Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-31 · Byla Nr. N-261-409-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-31
Bylos Nr.
N-261-409-08
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Pažeidėjas
E. J.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-409/2008Procesinio sprendimo kategorija 48.1; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas 2007 m. liepos 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl E. J. padaryto pažeidimo, kadangi jis 2007 m. gegužės 4 d. Pramonės gatvėje, ties kapinėmis, Tauragėje, viešoje vietoje, kumščiu trenkė į V. J. automobilio lango stiklą, automobilyje sėdėjusiam V. J. pagrasino necenzūriniais žodžiais. Tokiais veiksmais bei žodžiais, pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje.

II.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarimu E. J. pripažintas kaltu padarius ATPK 174 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 220 Lt bauda.

Nutarime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš nukentėjusiųjų V. J., V. J. parodymų, jie jau sėdėjo automobilyje ir per uždarytą lango stiklą girdėjo V. J. atžvilgiu pasakytus necenzūrinius žodžius. Teismas padarė išvadą, kad necenzūrinius žodžius E. J. pasakė garsiai. Šį žodį galėjo girdėti netoliese buvę asmenys. Necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti viešoje vietoje, prie kapinių, garsiai. Liudytojas M. K. parodė, kad, kai jis atvažiavo į kapines, tuo metu prie kapinių stovėjo daugiau automobilių. Tokiu būdu, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nukentėjusieji V. J. ir V. J. nematė aplinkui žmonių, nepaneigia fakto, jog viešoji tvarka ir žmonių rimtis buvo pažeista ir kad E. J. smūgį kumščiu per automobilio lango stiklą ir necenzūrinius žodžius girdėjo aplinkui buvę asmenys. Nukentėjusieji V. J. ir V. J. parodė, kad jie iš kapinių išėjo, kai tik pamatė netoliese stovintį E. J.. V. J. buvo išsigandusi, kadangi ji nurodė, kad buvęs vyras ją ir ankščiau terorizuodavo. Po E. J. smūgio kumščiu į automobilio lango stiklą ir necenzūrinių žodžių, nukentėjusieji iš kapinių skubiai išvažiavo. Toks nukentėjusiųjų elgesys buvo kaip E. J. veiksmų išdava. Teismas konstatavo, kad tokie E. J. veiksmai ir nukentėjusiųjų elgesys parodo, kad viešoji tvarka ir žmonių rimtis buvo pažeista, todėl E. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje.

Skiriant administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Todėl teismas paskyrė E. J. administracinę baudą, didesnę už sankcijoje numatytą vidurkį, t.y. 220 Lt.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentai:

1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė procesinius pažeidimus.

2. Paaiškino, kad ateidamas į kapines su M. K., V. J. ir V. J. nematė, nes eidamas tuo maršrutu negalėjo jų matyti. Prie automobilio ėjo kitu keliuku ir nuėjęs atsinešti grėblio, grįždamas atgal, už 100 metrų kapinėse pamatė buvusią žmoną su sugyventiniu, tačiau prie jų priėjęs nebuvo ir jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė.

3. V. J. parodymai yra melagingi, t. y. keršto pasekmė.

4. V. J. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti, nes jis yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, kadangi jis yra V. J. sugyventinis.

5. Nukentėjusieji apklausos metu painiojosi, vienas kitam patarinėjo. Pareikšdami, kad E. J. kumščiu trenkė į automobilio stiklą, nukentėjusieji skirtingai aiškino šią aplinkybę, negalėdami nuosekliai ir vieningai paaiškinti teismui, į kurį automobilio stiklą buvo suduotas smūgis.

6. Teismas neteisingai vertino liudytojo M. K. parodymus. M. K. nuosekliai patvirtino E. J. nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiųjų jis nematė, garsiai sakomų keiksmažodžių negirdėjo. Taigi, M. K. paneigė V. J. ir V. J. parodymus.

7. Nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad E. J. turėjo grėblį, o tai prieštarauja bylos aplinkybėms.

8. Teismas turėjo vertinti byloje nustatyta aplinkybę, kad nukentėjusieji kreipėsi į policiją ir pranešė, kad E. J. automobilį vairuoju būdamas neblaivus. Tačiau policijos pareigūnai nustatė, kad jis yra blaivus ir buvo paleistas. Tuo metu policijos pareigūnai E. J. nepristatė į policijos komisariatą paaiškinimams duoti ir jis nebuvo įvardintas kaip pažeidėjas.

9. V. J. pareiškimą parašė 2007 m. gegužės 4 d. V. J. pareiškimo nerašė. E. J. paaiškinimą surašė 2007 m. gegužės 10 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2007 m. liepos 2 d., t. y. beveik baigiantis dviejų mėnesių terminui, per kurį galimas administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymas.

10. Teismas nepagristai atsisakė prie bylos prijungti E. J. parengtą įvykio situacijos planą, tuo pažeidė LR ATPK 272 straipsnio l dalį.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji V. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad policijos pareigūnams ir teismui pateikė išsamius parodymus, kurių klastoti neturi jokio pagrindo, kadangi ji tik siekia apginti savo teises ir laisvę teisėtais būdais. Paaiškino, kad liudininkas M. K. yra geras E. J. draugas, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Pabrėžė, kad ji kapinėse jo nematėme.

Atkreipė dėmesį, kad E. J. atžvilgiu yra pradėta baudžiamoji byla Tauragės rajono apylinkės teisme dėl nukentėjusiajai priklausančio turto sunaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. J. padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 174 straipsnį nedidelis chuliganizmas, tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio straipsnio dispoziciją sudaro kelios savarankiškos veikos, už bet kurios iš jų padarymą asmeniui gali kilti administracinė atsakomybė - tai yra, bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų.

E. J. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą – t.y. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Lietuos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje konstatavo, kad ATPK 174 straipsnio dispozicijos analizė suponuoja išvadą, kad necenzūrinių žodžių vartojimas viešose vietose, sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nepriklausomai nuo to, ar konkrečiu momentu toje viešoje vietoje buvo pašalinių žmonių ir ar jie buvo faktiškai trikdomi. Atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį kyla už patį netinkamų žodžių vartojimo ir kitokio netinkamo elgesio faktą, nes tokiais veiksmais rodoma aiški nepagarba ne tik konkretiems asmenims, bet ir visai visuomenei.

Aplinkybė, kad E. J. V. J. ir V. J. atžvilgiu vartojo ne tik įžeidžiančius, bet ir necenzūrinius žodžius, trenkė kumščiu į priekinį automobilio stiklą patvirtinta nukentėjusiųjų V. J. ir V. J. parodymais ir tokiu elgesiu jau yra pažeidžiama žmonių rimtis. Liudytojas M. K. 2007 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu parodė, kad pats V. J. nematė apie tai, jog ji buvusi kapinėse jam papasakojo E. J.. Teismas konstatuoja, kad šie liudytojo parodymai nepaneigia E. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jį padavęs asmuo nesutinka su apylinkės teismo padarytuoju įrodymų vertinimu. Todėl apeliantas kelia priimtojo teismo dokumento – nutarimo – pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai įrodymais pagrįsta teismo išvada, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Iš teismo nutarimo matyti, kad šių nuostatų buvo laikomasi ir teismo priimtasis dokumentas atitinka jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė įrodyta. Reikia pripažinti, kad E. J. apeliaciniame skunde nurodė tik jam palankias aplinkybes. Apylinkės teismas analizavo ar E. J. administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotoje veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas analizavo ar E. J. veiksmai – pasakyti necenzūrinis žodžiai, atkartoti asmens išsakytus necenzūrinius žodžius teismo procese nėra jokios būtinybės, pasakyti V. J. prie kapinių, trenkimas kumščiu į automobilio stiklą - nesudaro nedidelio chuliganizmo sudėties. Į šį klausimą buvo atsakyta teigiamai ir reziumuota, jog šiais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Teismo nutarimo tekstas patvirtina šios išvados teisingumą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas apelianto padarytai veikai tinkamai pritaikė materialinės teisės normą.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi. V. J. 2007 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog E. J. trenkė į priekinį mašinos stiklą, o V. J. nurodė, kad buvo trenkta į priekinių dūrelių stiklą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju liudytojų parodymų prieštaravimai nėra esminiai, kurie būtų pagrindas vertinti parodymus kaip neobjektyvius.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Pagal bausmių skyrimo taisykles skiriamos nuobaudos dydis nustatomas pagal sankcijoje nurodomą nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo ar skiriama griežtesnė iš sankcijoje nurodomų alternatyvių nuobaudų. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pirmosios instancijos teismas byloje E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad per metus laiko pakartotinai padarė tos pačios rūšis administracinį teisės pažeidimą, todėl pagrįstai paskyrė baudą didesnę nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Atsižvelgiant į tai kolegija daro išvadą, kad parenkant apeliantui nuobaudą buvo laikytasi ATPK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų prijungimo. Teismas tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų prijungimo turi teisę spręsti įrodymų liečamumo ir leistinumo klausimą, t. y. ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui ir ar jis yra leistinas bei pateiktas reikiamos formos. Pagal Civilinio proceso kodekso 198 straipsnio 2 dalį rašytiniai įrodymai pateikiami šio Kodekso 114 straipsnyje nustatytos formos. Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Teismas netenkino prašymo dėl E. J. įvykio schemos pateikimo. Atmesdamas prašymą teismas nurodė prašymo netenkinimo pagrindą, nenumatytą, t. y. kad kapinių planas nepatvirtintas ir suklijuotas iš kelių lapų. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai atsisakė prijungti šį įrodymą prie bylos.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys