Taip pat, sprendžiant šių priemonių taikymo klausimą, privalo būti išlaikomas protingas šalių interesų santykis, nes labai dažnai tokio sprendimo priėmimo metu dar negalima preliminariai įvertinti pagrindinio ginčo baigties ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar atsakovės turtinė padėtis kelia grėsmę galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar ne. Kiti apeliantės argumentai, turintys, jos nuomone, pagrįsti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – galimas atsakovės nesąžiningumas, turimos skolinis, vertintini kaip deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad atsakovės mėnesinės grynosios pajamos sudaro apie 12 000 Lt (b. l. 40). Tokia suma neabejotinai yra didelė ir yra pakankama užtikrinti tinkamą galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantės argumentas, kad šios pajamos gali sumažėti, grindžiamas spėlionėmis. Kita vertus, pasikeitus aplinkybėms, apeliantei visuomet išlieka teisė kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad gaunamos pajamos parodo gerą atsakovės finansinę padėtį, apeliantės argumentai, susiję su atsakovės nekilnojamojo turto įkeitimu, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingu atveju būtų neišlaikytas protingas šalių interesų santykis, nes pirmenybė būtų suteikta apeliantės pageidavimui į absoliutų būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.