- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- AN14.-1379-836/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00143-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. S.
- Nukentėjusysis
- N. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui G. S., jo atstovei močiutei A. A.,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nepilnametis, gyvenantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S., 2020 m. gegužės 25 d., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, išvedė pasivaikščioti mišrūnų veislės šunį ir jį suerzino, dėl ko šuo tapo agresyvus ir puolė šalia esantį mažametį N. R., gimusį (duomenys neskelbtini). Šuo įkando N. R., sužalojo jam kairę koją, tuo padarydamas 10 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-1192 patvirtintų gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.2. ir 34 punktus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad išsivedė į lauką pavedžioti kaimyno šunį Lotą. Šuo buvo su pavadėliu, bet be antsnukio. Jis davė šuniui komandą pulti ant paukščio, bet šuo įkando vaikui. Atsiprašė nukentėjusiojo atstovės.
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė M. R. parodė, jog ji sūnų trumpam paliko (duomenys neskelbtini) namo kieme, su draugais pažaisti. Neužilgo jis parėjo apsiverkęs namo, pasakė, kad įkando šuo, ant kojos buvo įkandimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. administracinio nusižengimo byloje esančiame paaiškinime (b. l. 6) savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 20 val. 40 val., jis išvedė į kiemą esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) namo ribose, dėdei A. A. priklausantį mišrūno veislės šunį, vardu „Lota“, kurį vedžiojo jau ne pirmą kartą. Šunį kieme vedžiojo su pavadėliu, be antsnukio, antsnukį turėjo megztinio kišenėje. Kieme pastebėjęs paukštį, jis davė savo vedžiojamam šuniui komandą „Paimk“, tada šuo, paklausęs jo komandos, puolė netoliese stovintį vaiką, kurio jis nepažįsta. Kieme tuo metu, kai vedžiojo šunį, buvo daug kiemo vaikų. Šuo puolė vaiką ir jam įkando. Vaikas verkė. Šuo nėra piktas, jis puola tik gavęs komandą. Šunų vedžiojimo taisyklės jam yra žinomos, tačiau jis jų nesilaiko. Tyčia ant vaiko šuns nesiundė, norėjo, kad šuo užsivytų paukštį. Kiek pamena, nutiko taip, kad šuo bėgo prie paukščio ir tuo pat metu, nežinia iš kur pribėgo vaikas, kuriam jo vedžiojamas šuo ir įkando. Šuns nuo pavadėlio paleidęs nebuvo. Kuomet pamatė, kad šuo kanda vaikui, šunį iškart atitraukė. Tokio neplanuoto veiksmo išsigando ir jis pats. Dėl šio nusižengimo gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties G. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą įrodo byloje esanti ir teismo ištirta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame yra užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas (b. l. 1-2). Policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodytos įvykio aplinkybės. Iš įvykio suvestinės (b. l. 4-5) matyti, kad 2020 m. gegužės 25 d. 20 val. 39 min., pranešėja telefonu pranešė, kad jos 7 metų vaikui įkando šuo, kuris vedžiojamas be pavadėlio. Šeimininkai gyvena netoliese. M. R. paaiškinime (b. l. 7) nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 20 val. 30 min., ji buvo namuose, kuomet iš savo mažamečio sūnaus N. sužinojo, kad jį kieme užpuolė šuo. Kiek suprato iš vaiko pasakojimo, iš matymo žinomas G. S. tyčia užsiundė ant jos vaiko šunį. Vaikas išsigando ir pradėjo bėgti link antros laiptinės. Sūnus parbėgo namo išsigandęs, drebėjo ir verkė. Minėjo, kad skaudą koją, nes įkando G. šuo. Ant vaiko kairės kojos šlaunies pastebėjo žaizdą, kuri truputį kraujavo, matėsi šuns įkandimas, buvo likusios dantų žymės. Greitoji pagalba vaiką apžiūrėjo, dezinfekavo ir paskiepijo nuo pasiutligės. Jai padaryta 10 Eur žala, tačiau dar reikalingi šeši skiepai. V. M. paaiškinime (b. l. 9) nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. apie 20 val., ji sėdėjo savo buto balkone ir matė, kad prie (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme buvo gausus vaikų būrys. G. iš (duomenys neskelbtini) namo atsivedė šunį, kurį vedžiojo su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Ji matė, kaip G. laikydamas už pavadžio savo šunį vijosi kiemo vaikus. Vėliau pastebėjo, kad verkdamas eina kiemo vaikas, mažametis N.. Tada ji suprato, kad šuo galėjo įkąsti N., kadangi šuo pašokdamas ant užpakalinių kojų, priekinėmis kojomis atsirėmė į vieną iš vaikų. N. verkdamas nubėgo namo. Pažeidėjo kaltę taip pat įrodo asmenų duomenys (b. l. 10, 11-12) ir kita bylos medžiaga.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.
Taisyklių 8.2. punktas numato, kad asmenims draudžiama vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose. Taisyklių 34 punktas, be kita ko, reglamentuoja, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. S. padaryta veika atitinka ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymius, todėl jis yra baustinas.
ANK 609 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų nurodytų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo turinio, protokole nurodyta, kad G. S. inkriminuojama, kad jis pažeidė ir Taisyklių 7.1. ir 7.3. punktus. Šie punktai, atitinkamai, reglamentuoja, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 (Žin., 2007, Nr. 55-2165), ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės; užregistruoti gyvūną (-us) per 2 mėnesius seniūnijoje (pagal gyvenamąją vietą) ir kiekvienais metais sumokėti vietinę rinkliavą. Gyvūnų laikytojo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, gyvūno laikytojas - asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta (kitokių įrodymų byloje nėra), kad G. S. nėra įvykio metu nukentėjusįjį vaiką apkandžiojusio šuns laikytojas, šie administracinio nusižengimo protokole G. S. inkriminuojami Taisyklių pažeidimai šalintini (ANK 635 straipsnio dalis). Be to, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir pateiktus paaiškinimus, tikslina aplinkybę, kad G. S. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo išvedęs pasivaikščioti mišrūnų veislės šunį. Šie patikslinimai nekeičia veikos kvalifikavimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir nepažeidžia jo teisių.
G. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui ir tai, kad nusižengimas padarytas iš chuliganiškų paskatų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktai).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, amžių, į tai, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo nebaustas administracine tvarka, į administracinę atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. S. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant kiek mažesnį nei sankcijoje numatytą baudos vidutinį dydį bei atsižvelgiant į ANK 44 straipsnyje numatytus baudų skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. To paties straipsnio 21 dalis reglamentuoja, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, amžių, į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, spręstina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir netaikant paminėtų administracinio poveikio priemonių.
Byloje nesant pareikšto civilinio ieškinio, konkrečių patirtos žalos dydį patvirtinančių įrodymų, nukentėjusiojo mažamečio įstatyminei atstovei nurodžius, kad žalos dydis dar gali kisti ateityje, turtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nespręstinas (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Teismas išaiškina, kad nukentėjusio mažamečio vaiko įstatyminis atstovas turi teisė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. S. pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubausti jį 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda.
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį, esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (20115606046), kitaip įmoka nebus užskaitoma.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.