- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-373-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36584-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) ir suinteresuotojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. prašymą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti vykdymo priemones, grąžinti visa tai, kas buvo išieškota pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nurodė, jog VMI 2018 m. spalio 30 d. sprendimą pareiškėjas gavo tik 2018 m. lapkričio 16 d., todėl negalėjo jo pateikti teismui anksčiau. VMI taip pat nevykdė savo pareigos informuoti teismą apie savo sprendimus. Todėl pareiškėjas prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal gautus duomenis apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos prašymo trūkumams pašalinti, tai yra tinkamai suformuluoti prašymo (skundo dėl antstolio veiksmų) reikalavimą bei faktinį pagrindą, kad teismas turėtų galimybę įvertinti, ar jis nėra tapatus anksčiau pareiškėjo teiktiems skundams, dėl kurių teismai jau yra priėmę procesinius sprendimus. Pareiškėjui 2018 m. lapkričio 30 d. pateikus teismui pakartotinį prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, todėl pareiškėjo prašymą pripažino nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti 2018 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo dėl 25 962,43 Eur išieškojimo vykdymą ir įpareigoti antstolį nutraukti išieškojimo veiksmus bei panaikinti visas vykdymo priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjas skundą pateikė pavėluotai, tai yra po bylos išnagrinėjimo, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų grąžino.
4. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti antstolį nutraukti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo vykdymą ir grąžinti negaliojantį vykdomąjį dokumentą išieškotojai, o neteisėtai išieškotas lėšas grąžinti pareiškėjui, išreikalauti iš antstolio duomenis apie apskaičiuotas vykdomąsias išlaidas iš didesnės išieškomos sumos, nei VMI 2018 m. spalio 30 d. sprendime, patvarkymą dėl išieškojimo sustabdymo, vykdant teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018, duomenis, kokie vykdymo veiksmai nėra sustabdyti ir kokia išieškota suma yra sukaupta antstolio depozitinėje sąskaitoje nuo teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo, skirti baudą antstoliui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nevykdant teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties.
5. Pareiškėjas taip pat 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, išreikalauti iš antstolio duomenis apie apskaičiuotas vykdomąsias išlaidas, patvarkymą dėl išieškojimo sustabdymo, vykdant teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018, duomenis, kokie vykdymo veiksmai nėra sustabdyti ir kokia išieškota suma yra sukaupta antstolio depozitinėje sąskaitoje nuo teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo, skirti baudą antstoliui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nevykdant teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismo nutartimi įpareigoti antstolį realiai sustabdyti išieškojimą ir priimti dėl to patvarkymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų grąžino. Teismas nustatė, jog prašyme iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės ir keliami tie patys reikalavimai, kaip ir anksčiau į bylą teiktame skunde dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas teikia teismui skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, jog tai yra prašymas civilinėje byloje. Teismas pripažino, jog pareiškėjas procesinį dokumentą – prašymą – pateikė po bylos išnagrinėjimo, todėl prašymas grąžintinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolio S. M. vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties. Teismas pripažino, jog antstoliui toliau vykdant išieškojimo veiksmus, taps apsunkintas nutarties, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo atskirasis skundas, įvykdymas. Nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų, nebus užkirstas kelias galimai žalai bei naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Taip pat kyla pagrįsta grėsmė pareiškėjo interesams. Kadangi skundas dėl antstolio veiksmų turės būti išnagrinėtas gana operatyviai, tikėtina, jog vykdymo sustabdymas tam laikotarpiui iš esmės nesuvaržys išieškotojos teisių.
II. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas buvo grąžintas, ir skundo priėmimo (bylos atnaujinimo) klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje neišsprendė skundo priėmimo klausimo, todėl formalusis skundo grąžinimas nėra tapatus jo priėmimo klausimo išsprendimui. Tos pačios dienos kitoje nutartyje teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties (kokioje byloje teismas nekonkretizuoja). Taigi apeliacinės instancijos teismui pagal 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl skundo grąžinimo net nebus ką nagrinėti, nes skundas grąžintas. Todėl tokia teismo nutartis yra skubota, nepagrįsta ir neatitinka teisminės gynybos priėmimo principo taikymo (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal gautus duomenis apie aplinkybių pasikeitimą, tačiau jų neįvardija. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-5399-281/2018 nustatė, kad išieškotoja 2018 m. lapkričio 16 d. raštu klaidiną antstolį ir teismą, nurodydama, jog sprendimu išieškoma suma nuo 25 962,43 Eur iki 20 214,56 Eur sumažėjo 5 747,87 Eur ir ne dėl delspinigių apskaičiavimo sustabdymo. Taip 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu buvo neteisėtai pateikta vykdymui mažesnė 21 686,02 Eur suma, kuri vėliau tapo 25 962,43 Eur, o dar vėliau sumažėjo iki 20 214,56 Eur (bet jau su delspinigių apskaičiavimo sustabdymu). Toks manipuliavimas skaičiais, esant mokestiniam ginčui, leidžia VMI klaidinti teismus ir kitus proceso dalyvius.
8.3. Pagal skundžiamos teismo nutarties turinį nėra galimybės nustatyti, ar teismas atsisako nagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų, ar atsisako atnaujinti bylos nagrinėjimą ir kokiu pagrindu. Neaiški nutartis negali būti teisės kreiptis į teismą ribojimo pagrindu. Teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė 7 dienų minimalų įstatymo numatytą terminą prašymo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui juos pašalinus, buvo visiškai suformuluotas tiek skundo dalykas, tieks skundo pagrindas. Teismo motyvas, kad trečiasis asmuo nevykdė savo pareigos informuoti teismą apie savo sprendimus, nėra susijęs su pareiškėju ir negali būti jo teisės kreiptis į teismą ribojimo pagrindu. Teismas turi visas galimybes įpareigoti trečiąjį asmenį pateikti visus reikalingus dokumentus, jei paaiškėjo, kad VMI neteisėtai nuslėpė reikšmingas faktines aplinkybes ar kitaip manipuliavo išieškoma suma, o antstolis neteisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas nuo didesnės sumos, todėl neteisėtai gavo turtinę naudą.
8.4. Teismas nurodo, kad 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, tačiau nurodytų trūkumų nepašalino. Pareiškėjui neaišku, kokių trūkumų jis nepašalino, nes teismas anksčiau jų nedetalizavo. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 8 d. prašymu prašė įpareigoti antstolį nutraukti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo vykdymą, nes jis neteko galios, pakeitus jį kitu vykdomuoju dokumentu ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi uždraudus vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus. Šios naujos faktinės aplinkybės negali būti traktuojamos kaip tapačios, nes nurodytos jos atsirado vėliau, todėl negali būti teismo ignoruojamos.
Šalies argumentai
8.5. Administracinis teismas tiksliai nustatė, kad VMI 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu neteisėtai vykdė mokesčių mokėtojo turimos permokos (skirtumo) įskaitymą be mokesčių mokėtojo prašymo, šis raštas nėra vykdomasis dokumentas, antstolis jį priėmė vykdyti, pažeisdamas CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 pagrįstai uždraudė VMI atlikti bet kokius veiksmus išieškojimo procese. VMI 2018 m. spalio 30 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo pakeitė 2011 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. Dėl šio sprendimo naujas ginčas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-5399-281/2018.
8.6. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo vykdo 25 065,89 Eur išieškojimą be teisinio pagrindo. Antstolis nesustabdo išieškojimo veiksmų ir nepagrįstai atsisako vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018, taip pat atsisako priimti patvarkymą, kuriuo būtų sustabdyti išieškojimo veiksmai, atsisako pateikti informaciją apie išieškotas lėšas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo.
9. Suinteresuotasis asmuo VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal teismų praktiką teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Vien atskirojo skundo padavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų reikalavimų užtikrinimo pagrįstumą. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 VMI atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų panaikinta neteisėta ir nepagrįsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis.
9.2. Dėl VMI 2018 m. spalio 30 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo buvo pakeistas 2012 m. sausio 11 d. sprendimas nevyksta mokestinis ginčas. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 mokestinis ginčas vyksta dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į antstoliui pateiktą sprendimą. Todėl išieškojimas turi būti vykdomas. Teismas, sustabdydamas priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560, neįvertino preliminaraus skundo pagrįstumo, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną nutartį.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas A. R. atsiliepimu su suinteresuotojo asmens VMI atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nagrinėjamas mokestinis ginčas byloje Nr. el- 1192-281/2019, kurioje ginčijamas VMI 2018 m. spalio 30 d. sprendimo teisėtumas. Pareiškėjas pagrįstai prašo įpareigoti antstolį nutraukti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo vykdymą, nes jis neteko teisinės galios. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi uždraudė išieškotojai vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus. Antstolis neteisėtai atsisako pateikti pareiškėjui informaciją apie sustabdytas ir (ar) nesustabdytas vykdymo priemones po teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 priėmimo. Antstolis neteisėtai vengia atlikti išieškotų sumų gražinimą, neleidžia susipažinti su patvarkymu dėl vykdymo priemonių stabdymo.
10.2. Nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų, nebus užkirstas kelias naujiems teisminiams ginčams atsirasti, nes suinteresuotas asmuo priėmė naują sprendimą vykdymo procese, nesustabdęs ankstesnio sprendimo vykdymo. Todėl neįmanoma nustatyti tikslių vykdymo išlaidų ir išieškotos sumos pagal kiekvieną sprendimą. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti išvis neįmanomu. Teismas negali vertinti preliminaraus skundo pagrįstumo, nes tai būtų prejudicinis sprendimas byloje ir pagrindas teismui nušalinti.
Atsiliepimas
11. Antstolis S. M. atsiliepimu su suinteresuotojo asmens VMI atskiruoju skundu sutiko, prašė jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Antstoliui buvo įteikta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje, kuria buvo sustabdytas antstolio vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, taip pat prašymus pateikti jam patvarkymą sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį, taip pat informuoti pareiškėją, kokie vykdymo veiksmai yra tęsiami. Antstolis išnagrinėjo šiuos pareiškėjo skundus ir prašymus ir 2018 m. gruodžio 12 d. patvarkymu kartu su pareiškėjo skundu perdavė juos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė analogišką skundą, reikalaudamas nutraukti vykdymo veiksmus ir panaikinti visas vykdymo priemones.
11.2. Vykdomosios bylos sustabdymas ir vykdymo veiksmų nutraukimas yra visiškai skirtingos sąvokos. Pareiškėjo reikalavimas priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, panaikinti visus jam taikomus apribojimus, grąžinti pinigines lėšas, o vykdomąją bylą nutraukti, yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi jau sustabdė antstolio vykdomą išieškojimą, todėl antstolis griežtai laikosi šios nutarties įpareigojimų ir jokių vykdymo veiksmų po šios nutarties priėmimo neatlieka. Jokių papildomų patvarkymų dėl bylos sustabdymo antstolis negali ir neturi pareigos priimti, nes byla jau sustabdyta teismo nutartimi. Todėl nėra pagrindo dar kartą stabdyti vykdomosios bylos veiksmus ir nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarčių, iš kurių viena buvo grąžintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, o kita – pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirųjų skundų ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamų nutarčių negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą nutraukti vykdomąją bylą bei panaikinti vykdymo priemones, grąžinti visa tai, kas buvo išieškota pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos prašymo trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų, todėl pripažino pareiškėjo prašymą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta nutarties apskundimo terminas ir tvarka.
14. Pareiškėjas iš pradžių neteikė atskirojo skundo dėl pirmos instancijos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. ir pakartotinai 2018 m. gruodžio 18 d. teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui procesinius dokumentus: skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą, kuriuose jis reiškė iš esmės analogiškus reikalavimus dėl antstolio įpareigojimo nutraukti išieškojimo veiksmus ir panaikinti visas vykdymo priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų grąžino pareiškėjui, o 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi grąžino pareiškėjui jo 2018 m. gruodžio 18 d. prašymą.
15. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 20 d. taip pat buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Šiame skunde pareiškėjas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti antstolį realiai sustabdyti išieškojimą ir priimti dėl to patvarkymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė šį pareiškėjo atskirąjį skundą ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi patenkinto jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus iki atskirojo skundo išnagrinėjimo.
16. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog pirmos instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė tris procesinius sprendimus: nutartimi grąžino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tai yra jo 2018 m. gruodžio 18 d. prašymą, rezoliucija priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties ir kita nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismui nebus, ką nagrinėti, kadangi jo atskirasis skundas dėl 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties yra priimtas, tuo tarpu jam grąžintas yra kitas jo pateiktas procesinis sprendimas – 2018 m. gruodžio 18 d. prašymas. Aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą ir šį pareiškėjo prašymą pavadino „skundu dėl antstolio veiksmų“ nedaro šios nutarties negaliojančia ar nesuprantama, kadangi aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse yra aiškiai nurodyta dokumento gavimo data ir jo turinys.
17. Pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo, tiek 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje, kuria prašymas pripažintas nepaduotu, pareiškėjui buvo išaiškinta šių teismo nutarčių apskundimo tvarka. Tačiau pareiškėjas nesilaikė CPK nustatytos ir jam išaiškintos nutarčių apskundimo tvarkos ir teikė teismui pakartotinius procesinius dokumentus: skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. prašymą.
18. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimis, kadangi pareiškėjo atskirasis skundas dėl pastarosios nutarties yra priimtas, todėl dar bus nagrinėjamas apeliacine tvarka. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo grąžintas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
19. Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą dėl pirmos instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti antstolio vykdymo veiksmai, pareiškė suinteresuotasis asmuo, išieškotoja VMI. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis, kurio veiksmai yra skundžiami, vykdo išieškojimą iš pareiškėjo pagal VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą dėl 25 962,43 Eur skolos išieškojimo. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-94-815/2018 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 buvo sustabdytas antstolio S. M. vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo išieškotojai VMI, taip pat uždrausta VMI bei Vilniaus apskrities VMI atlikti bet kokius veiksmus išieškojimo procese. Ši nutartis buvo palikta nepakeista ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-76-525/2019.
22. Taigi dėl pareiškėjo nurodomo vykstančio mokestinio ginčo vykdomoji byla yra sustabdyta įsiteisėjusia šį ginčą nagrinėjančio administracinio teismo nutartimi. Pripažintina, jog pareiškėjo interesai vykdymo procese yra apsaugoti, todėl nėra pagrindo papildomai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria jo prašymas buvo pripažintas nepaduotu.
23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė, jog byloje yra duomenys apie administracinio teismo, nagrinėjančio pareiškėjo mokestinį ginčą, nutartimi sustabdytus antstolio vykdymo veiksmus, todėl suinteresuotojo asmens VMI atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant.
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria pareiškėjo A. R. skundas dėl antstolio veiksmų buvo grąžintas, palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.